Nepatogūs tekstai

Kartagina (finikiečių kalba Qart-hadasht, „Naujas miestas“) buvo viena svarbiausių senovės Viduržemio jūros civilizacijų, įkurta finikiečių apie IX a. pr. Kr. dabartinio Tuniso teritorijoje. Kaip galinga prekybos, karinio jėgos ir kultūros sostinė, Kartagina paliko gilų pėdsaką istorijoje, ypač per savo konfliktus su Roma (Pūnų karus). Religinis Kartaginos gyvenimas, glaudžiai susijęs su finikiečių ir kanaaniečių tradicijomis, buvo … [Skaityti toliau…]

Ar pragare egzistuoja sekmadieniai kaip poilsio diena? Ar ten, kur, pasak tradicijos, viešpatauja kančia, yra vietos atokvėpiui? Nors tema gali atrodyti neįprasta, ji leidžia mums susimąstyti apie poilsio, šventumo ir amžinybės prasmę. Katalikų Bažnyčios Katekizmas (KBK 1035) aprašo pragarą kaip būseną, kurioje sielos, sąmoningai atmetusios Dievo meilę, patiria amžiną atsiskyrimą nuo Jo. Tai vieta ar … [Skaityti toliau…]

Apokrifinės evangelijos yra ankstyvieji krikščioniški raštai, kurie nebuvo įtraukti į Naujojo Testamento kanoną, sudarytą IV a. krikščionių Bažnyčios. Žodis „apokrifinis“ kilęs iš graikų kalbos (apokryphos, „paslėptas“ arba „slaptas“) ir iš pradžių reiškė tekstus, skirtus ribotai grupei ar laikomus ezoteriniais. Vėliau terminas pradėtas vartoti nekanoniniams raštams, kurie, Bažnyčios nuomone, neatitiko ortodoksinio tikėjimo ar autentiškumo kriterijų. Apokrifinės … [Skaityti toliau…]

„Jėzuitų priesaika“ (angl. The Jesuit Oath) yra prieštaringai vertinamas terminas, dažnai minimas kaip tariamai „slapta“ ar „ekstremali“ priesaika, priskiriama Jėzaus Draugijai (jėzuitų ordinui). Ši sąvoka per šimtmečius tapo įvairių konspiracijos teorijų, antikatalikiškų naratyvų ir istorinių nesusipratimų objektu. Nors kai kurie teigia, kad jėzuitai prisiekia slaptą priesaiką, skatinančią radikalius ar net smurtinius veiksmus, istorikai ir patys … [Skaityti toliau…]

Ateizmas dažnai sulaukia kritikos ir nesupratimo. Žmonės, netikintys Dievu ar dievybėmis, neretai laikomi moraliai abejotinais ar net pasiklydusiais. Tačiau ateistų pasaulėžiūra nėra nei chaotiška, nei tuščia – ji dažnai paremta giliu apmąstymu, asmenine atsakomybe ir noru gyventi pilnavidurį gyvenimą čia ir dabar. Šis straipsnis siekia atsargiai paaiškinti ateistų mąstymą, jų motyvus ir ginti jų teisę … [Skaityti toliau…]

Gotiškos katedros Prancūzijoje, tokios kaip Reimso ar Notre-Dame, yra ne tik architektūros šedevrai, bet ir simbolių bei istorijų lobynai. Tarp jų bokštų ir vitražų slepiasi keistos figūros – „vemiantys vienuoliai“. Šios skulptūros, vaizduojančios išsižiojusius vienuolius ar groteskiškus padarus, iš kurių burnų teka vanduo, kelia nuostabą ir klausimų. Gotikinėje architektūroje gargojlės – akmeninės figūros, skirtos nukreipti … [Skaityti toliau…]

Pragaro vardai parodo žmonijos bandymus įvardyti tamsą, chaosą ir paslaptis, slypinčias už kasdienio pasaulio ribų. Šie vardai, kilę iš įvairių kultūrų ir mitologijų vaizduoja blogio įsikūnijimus ir atskleidžia, kaip skirtingos civilizacijos suprato moralės, nuodėmės ir antgamtinių jėgų sąvokas. Nuo senovės hebrajų raštų iki majų šventyklų – kiekvienas vardas slepia istoriją, kuri kartais gąsdina, o kartais … [Skaityti toliau…]

Imanuelio Kanto knyga, lietuviškai pavadinta „Religija vien tik proto ribose“, originalo kalba vokiečių – „Die Religion innerhalb der Grenzen der bloßen Vernunft“, yra vienas reikšmingiausių XVIII a. filosofijos veikalų, nagrinėjančių religijos ir moralės santykį. Autorius, Imanuelis Kantas (vok. Immanuel Kant), šioje 1793 m. išleistoje knygoje siekia perkonstruoti religijos sampratą, atsisakydamas dogmatinių ir ritualinių elementų, o … [Skaityti toliau…]

Rusų liaudies pasaka Pasaka „Raguotasis klebonas“ moko, kad godumas ir nesąžiningumas atsisuka prieš tuos, kurie siekia pasipelnyti kitų sąskaita. Ji pabrėžia, kad teisingumas ir sąžinė yra svarbiau už turtus, o bandymas apgauti kitus gali privesti prie negrįžtamų pasekmių, kaip klebono atveju, kai jis lieka su prilipusia ožkos kailiu. Pasaka taip pat išjuokia veidmainiškumą ir religinių … [Skaityti toliau…]

Emanacijų, arba sefirot, sistema yra Kabalos pagrindas, aiškinantis, kaip begalinis Dievo šaltinis, vadinamas Ein Sof – be pabaigos, be ribų, be formos – pasireiškia ir sukuria pasaulį. Pagal šį mokymą, Dievas tiesiogiai nesikiša į kūriniją, bet sklinda per dešimt tarpininkų sferų, kurios palaipsniui silpnina Jo šviesą, kad ji taptų suvokiama ir priimtina materijai. Šios sferos … [Skaityti toliau…]

Pirmasis ir kertinis Kibaliono principas, vadinamas Mentalizmo dėsniu, kuris teigia, kad visata yra mentalinė. Jis teigia, kad visa, kas egzistuoja – materija, energija, laikas, erdvė ir net dvasinės būtybės – kyla iš proto. Tai reiškia, kad pasaulis, kurį suvokiame, nėra savarankiška fizinė tikrovė, o Minties išraiška, Proto kūrinys, tarsi didžiulė sąmonės vizija. Šis principas išdėstytas … [Skaityti toliau…]

Pikatriksas (Picatrix, arab. Ghāyat al-Ḥakīm – „Išminčiaus tikslas“) – tai okultinis grimuaras, pilnas talismanų receptų, planetų invokacijų ir ritualų, kurie žadėjo antgamtinę valdžią. Parašytas arabų kalba XI amžiuje, jis tapo vienu svarbiausių viduramžių magijos traktatų, jungiančių neoplatonizmą, astrologiją, arabų alchemiją ir hermetinę filosofiją. Vėliau išverstas į lotynų kalbą, Pikatriksas tapo tiltu tarp Rytų mistikos ir … [Skaityti toliau…]