Fundamentalistų Jėzaus Kristaus paskutiniųjų dienų šventųjų bažnyčia (FLDS)

Fundamentalistų Jėzaus Kristaus Paskutiniųjų Dienų Šventųjų Bažnyčia (angl. Fundamentalist Church of Jesus Christ of Latter-Day Saints, FLDS) – tai religinė sekta, atsiskyrusi nuo pagrindinės mormonų bažnyčios (Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios) XIX a. pabaigoje dėl nesutikimo atsisakyti poligamijos, kuri buvo laikoma šventa ir Dievo įsakyta praktika. Ši bendruomenė, įsikūrusi izoliuotuose JAV regionuose, ypač Hildale … [Skaityti toliau…]

Krikščionių ir musulmonų karai

Krikščionių ir musulmonų konfliktai, ypač viduramžiais, yra viena įspūdingiausių ir sudėtingiausių istorijos dalių. Šie karai, dažnai vadinami kryžiaus žygiais, taip pat apėmė kitus mūšius ir kampanijas, vykusias tarp krikščionių ir musulmonų VII–XVII a., daugiausia Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje, Iberijos pusiasalyje ir Balkanuose. Jie buvo skatinami religinių, politinių ir ekonominių motyvų, o jų pasekmės formavo šiuolaikinį … [Skaityti toliau…]

De Civitate Dei (Apie Dievo miestą)

„De Civitate Dei“ (lot. „Apie Dievo miestą“) – tai vienas žymiausių Šv. Augustino filosofinių ir teologinių veikalų, rašytas nuo 413 iki 426 metų Hipono mieste Šiaurės Afrikoje. Tai nebuvo dokumentas siaurąja prasme, kaip kokia nors popiežiaus enciklika, bet išsamus teologinis traktatas, turėjęs ir iki šiol turintis didžiulę įtaką Vakarų krikščioniškajai mąstysenai, valstybinei idėjai ir pasaulėžiūrai. … [Skaityti toliau…]

Bonifaco laiškai

Šv. Bonifacas (apie 675–754 m.), dažnai vadinamas „Vokietijos apaštalu“, yra viena ryškiausių VIII a. Vakarų Bažnyčios figūrų. Jo gyvenimas ir darbai padėjo pagrindą krikščionybės plėtrai germanų žemėse, o išlikę laiškai, žinomi kaip Bonifacii Epistolae, yra neįkainojamas istorinis šaltinis, atskleidžiantis ne tik jo asmeninį tikėjimą ir misijų organizavimą, bet ir Frankų imperijos religinius, politinius bei kultūrinius … [Skaityti toliau…]

Ar tikintieji kenčia? Ar tikėjimas yra kančia?

Tikėjimas nuo seno laikomas ne tik paguodos, bet ir iššūkio šaltiniu. Jis kviečia žmogų į gilesnį gyvenimą, tačiau kartu reikalauja atsisakyti patogumų, laikytis drausmės ir kartais net kęsti persekiojimus. Ar tikėti reiškia kentėti? Ar tikinčiojo kelias neišvengiamai veda į kančią, ar vis dėlto jame slypi laisvė, kurios neįmanoma patirti be savęs peržengimo? Šie klausimai lydi … [Skaityti toliau…]

Ar popiežiai kalbėjo lotyniškai?

Popiežiai šimtmečius kalbėjo ir rašė lotyniškai. Lotynų kalba Romos Katalikų Bažnyčioje tapo ne tik liturgine, bet ir administracine, teologine bei diplomatine kalba. Tai nebuvo atsitiktinumas, o sąmoningas pasirinkimas, kurio šaknys siekia ne tik ankstyvąją Bažnyčios istoriją, bet ir platesnį Vakarų Europos kultūrinį ir politinį kontekstą. Lotynų kalba buvo oficiali Romos imperijos kalba, ypač Vakarų jos … [Skaityti toliau…]

Apaštališkasis paraginimas Gaudete et Exsultate

„Gaudete et Exsultate“ (lot. „Džiaukitės ir linksminkitės“) – tai apaštališkasis paraginimas, kurį 2018 m. kovo 19 d. paskelbė popiežius Pranciškus. Lietuviškas pavadinimas – „Džiaukitės ir linksminkitės“. Šis dokumentas skirtas visiems tikintiesiems, kviečiant juos siekti šventumo kasdienybėje. Tai nėra enciklika, o pastoracinis dokumentas, kuriame popiežius aptaria šventumo pašaukimą, iššūkius jam pasiekti ir praktinius būdus, kaip gyventi … [Skaityti toliau…]

Realybės nebėra, liko tik simuliakrai

Jean Baudrillard’o posakis „Realybės nebėra, liko tik simuliakrai“ glaustai išreiškia jo pagrindinę filosofinę idėją, išplėtotą knygoje „Simuliakrai ir simuliacija“ (1981). Ši mintis atspindi jo teiginį, kad šiuolaikiniame pasaulyje tikrovė išnyko, ją pakeitė ženklai, vaizdiniai ir medijų sukurti atvaizdai, kurie egzistuoja nepriklausomai nuo jokios „originalios“ realybės. Simuliakras, pagal Baudrillard’ą, yra kopija be originalo – vaizdinys, kuris … [Skaityti toliau…]

Kvantinė fizika ir teologiniai klausimai

2025 m. straipsnis „Kvantinė fizika ir teologiniai klausimai apie Dievo prigimtį“ buvo paskelbtas Zygon: Journal of Religion and Science, akademiniame leidinyje, skirtame mokslo ir religijos dialogui. Tyrimą atliko dr. Emily Qureshi-Hurst, Oksfordo universiteto filosofijos ir teologijos mokslų daktarė, bendradarbiaudama su dr. Johnu Polkinghorne’u, Kembridžo universiteto emerituotu fiziku ir teologu, bei kitais mokslininkais iš Čikagos universiteto … [Skaityti toliau…]

Ajavaskos ritualų poveikis

2024 m. straipsnis „Neuropsichologiniai dvasingumo pagrindai: ayahuascos ritualų poveikis“ buvo paskelbtas Journal of Psychopharmacology. (Kiti pavadinimai ajahuaska, ajavaska, ayavaska, ayahuvaska, ayahuasca, ayawaska) Tyrimą atliko tarptautinė mokslininkų grupė, vadovaujama dr. Fernanda Palhano-Fontes iš Federalinio Rio Grande do Norte universiteto (Brazilija) ir dr. Draulio de Araujo, neuromokslininko, besispecializuojančio psichodelinių medžiagų poveikyje. Komandą papildė ekspertai iš San Paulo … [Skaityti toliau…]