Tamsioji sielos naktis“ – tai vienas žymiausių ispanų mistiko, šventojo Jono Kryžiečio (isp. San Juan de la Cruz, 1542–1591) kūrinių, parašytas XVI a. antroje pusėje. Šiame veikale autorius apmąsto gilų dvasinį žmogaus augimą, kylantį iš skausmingo, bet būtino atsiskyrimo nuo pasaulio ir savęs paties, vedančio į vienybę su Dievu. Šis tekstas iš pradžių buvo parašytas … [Skaityti toliau…]
Absurdas – sąvoka, dažnai siejama su žmogaus bandymu rasti prasmę ten, kur jos, regis, nėra. Religijoje absurdas tampa ypač intriguojančiu reiškiniu: tikėjimas, kuris turėtų suteikti aiškumą, kartais atveria paradoksų ir neatsakomų klausimų bedugnę. Nuo Senojo Testamento patriarchų iki šiuolaikinių teologų absurdas religijoje kelia klausimus apie žmogaus vietą pasaulyje, Dievo valią ir pačią tikėjimo esmę. Absurdo … [Skaityti toliau…]
Ar tikėjimas yra utopija? Ar rojus – tik nepasiekiama svajonė, kurią žmonija kuria, kad ištvertų gyvenimo chaosą? Šie klausimai lydi mus per amžius, nuo senovės filosofų iki šiuolaikinių mąstytojų. Tikėjimas ir rojus – idėjos, kurios vienus įkvepia, kitus verčia abejoti. Skeptikai tikėjimą dažnai laiko iliuzija, savotiška utopija, kuria žmogus ramina save, susidūręs su gyvenimo neteisybėmis. … [Skaityti toliau…]
VIII a. Bizantijos imperija išgyveno kultūrinį sukrėtimą, kurio aidai skamba net ir svarstant ateities kartų tapatybės iššūkius. Ikonoklazmas – religinių atvaizdų naikinimo judėjimas – ne tik sunaikino šventas ikonas, bet ir paliko gilias spragas visuomenės dvasiniame ir kultūriniame audinyje. Istorija atskleidžia, kaip lengvai galima sugriauti tapatybės pamatus ir kokios pamokos iš to kyla ateities kartoms. … [Skaityti toliau…]
Paryžiaus Dievo Motinos katedra (Notre-Dame de Paris), gotikos architektūros šedevras, stūkso Senos upės saloje kaip Prancūzijos dvasinis ir kultūrinis simbolis. Tarp jos akmeninių gargojlų, chimerų ir skulptūrų, puošiančių fasadą, bokštus ir stogą, viena figūra ypač traukia akį savo keistumu ir gilumu – „Canardeur“, žmogus, tarsi ryjantis savo ranką ar kandantis sau petį. Ši groteskiška skulptūra, … [Skaityti toliau…]
Jėzaus Kristaus parabolė apie talentus, užrašyta Mato evangelijoje (Mt 25, 14–30), yra įkvepianti istorija, kviečianti susimąstyti apie tai, kaip naudojame mums patikėtas dovanas – laiką, gebėjimus ar galimybes. Ši parabolė, dažnai vadinama tiesiog „Talentų parabolė“, pasakoja apie šeimininką, kuris prieš išvykdamas patikėjo savo tarnams turtą, ir apie tai, kaip kiekvienas iš jų pasielgė su gautais … [Skaityti toliau…]
Groteskas, kaip meninis ir kultūrinis reiškinys, siejamas su keistumu, deformacija ir paradoksais, kurie išbando žmogaus suvokimo ribas. Religijoje, o ypač Biblijos tekstuose, grotesko apraiškų galima aptikti ten, kur susiduria šventumas ir žmogiškasis netobulumas, dieviškumas ir chaosas. Žodis „groteskas“ kilęs iš italų kalbos „grotta“ (urvas), apibūdinantis keistas, fantastines dekoracijas, rastas senovės Romos požemiuose. Laikui bėgant, groteskas … [Skaityti toliau…]
Bažnyčių prabanga ir didingos statybos kelia klausimų: kodėl jos tokios brangios ir kam reikalinga tokia puošyba, jei tikėjimas yra dvasinis? 1. Dievo garbei skirta erdvė Katalikų, stačiatikių ir kai kuriose protestantų tradicijose bažnyčia laikoma šventa vieta, kur Dievas yra ypač artimas. Prabangūs statiniai ir puošyba atspindi norą atiduoti Dievui tai, kas geriausia. Šventajame Rašte sakoma: … [Skaityti toliau…]
Konstantinopolio užėmimas, žinomas kaip Sack of Constantinople anglų kalboje ir Ἅλωσις τῆς Κωνσταντινουπόλεως (Hálōsis tēs Kōnstantinoupóleōs) senovės graikų kalboje, įvyko 1204 m. balandžio 12–13 d. per Ketvirtąjį kryžiaus žygį. Šis įvykis, kai krikščionių kryžiuočiai apiplėšė krikščionių Bizantijos imperijos sostinę, tapo vienu gėdingiausių kryžiaus žygių istorijos epizodų, visam laikui pakeitusiu Rytų ir Vakarų krikščionybės santykius. Ketvirtasis … [Skaityti toliau…]
Skirtumas tarp garbinimo (latreia) ir pagarbos (proskynesis) yra esminis krikščionių teologijoje, ypač aptariant šventųjų ikonų, relikvijų ar kitų šventų objektų vietą tikėjime. Šios sąvokos buvo ypač svarbios Nikėjos II susirinkime (787 m.), kuris įtvirtino ikonų garbinimo praktiką, aiškiai atskirdamas šiuos du veiksmus. Skirtumas tarp latreia ir proskynesis tapo ypač aktualus VII–VIII a. Bizantijos imperijoje, per … [Skaityti toliau…]