Juodoji istorija, nepatogios istorijos, erezijos, pranašystės, teologiniai paradoksai ir grimuarai. Netradicinė literatūra.
1949 metais Oksfordo universiteto profesorius Gilbertas Ryle’as (Gilbert Ryle) išleido knygą, kuri sudrebino filosofijos pamatus. Veikale „Proto koncepcija“ (The Concept of Mind) jis pavartojo ironišką frazę „vaiduoklis mašinoje“ (the ghost in the machine), norėdamas pašiepti šimtmečius gyvavusį požiūrį į žmogų. Ryle’as metė iššūkį pačiam René Descartes’ui (Dekartui), teigdamas, kad mes tūkstantį metų mąstėme apie save … [Skaityti toliau…]
Slaptoji Morkaus evangelija (angl. Secret Gospel of Mark) – tai kontroversiškas tekstas, apie kurio egzistavimą sužinota tik 1958 metais. Pavadinimas „Morkaus“ vartojamas todėl, kad pačiame radinyje – Klemenso Aleksandriečio laiške – tiesiogiai teigiama, jog šią „labiau dvasinę“ versiją parašė pats evangelistas Morkus. Pasak Klemenso, po to, kai Petras mirė kankinio mirtimi Romoje, Morkus atvyko į … [Skaityti toliau…]
2006 metais pasaulį sukrėtęs Codex Tchacos atradimas labiausiai išgarsėjo dėl „Judo evangelijos“, tačiau tame pačiame papirusų rinkinyje slėpėsi dar vienas brangakmenis – „Svetimojo knyga“ (lietuviškai taip pat vadinama „Svetimšalio knyga“), angl. The Stranger’s Book, The Book of the Stranger arba Allogenes; lot. Liber Extranei; gr. rekonstr. Βίβλος τοῦ Ξένου). Tai vienas tyriausių gnostinės minties pavyzdžių, … [Skaityti toliau…]
1945 metais netoli Nag Hamadžio rasta biblioteka pateikė daugybę mįslių, tačiau Slaptoji Jokūbo knyga (dar žinoma kaip Jokūbo apokrifas, angl. The Secret Book of James, taip pat The Apocryphon of James arba The Secret Gospel of James; lot. Apocryphon Jacobi) užima ypatingą vietą. Tai tekstas, parašytas kaip slaptas laiškas, kurį Jokūbas (laikomas Jėzaus broliu ir … [Skaityti toliau…]
Krikščionybės istorijoje egzistuoja dokumentas, kurio niekas nėra matęs savo akimis, tačiau kurio „šešėlis“ krenta ant svarbiausių Naujojo Testamento puslapių. Tai Q evangelija (iš vokiečių k. Quelle – „šaltinis“), dar vadinama Q šaltiniu, Q dokumentu, Q tradicija arba The Gospel of Q (lot. Evangelium Q, gr. rekonstr. Εὐαγγέλιον τοῦ Q). Nors senovinių šio kūrinio rankraščių nėra … [Skaityti toliau…]
1934 metais Britų muziejaus archyvuose Londone tarp gausybės neidentifikuotų papirusų buvo aptikti trys nedideli, trapūs fragmentai, kurie amžiams pakeitė mūsų supratimą apie ankstyvąją krikščionių raštiją. Tai nebuvo nei Matas, nei Morkus, nei Lukas ar Jonas. Tai buvo kažkas visiškai kito, tačiau stulbinamai pažįstamo. Šis radinys, dabar žinomas kaip Egertono papirusas 2 (angl. Egerton Papyrus 2, … [Skaityti toliau…]
1886-ųjų žiemą prancūzų archeologas Urbainas Bouriant’as, kasinėdamas senovines krikščionių kapines Achmime (Aukštutinis Egiptas), vienuolio kape rado nedidelę, odiniais viršeliais įrištą knygelę. Tai nebuvo įprastas maldynas. Tarp kitų tekstų ten slėpėsi fragmentas kūrinio, kurį ankstyvieji Bažnyčios tėvai mini su baime ir įtarumu – Petro evangelija, dar vadinama Evangelija pagal Petrą (gr. Εὐαγγέλιον κατὰ Πέτρον, lot. Evangelium … [Skaityti toliau…]
1945 m. gruodį Aukštutiniame Egipte, netoli Nag Hamadžio gyvenvietės, vietinis valstietis Muhammadas ‘Alī al-Sammān, kasdamas trąšas, rado užkastą molinį ąsotį. Jame buvo trylika odiniais viršeliais įrištų papiruso kodeksų. Tarp jų buvo ir tekstas, kuris amžiams pakeitė biblistikos pasaulį – Tomo evangelija, dar vadinama Evangelija pagal Tomą (angl. The Gospel of Thomas, kopt. Ⲉⲩⲁⲅⲅⲉⲗⲓⲟⲛ ⲕⲁⲧⲁ ⲑⲱⲙⲁⲥ, … [Skaityti toliau…]
Daugiau nei šešiolika šimtmečių Egipto smėlyje, netoli El Minijos miesto esančiame urve, dūlėjo papiruso kodeksas, kurio turinys turėjo sudrebinti tradicinį krikščionybės supratimą. Tai nebuvo pasakojimas apie atpirkimą per kraują ar prisikėlimą, o balsas iš praeities, teigiantis, kad didžiausias visų laikų išdavikas – Judas Iskarijotas – iš tiesų buvo vienintelis Jėzaus mokinys, supratęs tikrąją Jo misiją. … [Skaityti toliau…]
Kai kurie žmonės šiandien jaučia keistą vidinį prieštaravimą. Jie žavisi Jėzumi – Jo laisve, meile ir drąsa, tačiau sunkiai randa vietą Bažnyčioje. Susidaro įspūdis, kad asmuo, kurį ši institucija garbina, savo gyvenimo būdu mažai kuo primena pačią organizaciją. Jei paimtume Evangelijas ir palygintume jas su bažnytinėmis taisyklėmis, pamatytume didžiulį skirtumą tarp Jėzaus dovanotos laisvės ir … [Skaityti toliau…]
1899 metais Londono leidėjas Davidas Nuttas išleido neilgą, tačiau Vakarų ezoterikos istoriją negrįžtamai pakeitusią knygą. Jos autorius, amerikiečių folkloristas Šarlis Godfris Lelandas (Charles Godfrey Leland), leidiniui suteikė pilną pavadinimą Aradia, or the Gospel of the Witches (lietuviškai verčiama kaip „Aradija, arba Raganų evangelija“). Šis tekstas, sujungęs senovės romėnų mitus apie deivę Dianą su XIX amžiaus … [Skaityti toliau…]
Frydrichas Nyčė, garsus vokiečių filosofas, savo kūryboje nuolat kėlė esminius klausimus apie religiją, moralę ir žmogaus egzistenciją. Vienas iš jo žymiausių ir labiausiai diskutuojamų teiginių – „Dievas mirė“, pasirodantis veikale „Džiaugsmo mokslas“ („Die fröhliche Wissenschaft“) ir kituose darbuose, pavyzdžiui, „Taip kalbėjo Zaratustra“. Ši frazė nėra tiesioginis teologinis pareiškimas apie Dievo nebuvimą, bet gili metafora, apibūdinanti … [Skaityti toliau…]