Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Tomas Akvinietis gėrį ir blogį traktuoja kaip dvi priešingas, tačiau ne visiškai lygiavertes sąvokas. Jo filosofijoje blogis nėra savarankiška jėga ar substancija, o veikiau gėrio trūkumas arba jo nebuvimas. Kitaip tariant, blogis egzistuoja tik tada, kai kažkas trūksta iš to, kas privalo būti. Pavyzdžiui, Akvinietis naudoja ugnies analogiją – ugnis savaime yra gera dėl savo … [Skaityti toliau…]
Žodžiai „Esi dulkė ir dulke vėl pavirsi“ ar „iš dulkės virtai, dulke pavirsi” turi gilią simbolinę reikšmę, susijusią su žmogaus kilme, egzistencija ir pabaiga. Jie atsiranda Biblijos kontekste, Pradžios knygoje (3, 17-19), kur Dievas kalba su Adomu po to, kai jis nusideda valgydamas nuo uždrausto vaisiaus. Šie žodžiai nurodo žmogaus laikinas savybes – mes esame … [Skaityti toliau…]
Krikščionybės istorijoje žmogaus sukūrimo tema buvo viena iš centrinių klausimų, ypač nagrinėjant, ką reiškia būti sukurtam pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Šį klausimą itin svariai analizavo Bazilijus Cezarietis – IV amžiaus krikščionių teologas ir Bažnyčios Tėvas, kuris savo darbuose, ypač homilijose apie Pradžios knygą, pateikė išsamius žmogaus sukūrimo aspektus. Bazilijaus požiūris į žmogaus sukūrimą yra … [Skaityti toliau…]
Dionisijas Areopagitas – svarbus ankstyvosios krikščionybės teologas, kuris sujungė krikščioniškąsias ir neoplatoniškas idėjas. Jo tekstuose hierarchija suvokiama kaip būdas Dievui apšviesti kūriniją per dangiškuosius tarpininkus, tokie kaip angelai, kurie perduoda dieviškąją šviesą ir meilę žmonėms. Dionisijas skyrė tris pagrindinius hierarchijos veikimo būdus: proodos (emanacija – Dievo kūrybos sklaida), epistrophê (grįžimas į Dievą) ir monê (vienybė … [Skaityti toliau…]
Naujasis Viešpaties Jėzaus Kristaus įsakymas, kurį Jis pateikė savo mokiniams, yra esminė krikščioniškos meilės samprata. Šis įsakymas randamas Evangelijoje pagal Joną (Jn 13, 34) ir skamba taip: „Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!“ Šio įsakymo esmė – tai kvietimas į … [Skaityti toliau…]
Kas iš tikrųjų yra dvasingumas? Dvasingumas nėra nematomumas ar antgamtiškumas, o tikrumas ir buvimas tokiu, kokiu Dievas mus sukūrė. Žmogus, pagal Dievo paveikslą, yra kūrybingas, racionalus, moralus ir emocionalus. Dvasingumas taip pat reiškia gebėjimą užmegzti santykius, bendrauti, ir turėti fizinį kūną, nes Dievas pats dalyvauja savo kūrinijoje. Nuodėmė pažeidė šias savybes, bet dvasingumas išlieka esminė … [Skaityti toliau…]
Vieną vakarą, kai nutariau pasitraukti nuo lango ir pailsėti, vakaro debesys atrodė neįprastai ramūs, tarsi jie kažko laukė. Jų judėjimas buvo vos pastebimas, lyg jie laukė istorijos. Gal jie laukė manęs, kad papasakočiau jiems kokią nors pasaką? Atrodė, kad būtent tai jiems ir reikėjo. Pasisiūliau, tačiau jie manęs neišgirdo. Norėjau, kad jie mane suprastų, kad … [Skaityti toliau…]
Pasakojimas apie tai, kaip žaltys gundė Ievą, yra Pradžios knygoje (Pradžios 3). Po to, kai Dievas sukūrė Adomą ir Ievą bei juos įkurdino Edeno sode, Jis davė jiems vieną nurodymą – nevalgyti vaisių nuo Gėrio ir blogio pažinimo medžio. Dievas perspėjo Adomą: „Nuo Gėrio ir blogio pažinimo medžio nevalgysi, nes kai tik nuo jo valgysi, … [Skaityti toliau…]
Pradžios knygos trečiame skyriuje pasakojama istorija apie pirmąjį žmogų Adomą ir jo žmoną Ievą, kurie gyveno Edeno sode. Šis sodas buvo jų namai, kur jie galėjo laisvai naudotis visais sodo vaisiais, išskyrus vieno medžio vaisius – Gėrio ir blogio pažinimo medžio. Dievas įspėjo Adomą: „Nuo Gėrio ir blogio pažinimo medžio nevalgysi, nes kai tik nuo … [Skaityti toliau…]
Pasakojimas apie tai, kaip buvo sukurta pirmoji moteris, randamas Biblijos Pradžios knygos 2 skyriuje. Po to, kai Dievas sukūrė Adomą, pirmąjį žmogų, jis matė, kad nėra tinkamo palydovo, kuris būtų Adomui artimas. Todėl Dievas nusprendė sukurti moterį, kad ji būtų pagalbininkė ir partnerė vyrui. Šis sukūrimo procesas aprašomas Pradžios knygos 2:21–22 eilutėse: „Tada Viešpats Dievas … [Skaityti toliau…]
Pradžios knygos 2,18 eilutėje „Viešpats Dievas tarė: „Negera žmogui būti vienam. Padarysiu jam tinkamą bendrininką““, iškyla vienas iš esminių Biblijos teiginių apie žmogaus prigimtį – socialumą ir būtinybę gyventi bendruomenėje. Ši frazė yra tarsi dieviškas patvirtinimas, kad žmogus nėra sukurtas izoliuotam egzistavimui, jis yra pašauktas bendrystei su kitais. Biblijos teiginys, kad „negera žmogui būti vienam“, … [Skaityti toliau…]
Pasakojimas apie tris sargybinius yra iš Neįprastojo Testamento dalies, vadinamos „Ezros trečiąja knyga“ arba „Esdras“, kuri yra apokrifinė ir pripažinta tam tikrose Biblijos tradicijose. Šioje istorijoje trys karaliaus sargybiniai diskutuoja apie tai, kas pasaulyje yra stipriausia jėga. Vienas iš jų tvirtina, kad tai vynas, kitas – kad karalius, o trečiasis, vardu Zerubabelis, teigia, jog stipriausia … [Skaityti toliau…]