Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Katalikų Bažnyčios tradicijoje šventieji dažnai pasirinko asketišką gyvenimo būdą, atsisakydami pasaulietinių malonumų, kad priartėtų prie Dievo. Vienas iš tokių atsisakymų buvo vyno ir alkoholio vengimas – ne todėl, kad šie dalykai patys savaime yra blogi, bet kaip atgailos, nuolankumo ar dvasinio pašaukimo išraiška. Šventieji, tokie kaip šv. Benediktas Nursietis, šv. Franciskas Asyžietis ir kiti, savo … [Skaityti toliau…]
„Apaštalo Baltramiejaus darbai“, lotyniškai vadinami „Acta Bartholomaei“, angliškai žinomi kaip „Acts of Bartholomew“, mokslinėje santrumpų tradicijoje žymimi Acts Bart. Su tuo pačiu pasakojimų lauku siejamas ir pavadinimas „Passio Bartholomaei“, lietuviškai galima versti kaip „Baltramiejaus kančia“ arba „Baltramiejaus kankinystė“. Kai kuriuose apokrifinės literatūros kontekstuose Baltramiejaus vardas dar pasirodo platesniuose tekstuose, pavyzdžiui, pasakojimuose apie Andriejų ir Baltramiejų … [Skaityti toliau…]
„Apaštalo Tado (Judo) darbai“, lotyniškai vadinami „Acta Thaddaei“, graikiškai siejami su pavadinimu „Praxeis tou Thaddaiou“ arba „Πράξεις τοῦ Θαδδαίου“, angliškai žinomi kaip „Acts of Thaddaeus“, yra krikščioniškas apokrifinis pasakojimas apie Tadą, dar vadinamą Judu Tadu. Lietuviškame pavadinime minimas Judas Tadas neturi būti painiojamas su Judu Iskarijotu. Kūrinys priklauso apokrifinių apaštalų darbų tradicijai, todėl nėra Naujojo … [Skaityti toliau…]
„Apaštalo Barnabo darbai“, lotyniškai vadinami „Acta Barnabae“ arba „Acta Barnabae apostoli“, angliškai žinomi kaip „Acts of Barnabas“, dar sutinkami pavadinimais „Travels and Martyrdom of Saint Barnabas the Apostle“ ir „The Journeyings and Martyrdom of St. Barnabas the Apostle“. Mokslinėje literatūroje vartojama ir santrumpa Acts Barn. Tekstas priklauso apokrifinių apaštalų darbų tradicijai, vadinasi, jis nėra Naujojo … [Skaityti toliau…]
Traukinio dilema – tai klasikinis moralės galvosūkis, suformuluotas 1967 m. filosofės Philippos Foot. Situacija paprasta, bet kelianti gilius klausimus: traukinys važiuoja bėgiais ir netrukus pervažiuos penkis pririštus žmones. Prie svirties stovintis asmuo gali perjungti traukinį į kitą kelią, kur pririštas vienas žmogus. Ką daryti? Leisti žūti penkiems ar aktyviai nukreipti traukinį į vieną auką? Ši … [Skaityti toliau…]
Vaikų ir tėvų santykiai nuo seniausių laikų kėlė klausimų apie pareigas, pagarbą ir atsakomybę. Ši tema atsispindi ne tik religiniuose mokymuose, bet ir liaudies išmintyje, pavyzdžiui, senovės pasakojime apie varną. Šiame pasakojime varna, skraidindama savo vaikus per ežerą, klausia: „Ar neši mane, kai pasensiu?“ Tie, kurie atsako „taip“, įmetami į vandenį, o tie, kurie sako … [Skaityti toliau…]
Gottfriedas Leibnizas, vienas subtiliausių XVII amžiaus mąstytojų, suformulavo klausimą, kuris iki šiol kelia sumišimą tiek filosofams, tiek teologams, tiek mokslininkams: „Kodėl iš viso yra kažkas, o ne niekas?” Šis klausimas nėra apie tai, kodėl egzistuoja konkretus daiktas ar net visata – jis prasiskverbia giliau, iki pat buvimo šaknų. Kodėl apskritai kas nors egzistuoja? Įprasta manyti, … [Skaityti toliau…]
Bootstrap, arba kilpos, paradoksas – tai viena iš keisčiausių laiko kelionių teorijų, kurioje objektas, idėja ar net asmuo egzistuoja be aiškios pradžios. Viskas sukasi tarsi uždaroje kilpoje: ateitis tampa praeitimi, o praeitis – ateitimi. Pavyzdžiui, žmogus nukeliauja į praeitį ir perduoda knygos idėją, kurią tas pats žmogus vėliau parašo, nes jau buvo ją žinojęs iš … [Skaityti toliau…]
Viešpaties metai (anno Domini, AD) – tai krikščioniška laiko skaičiavimo sistema, pradedanti metus nuo tariamo Jėzaus Kristaus gimimo, kuri tapo pasauliniu standartu. Šis straipsnis paaiškina termino kilmę, reikšmę, alternatyvius pavadinimus, naudojimą, istoriją, įdomius faktus, žymiausius pavyzdžius ir citatas. Anno Domini lotyniškai reiškia „Viešpaties metais“, nurodant metus po Jėzaus Kristaus gimimo. Lietuvių kalboje vartojamas kaip Viešpaties … [Skaityti toliau…]
Dvigubi vienuolynai (monasteria duplicia) – tai viduramžių krikščionių šventovės, kuriose vyrai ir moterys vienuoliai gyveno po vienu stogu, tačiau atskirai, dalindamiesi malda ir darbais Dievo garbei. Terminas monasteria duplicia kilęs iš lotynų kalbos, kur duplicia reiškia „dvigubas“, o monasteria – „vienuolynai“. Lietuvių kalboje vartojamas kaip „dvigubi vienuolynai“, pabrėžiant jų dvilypę struktūrą. Anglų kalboje jie vadinami … [Skaityti toliau…]
Nekaltai Pradėtoji (lot. Immaculata Conceptio) yra vienas svarbiausių Mergelės Marijos titulų Romos katalikų Bažnyčioje, pabrėžiantis tikėjimą, kad Marija buvo pradėta be gimtosios nuodėmės. Šis titulas, giliai įsišaknijęs krikščionių teologijoje, išreiškia Marijos šventumą ir jos, kaip Dievo Motinos, vaidmenį. Titulas Nekaltai Pradėtoji kyla iš 1854 m. popiežiaus Pijaus IX bulėje Ineffabilis Deus paskelbtos dogmos, teigiančios, kad … [Skaityti toliau…]
Ši mintis kyla iš senų filosofinių ginčų: jei žmogus praranda atmintį, ar lieka tas pats „aš”? Ar siela, ta nemateriali esybė, kurią daugelis laiko nemirtinga, priklauso nuo smegenų saugomų prisiminimų? Pirmiausia, prisiminkime klasikinį pavyzdį iš filosofijos. Johnas Locke’as, XVII amžiaus mąstytojas, teigė, kad asmenybė – tai tęstinė atmintis. Jei pamiršti savo praeitį, tarsi prarandi save. … [Skaityti toliau…]