Šventosios knygos yra įvairių religijų pagrindiniai tekstai, kuriuose įrašyti dieviški apreiškimai, moralės įstatymai, tikėjimo tiesos ir dvasinio gyvenimo gairės. Jos laikomos ne tik religinės doktrinos pagrindu, bet ir kultūros, teisės, meno bei visuomenės normų šaltiniu. Šie tekstai įkvepia milijonus tikinčiųjų visame pasaulyje, formuoja žmonių pasaulėžiūrą ir siūlo atsakymus į pagrindinius gyvenimo klausimus apie kilmę, tikslą … [Skaityti toliau…]
Ričardo Daukins knyga Dievo iliuzija (The God Delusion), išleista 2006 m., yra vienas įtakingiausių ir kontroversiškiausių ateistinės literatūros kūrinių. Joje autorius, žymus evoliucijos biologas ir Oksfordo universiteto profesorius, argumentuoja, kad tikėjimas antgamtiniu kūrėju – Dievu – yra ne tik nepagrįstas, bet ir dažnai žalingas. Pasitelkdamas logiką, mokslinius faktus ir sąmojį, Daukinsas dekonstruoja religinius įsitikinimus, teigdamas, … [Skaityti toliau…]
C. S. Lewiso citata „Troškulys įrodo, kad vanduo egzistuoja“ yra paveiki metafora, naudojama jo krikščionių apologetikoje, siekiant pagrįsti Dievo egzistavimą per žmogaus prigimtinius troškimus. Ši mintis, išsakoma įvairiuose jo darbuose, ypač knygoje Tiesiog krikščionybė (Mere Christianity) ir esė Šlovės svoris (The Weight of Glory), atspindi Lewiso argumentą, kad žmogaus ilgesys transcendentiniam – džiaugsmui, grožiui, amžinybei … [Skaityti toliau…]
Liudviko Feuerbacho veikalas Gedanken über Tod und Unsterblichkeit („Mintys apie mirtį ir nemirtingumą“), išleistas 1830 m., yra reikšmingas XIX a. filosofijos darbas, kuriame autorius nagrinėja mirties, nemirtingumo ir religijos temas iš materialistinės ir antropologinės perspektyvos. Šis darbas, parašytas ankstyvuoju Feuerbacho kūrybos laikotarpiu, dar prieš jo pagrindinį veikalą Krikščionybės esmė (1841), sukėlė kontroversijas dėl savo radikalių … [Skaityti toliau…]
Teiginys „visi tikintys yra kunigai“ arba „visų tikinčiųjų kunigystė“ (priesthood of all believers) yra pagrindinė protestantizmo doktrina, pabrėžianti, kad kiekvienas krikščionis turi tiesioginį priėjimą prie Dievo be tarpininkų, tokių kaip kunigai ar hierarchinė Bažnyčia. Ši idėja, kilusi Reformacijos metu XVI a., ypač siejama su Martynu Liuteriu, kvestionavo Romos katalikų Bažnyčios autoritetą ir hierarchiją, teigdama, kad … [Skaityti toliau…]
Racionalistinė biblinė kritika, išsivysčiusi XVIII–XIX a., žymėjo revoliucinį posūkį Biblijos tyrinėjime, kai mokslininkai, tokie kaip Julius Wellhausen, pradėjo analizuoti Šventąjį Raštą kaip istorinį dokumentą, o ne kaip dieviškai įkvėptą tekstą. Ši kritika, paveikta Apšvietos racionalizmo ir istorinio metodo, kvestionavo tradicinius įsitikinimus apie Biblijos autorystę, tekstų autentiškumą ir jų sudarymo procesą. Vietoj to, kad priimtų Bibliją … [Skaityti toliau…]
Katalikų vienuolijose įžadai yra esminė dvasinio gyvenimo dalis, simbolizuojanti visišką atsidavimą Dievui ir Bažnyčiai. Tarp įvairių įžadų tipų išsiskiria paprastieji įžadai (lot. vota simplicia, it. voti semplici), kurie skiriasi nuo iškilmingųjų įžadų (lot. vota solemnia) savo pobūdžiu, trukme ir teisiniais įsipareigojimais. Žodis „įžadas“ (lot. votum) kilęs iš lotynų kalbos, reiškiančios „pažadą“ arba „pasižadėjimą“. Krikščionių tradicijoje … [Skaityti toliau…]
Viduramžių scholastika, ypač XIII a., buvo intelektualinis judėjimas, siekęs suderinti krikščioniškąjį tikėjimą su racionaliu mąstymu, dažnai remdamasis Aristotelio filosofija. Scholastikai kūrė Dievo buvimo įrodymus, vadinamus teoremomis arba argumentais, kurie rėmėsi logika ir stebėjimais, o ne vien tikėjimu. Tarp žymiausių scholastikos mąstytojų buvo šv. Tomas Akvinietis, kurio penki argumentai („Quinque Viae“) tapo klasikine Dievo buvimo įrodymų … [Skaityti toliau…]
Romos imperija – tai ne tik didingi legionai, akvedukai ir filosofija, bet ir tamsioji pusė: ištvirkavimai, orgijos, prostitucija, vergų ir vaikų išnaudojimas. Šios praktikos, dažnai aprašomos su pasibaisėjimu ar susižavėjimu, tapo legenda. Bet ar tikrai romėnų hedonizmas prisidėjo prie imperijos žlugimo? Orgijos ir puotos Romėnų elitas buvo žinomas dėl prabangių puotų, vadinamų convivia, kurios kartais … [Skaityti toliau…]
Meldimasis – tai ne tik ritualas, bet ir giliai asmeninis, o kartais ir bendruomeninis veiksmas, kuris per amžius kėlė diskusijų. Ar malda turėtų būti slapta, ar galima ją praktikuoti viešai? Kaip visuomenė reaguoja į skirtingų religijų maldos praktikas? Ką apie tai sako šventieji raštai ir kaip meldžiasi skirtingų tikėjimų žmonės? Daugelyje religijų malda laikoma intymiu … [Skaityti toliau…]