Tekstai

Dešimt Egipto bausmių yra aprašytos Išėjimo knygoje (Iš 7–12) ir vaizduoja Dievo teismą faraonui ir Egiptui už izraelitų pavergimą bei faraono nenorą išlaisvinti Dievo tautos. Kiekviena bausmė buvo siunčiama kaip atsakas į faraono užsispyrimą ir kaip parodymas, kad Viešpats yra tikrasis Dievas, turintis valdžią virš Egipto dievų. 1. Vanduo paverstas krauju (Iš 7, 14–24)Nilo upės … [Skaityti toliau…]

1951-ųjų Kalėdų šventė Prancūzijoje tapo aštrios polemikos centru, kai Dižone Kalėdų senelis buvo simboliškai sudegintas ant katedros grotų. Šį veiksmą organizavo dvasininkai, pasmerkę Kalėdų senelį kaip figūrą, kuri esą skatina Kalėdų šventės „pagonėjimą“, nukreipdama dėmesį nuo tikrosios šventės – Išganytojo gimimo – prasmės. Įvykis sukėlė prieštaringų reakcijų, padalindamas visuomenę į dvi stovyklas. Vieni gynė Bažnyčios … [Skaityti toliau…]

Klausimas, ar Dievas egzistuoja, yra vienas iš pagrindinių, su kuriais susiduria žmonija nuo seniausių laikų. Šis klausimas apima ne tik filosofinius ir teologinius apmąstymus, bet ir gilesnius egzistencinius ieškojimus. Žmogus nuolat siekia suprasti savo vietą pasaulyje, ieško prasmės gyvenime ir atsakymų į klausimus apie savo kilmę, tikslą ir likimą. Dievo buvimo klausimas yra neatsiejamas nuo … [Skaityti toliau…]

Vatikano bankas, oficialiai žinomas kaip Religinių reikalų institutas (lot. Istituto per le Opere di Religione, IOR), yra unikali finansų institucija, kuri veikia Vatikano miesto-valstybės ribose. Jis buvo įkurtas 1942 metais popiežiaus Pijaus XII, siekiant valdyti Bažnyčios turtą ir užtikrinti, kad finansai būtų naudojami religiniams ir labdaros tikslams. Skirtingai nei pasaulietiniai bankai, Vatikano bankas nėra įprastas … [Skaityti toliau…]

Didysis 1300 metų jubiliejus yra viena iš reikšmingiausių katalikų Bažnyčios istorijos akimirkų, simbolizuojanti pirmą oficialų jubiliejinių metų paskelbimą. Šį įvykį inicijavo popiežius Bonifacas VIII, kuris siekė paskatinti dvasinį atsinaujinimą ir suteikti tikintiesiems galimybę pelnyti visišką indulgenciją. Jubiliejiniai metai tapo tradicija, kurią Bažnyčia tęsia iki šių dienų, kviesdama tikinčiuosius giliau susimąstyti apie tikėjimą ir jo vietą … [Skaityti toliau…]

Šis kūrinys, lietuvių kalba dažniausiai vadinamas „Dialogas“ arba „Dieviškosios išminties knyga“, o originalo kalba – „Dialogas apie Dievo apvaizdą“ (it. Il Dialogo della Divina Provvidenza), yra viduramžių mistinės literatūros viršūnė. Tai nebuvo eilinis traktatas, parašytas prie rašomojo stalo; tai dokumentas, gimęs iš tiesioginio dvasinio patyrimo ir politinės suirutės fone. Knyga buvo sukurta 1377–1378 metais Sienoje. … [Skaityti toliau…]

Actekų imperijos žlugimas 1519–1521 m. nebuvo tik politinis lūžis – tai buvo ištisos visatos pabaiga, kurios aidai pasiekė mus per unikalius istorinius šaltinius. Šiandien mūsų žinios apie Mezoamerikos dvasinį pasaulį nebūtų tokios gilios, jei ne monumentalusis XVI a. rankraštis, žinomas kaip „Florencijos kodeksas“ (ispaniškai Códice Florentino), kurio pilnas, autoriaus suteiktas pavadinimas yra „Visuotinė Naujosios Ispanijos … [Skaityti toliau…]

Iš pirmo žvilgsnio septintas ir dešimtas įsakymai gali atrodyti labai panašūs, nes abu liečia žmogaus santykį su kito asmens nuosavybe. Tačiau jų esmė ir tikslai yra gana skirtingi, o tai atskleidžia platesnę Dievo įsakymų prasmę, kreipiančią ne tik į išorinius veiksmus, bet ir į žmogaus širdį bei dvasinę būseną. Septintas ir dešimtas Dievo įsakymai išreiškia … [Skaityti toliau…]

„Acta Martyrum“ (kankinių aktai) nėra viena konkreti knyga, parašyta vieno autoriaus. Tai bendras pavadinimas, apibūdinantis ankstyvosios krikščionybės (II–IV a.) dokumentų rinkinius, kuriuose užfiksuoti krikščionių teismai, kankinimai ir mirties bausmės vykdymas Romos imperijoje. Šie tekstai yra neįkainojamas šaltinis ne tik religijos istorijai, bet ir Romos teisės studijoms, nes dažnai jie remiasi autentiškais teismo protokolais. Tarp protokolo … [Skaityti toliau…]

„Bakchantės“ (sen. gr. Βάκχαι / Bakchai arba Bakkhai) – vienas paskutiniųjų ir stipriausių graikų tragedijos meistro Euripido kūrinių. Tragedija parašyta apie 405 m. pr. Kr., kai autorius gyveno Makedonijoje, karaliaus Archelojaus dvare. Kūrinys buvo pastatytas Atėnuose, Dioniso teatre, jau po Euripido mirties ir laimėjo pirmąją vietą dramų varžybose. Tai kūrinys, kuriame susiduria du priešingi pradai: … [Skaityti toliau…]

V a. pr. Kr. vidurys Atėnuose buvo vadinamas „apšvietos amžiumi“, tačiau net ir šioje laisvamanystės lopšyje egzistavo ribos, kurių peržengti nebuvo valia. Protagoras iš Abderos (apie 490–420 m. pr. Kr.), artimas Periklio draugas ir įtakingiausias sofistas, tapo pirmuoju mąstytoju, kuris moksliškai ir metodiškai apibrėžė žmogaus pažinimo ribas religijos atžvilgiu. Jo traktatas „Apie dievus“ (Περὶ θεῶν, … [Skaityti toliau…]

Visuddhimagga (pali kalba: „Apsivalymo kelias“) yra V a. budistų vienuolio ir mokslininko Bhadantācariya Buddhaghosa parašytas veikalas. Tai nėra tiesiog religinis pamokslas; tai monumentali Theravados budizmo enciklopedija, kurioje autorius susistemino visą Budos mokymą į vieną nuoseklią dvasinio tobulėjimo sistemą. Knygos pavadinimas nurodo į pagrindinį tikslą – „apsivalymą“ (visuddhi), kuris suprantamas kaip laisvė nuo kančios ir klaidingo … [Skaityti toliau…]