Trys Fatimos paslaptys

Fatimos apsireiškimai, įvykę 1917 m. Portugalijoje, yra vieni įtakingiausių Mergelės Marijos apsireiškimų katalikų tikėjime, o jų šerdis – trys paslaptys, perteiktos trims piemenukams: Liucijai Santos, Jacintai ir Pranciškui Marto. Šios paslaptys, atskleistos per liepos 13 d. regėjimą, laikomos pranašiškomis vizijomis, atspindinčiomis dvasinius, istorinius ir eschatologinius aspektus. Pirmoji paslaptis vaizduoja pragaro siaubą, antroji ragina pašvęsti Rusiją … [Skaityti toliau…]

Mergelės Marijos apsireiškimai

Mergelės Marijos apsireiškimai – tai krikščionių tikėjime, ypač katalikybėje, žinomi įvykiai, kai tikima, kad Jėzaus motina Marija pasirodo žmonėms, dažniausiai perteikdama dvasines žinias, ragindama melstis, atgailauti ar įspėdama apie būsimus išbandymus. Šie apsireiškimai, laikomi privačiais apreiškimais, nėra privalomi tikėti, tačiau kai kurie jų, patvirtinti Katalikų Bažnyčios, tapo svarbiais tikėjimo ir piligrimystės centrais. Per istoriją užfiksuota … [Skaityti toliau…]

Arlės susirinkimas

314 m. Arlėje, tuometiniame Romos imperijos mieste Galijoje, įvyko vienas pirmųjų visuotinės Bažnyčios susirinkimų už Italijos ribų. Jį sušaukė imperatorius Konstantinas Didysis. Pagrindinis motyvas – spręsti vadinamąją donatistų schizmą Šiaurės Afrikoje ir nustatyti tam tikras Bažnyčios drausmines normas. Svarbiausi nutarimai Istorinė reikšmė Vėlesniais amžiais Arlėje vyko dar keletas Bažnyčios susirinkimų (353, 435, 443, 451, 475, … [Skaityti toliau…]

Popiežius Honorijus I

Honorijus I (lot. Honorius I) buvo Romos popiežius nuo 625 iki 638 metų. Jis kilęs iš Kampanijos (Italija) ir buvo išrinktas popiežiumi vienu iš ankstyvųjų Bažnyčios stiprėjimo laikotarpių. Honorijaus I laikais Bažnyčia susidūrė su dideliais teologiniais ginčais – ypač dėl monotelitizmo (mokymo, kad Kristus turėjo tik vieną valią). Honorijus I iš pradžių siekė taikos ir … [Skaityti toliau…]

Babilonas: miestas, kurio bijojo pranašai

Babilonas stovėjo ant Eufrato upės kranto – dabartiniame Irake, netoli Bagdado. Tai buvo ne šiaip miestas, o vienas iš galingiausių ir išmintingiausių pasaulio centrų, ypač valdant karaliui Nebukadnecarui II (VI a. pr. Kr.). Jo vardas – Babel (bāb ilu) – reiškė „Dievo vartai“, bet pranašams jis tapo atviro sukilimo prieš Dievą ženklu. Babilonas ne tik … [Skaityti toliau…]

Ugaritas: pamiršta Biblijos priešistorė

Ugaritas (dabartinė Ras Šamra, Sirija) buvo svarbus senovės Artimųjų Rytų miestas-valstybė, klestėjęs maždaug 1800–1200 m. pr. Kr. Finikiečių pakrantėje, netoli Viduržemio jūros, Ugaritas buvo prekybos, kultūros ir religijos centras, garsėjantis savo raštija, mitologija ir įtaka aplinkinėms civilizacijoms, įskaitant izraelitus. Jo archeologiniai radiniai, ypač molinės lentelės su mitologiniais tekstais, atskleidė kanaaniečių religijos detales, kurios padeda suprasti … [Skaityti toliau…]

Kartagina: civilizacija, kuri paaukojo savo ateitį

Kartagina (finikiečių kalba Qart-hadasht, „Naujas miestas“) buvo viena svarbiausių senovės Viduržemio jūros civilizacijų, įkurta finikiečių apie IX a. pr. Kr. dabartinio Tuniso teritorijoje. Kaip galinga prekybos, karinio jėgos ir kultūros sostinė, Kartagina paliko gilų pėdsaką istorijoje, ypač per savo konfliktus su Roma (Pūnų karus). Religinis Kartaginos gyvenimas, glaudžiai susijęs su finikiečių ir kanaaniečių tradicijomis, buvo … [Skaityti toliau…]

Gehenna, kur kadaise aukoti vaikai

Netoli senosios Jeruzalės, į pietus nuo Siono kalno, plyti slėnis, vadinamas Hinomo sūnaus slėniu – Ge Ben-Hinnom. Hebrajiškai „ge“ reiškia „slėnį“, tad „Ge-hinnom“ reiškia tiesiog „Hinomo slėnis“. Bet šis vardas ilgainiui virto ne geografija, o įvaizdžiu – Gehenna, vieta, kuri Biblijoje tapo bausmės, gėdos ir ugnies simboliu. O viskas prasidėjo nuo vaikų. Senojo Testamento laikais … [Skaityti toliau…]

Kai angelai pasirinko žmonių dukteris į žmonas

Yra istorija, apie kurią senieji raštai kalba atsargiai, o vėlyvieji ją beveik ištrynė. Istorija apie tai, kaip būtybės iš dangaus nusileido į žemę – ne pasiųstos, bet savo noru. Apie angelus, kurie pažvelgė į moteris – ne kaip kūrinį, o kaip troškimą. 1 Enocho 6:1–2 pasakoja: „Ir atsitiko, kai žmonių vaikų padaugėjo žemėje, ir jiems … [Skaityti toliau…]

Žydai laikė samaritus eretikais

Kai Jėzaus laikais samarietė prie Jokūbo šulinio paklausė: „Mūsų tėvai garbino Dievą šitame kalne, o jūs sakote, kad Jeruzalė – tikroji vieta“ (Jn 4,20),ji nekalbėjo tik apie geografiją. Ji kalbėjo apie žiaurų, giliai įsišaknijusį religinį konfliktą, kuris skaudino abi puses šimtmečius. Ir tebeskaudina kai kam iki šiol. Samaritas – kas tai? Samaritai save laiko Izraelio … [Skaityti toliau…]