Septyni hermetiniai principai – tai pagrindinės idėjos, išdėstytos kūrinyje Kibalionas (angl. The Kybalion), parašytame 1908 m. „Trijų iniciuotųjų“. Šie principai laikomi hermetizmo – senovės Egipto ir Graikijos išminties tradicijos – branduoliu. Jie apibūdina visatos sandarą, žmogaus sąmonę ir dvasinio tobulėjimo kelią. Kiekvienas principas yra tarsi dvasinis dėsnis, veikiantis tiek materialiame, tiek nematomame pasaulyje.
Hermetizmo mokyme sakoma: „Kas pažįsta šiuos principus, laiko raktą į visų paslapčių duris.“
- Mentalizmo principas
„Visata yra mentalinė.“
Viskas kyla iš proto. Visa, ką matome ir patiriame, yra Minties išraiška. Šis principas teigia, kad tikrovė yra sąmonės pasireiškimas – nuo Dievo proto iki žmogaus minčių. Supratęs šį dėsnį, žmogus suvokia, kad keisdamas mąstymą jis keičia ir savo pasaulį. - Atitikimo principas
„Kas viršuje, tas ir apačioje; kas viduje, tas ir išorėje.“
Visata yra suderinta pagal analogijos dėsnį. Kiekvienas lygmuo – fizinis, protinis ir dvasinis – atspindi kitą. Žmogaus vidinė būsena atsispindi išoriniame gyvenime. Todėl pažindamas save, žmogus pažįsta ir visatą. - Vibracijos principas
„Viskas juda, viskas vibruoja.“
Nėra nieko sustingusio. Visi daiktai, mintys ir emocijos vibruoja skirtingais dažniais. Aukštesnės vibracijos reiškia šviesesnę būseną – meilę, išmintį, džiaugsmą; žemesnės – baimę, pyktį, tamsą. Suprasdami šį dėsnį, galime sąmoningai kelti savo vibracijas per maldą, muziką, dėkingumą ar ramybę. - Poliariškumo principas
„Viskas turi dvi puses, viskas turi savo priešybę.“
Karštis ir šaltis, šviesa ir tamsa, meilė ir neapykanta – tai ne atskiri dalykai, o vienos būsenos kraštutinumai. Suvokęs šią tiesą, žmogus išmoksta keisti savo vidinę būseną, pereidamas nuo vieno poliaus prie kito. Tai emocinės ir dvasinės pusiausvyros paslaptis. - Ritmo principas
„Viskas teka į priekį ir atgal, kyla ir leidžiasi.“
Gyvenimas pulsuoja. Po pakilimo ateina nuosmukis, po nakties – diena, po gimimo – mirtis, ir vėl atgimimas. Šis principas moko priimti gyvenimo svyravimus ramiai – be baimės ir be euforijos. Išmintingas žmogus išmoksta plaukti su ritmu, o ne prieš jį. - Priežasties ir pasekmės principas
„Niekas nevyksta be priežasties.“
Visata veikia pagal tikslų dėsningumą. Atsitiktinumas tėra nesuprasta priežastis. Kiekviena mintis, žodis ar veiksmas sukuria atgarsį. Šį dėsnį pažinęs žmogus supranta karmą – kad mes patys esame savo gyvenimo kūrėjai ir atsakome už jo pasekmes. - Lyties principas
„Viskas turi vyrišką ir moterišką pradą.“
Kiekvienoje būtybėje ir reiškinyje veikia dvi kūrybinės jėgos – aktyvi (vyriška) ir pasyvi (moteriška). Jos pasireiškia ne tik fiziniame pasaulyje, bet ir mintyse, emocijose bei dvasioje. Tik šių polių pusiausvyra gimdo kūrybą, darną ir gyvybę.
Kiekvienas iš šių principų nėra atskiras dėsnis – jie veikia kartu, kaip vienos visumos aspektai. Mentalizmas parodo visatos pagrindą, atitikimas – jos darną, vibracija – judėjimą, poliariškumas – dvilypumą, ritmas – tėkmę, priežastis ir pasekmė – logiką, o lytis – kūrybinę jėgą.
Hermetizme žmogus laikomas mažuoju visatos atvaizdu, todėl visi šie dėsniai veikia ir jo viduje. Juos suvokęs, žmogus tampa nebe srauto nešamas, o pats išmoksta valdyti tėkmę – tiek savo gyvenime, tiek dvasiniame kelyje.
Pavyzdžiui, Vibracijos principas, teigiantis, kad viskas juda ir niekas nestovi vietoje, hermetizme siejamas su senovės egiptiečių koncepcija apie gyvybės energiją, vadinamą „Ka“, kuri nuolat pulsuoja per visą kūriniją. Tai nėra tik fizinis judėjimas, bet ir emocijų bei minčių svyravimas.
Be to, Poliarumo principas, kalbantis apie priešybes (šviesa ir tamsa, meilė ir neapykanta), hermetizme aiškinamas kaip vieno daikto skirtingi lygmenys. Senovės išminčiai tai buvo tarsi Dievo žaidimas su savimi, kur per priešybes Jis pažįsta pats save. Šis žinojimas padeda žmogui nebijoti „tamsos“, bet suprasti ją kaip šviesos trūkumą, o ne atskirą jėgą. Šie principai yra kelias į vidinį laisvės supratimą.