Juodoji istorija, nepatogios istorijos, erezijos, pranašystės, teologiniai paradoksai ir grimuarai. Netradicinė literatūra.
Icaros yra tradicinės ceremoninės giesmės, kurias dainuoja Amazonės šamanai (vadinami curanderos arba ayahuasqueros) per gydymo ir dvasines ceremonijas. Šios giesmės laikomos ypatingu ryšio kanalu tarp šamano, augalų dvasios ir dalyvių. Jos nėra paprastos dainos – tai ritualiniai garsai, turintys maginę ir gydomąją funkciją. Curanderos – tai „gydytojai“ (iš ispanų kalbos curar – „gydyti“), kurie naudoja … [Skaityti toliau…]
Chaldean Book of Numbers (lietuviškai „Chaldėjų skaičių knyga“) – tai trumpas, bet itin įtakingas ezoterinis rankraštis, laikomas seniausia žinomą numerologijos sistema. Originalas niekada nebuvo išleistas kaip atskira knyga plačiajai publikai – jis egzistuoja tik per kopijas, rankraščius ir XIX–XX a. ezoterikų komentarus. Tekstas plačiajai publikai niekada nebuvo išleistas ir nėra patikimų šaltinių su viso teksto … [Skaityti toliau…]
Adomo kovos su Šėtonu knyga (etiopų kalba žinoma kaip Gadla Adām wa-Ḥēwān) yra monumentalus krikščioniškas apokrifas, pasižymintis neįtikėtinu detalumu ir psichologiniu gyliu. Nors kūrinio kilmė siejama su Egiptu ir V–VI a. arabų kalba rašytais tekstais, pilniausia jo versija išliko būtent etiopų (Ge’ez) kalba. Šis kūrinys gerokai peržengia įprasto Biblijos pasakojimo rėmus, paversdamas Adomo ir Ievos … [Skaityti toliau…]
Deividas Hjumas, škotų filosofas ir istorikas, gyvenęs XVIII amžiuje, paliko ryškų pėdsaką Europos minties istorijoje. Jo kūrinys „Dialogues Concerning Natural Religion“ (lietuviškai – „Dialogai apie natūraliąją religiją“) – vienas svarbiausių tekstų, nagrinėjančių religijos ir proto santykį. Šis darbas parašytas kaip pokalbių serija, kur skirtingi personažai ginčijasi apie Dievo egzistavimą, jo prigimtį ir žmogaus gebėjimą tai … [Skaityti toliau…]
Žodis kurtizanė į lietuvių kalbą atėjo iš prancūzų courtisane, kilusio iš cour – „dvaras“, „rūmai“. Iš pradžių šis terminas reiškė tiesiog dvariškę, moterį, priklausančią aukštuomenės aplinkai. Tik vėliau, ypač Renesanso Italijoje, žodis įgavo papildomą prasmę ir imta juo vadinti moteris, kurios derino grožį, išsilavinimą, meninį talentą ir socialinę įtaką, dažnai būdamos turtingų vyrų palydovės ar … [Skaityti toliau…]
Mein Kampf (Mano kova) – tai knyga, kurią parašė Adolfas Hitleris, dar būdamas kalėjime po nesėkmingo 1923 m. Miuncheno pučo. Lietuviškai knygos pavadinimas verčiamas kaip Mano kova. Šis pavadinimas, paprastas ir tiesmukas, slepia tekstą, kuris iš asmeninių autoriaus vizijų virto ideologiniu pagrindu veiksmams, nulėmusiems milijonų žmonių likimus. Nuo kalėjimo kameros iki masinių tiražų, knyga peržengė … [Skaityti toliau…]
Mintis, kad sielos gali keliauti per laiką, vėliau naudodamos žmonių kūnus, kaip priemones keliauti, o tų žmonių gyvenimus jos pasisavina kaip maistą jų dvasinei kelionei į tobulumą, Vakarų minčiai yra svetima. Judaizmo, krikščionybės ir islamo požiūriai į pomirtinį gyvenimą, kuris mūsų laukia, į dangų ir pragarą, labai skiriasi, bet jų pagrindinė misija yra ta pati. … [Skaityti toliau…]
„Kadangi šis neturėjo iš ko atiduoti, valdovas įsakė jį parduoti drauge su žmona, vaikais ir visa, ką turėjo, ir taip atlyginti skolą.“ Mato 18, 25 Palyginimas apie nesigailestingą tarną iš Mato 18, 23–35 yra vienas iš Jėzaus pamokymų apie atleidimą, Dievo gailestingumą ir tai, kaip mes turime elgtis su kitais. Palyginime Jėzus pasakoja apie karalių … [Skaityti toliau…]
Pradžios knygos 19 skyriuje randame pasakojimą apie Dievo siųstus du angelus, kurie atvyko į Sodomos miestą aplankyti teisųjį Lotą. Ši scena tapo viena iš esminių vietų, vaizduojančių moralinį Sodomos gyventojų nuopuolį. Biblijoje rašoma: „Dar jiems neatsigulus, miesto vyrai, Sodomos vyrai, jauni ir seni, visi iki vieno apsupo namą. Jie šaukė Lotui ir sakė: ‘Kur tie … [Skaityti toliau…]
Religija per visą istoriją buvo ne tik dvasinio gyvenimo pagrindas, bet ir priežastis, dėl kurios žmonės kartais patirdavo represijas, tarp jų – ir mirties bausmes. Šios bausmės dažnai buvo skiriamos dėl religinio persekiojimo, erezijos, įtarimų raganavimu ar nesutarimų su oficialiomis Bažnyčios dogmomis. Žemiau pateikiami geriausiai žinomi mirties bausmės atvejai, susiję su religija ar su ja … [Skaityti toliau…]
Pragaro kančios ir bausmės, aprašytos įvairiose religijose, dažnai simbolizuoja ne tik fizines, bet ir dvasines kančias, kurios yra nuodėmių pasekmė. Pragaro samprata skiriasi priklausomai nuo teologinių ir kultūrinių tradicijų, tačiau bendras dėmesys skiriamas atskyrimui nuo Dievo, gėdos jausmui, skausmui ir nevilties būsenai. Krikščionybėje Krikščionybėje pragaras apibūdinamas kaip vieta, kur sielos kenčia amžiną atskyrimą nuo Dievo. … [Skaityti toliau…]
Yra sena teologinė įžvalga: velnias ne tik nebijantis Šventojo Rašto, bet puikiai jį išmanantis. Evangelijose randame epizodą, kai velnias gundo Jėzų dykumoje – ir daro tai pasitelkdamas Biblijos citatas. „Jei tu Dievo Sūnus, meskis žemyn, – juk parašyta: ‘Jis lieps savo angelams tave saugoti’“ (Lk 4,10). Tai ne paprastas išbandymas, tai bandymas pasitelkti Dievo žodį … [Skaityti toliau…]