Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Teozė (gr. Θέωσις, theōsis) – tai krikščionių teologijos sąvoka, reiškianti žmogaus sudievinimą arba dalyvavimą Dievo gyvenime per Jo malonę. Lietuvių kalboje „teozė“ kartais verčiama kaip „dieviškumo dalinimasis“ ar „sudievinimas“, tačiau tai nėra tapimas Dievu savo esme, o veikiau artėjimas prie Jo šventumo, meilės ir šlovės. Kaip sako šv. Atanazas Aleksandrietis: „Dievas tapo žmogumi, kad žmogus … [Skaityti toliau…]
Apvalymas – tai daugiau nei švara. Tai veiksmas, kuris pasiruošia susitikimui. Liturgijoje apvalomi indai, rankos, net altorius – ne dėl išorinio įspūdžio, bet dėl pagarbos. Tai liudijimas, kad čia vyksta kas daugiau nei apeigos: čia ateina pats Dievas. Kunigas prieš Eucharistiją tyliai meldžia: „Nuplauk mane, Viešpatie, nuo kaltės“. Po Komunijos, kai duona jau konsekruota ir … [Skaityti toliau…]
Anafora – tai pagrindinė ir švenčiausia Eucharistijos maldos dalis, kurioje įvyksta duonos ir vyno perkeitimas į Kristaus Kūną ir Kraują. Tai širdis to, ką Bažnyčia švenčia Mišiose. Anafora – tai šventas veiksmas, kurio metu dangus ir žemė susilieja viename dėkojimo ir aukos akte. Žodis „anafora“ graikiškai reiškia „pakėlimas“, „atnaša“. Tai nurodo tiek auką, kuri pakeliama … [Skaityti toliau…]
Kai liturgijoje ištariamas žodis „altorius“, daugeliui prieš akis iškyla akmeninis stalas bažnyčios šventovėje. Tačiau Bažnyčios mokymas kviečia matyti giliau – tai ne vien stalas, o erdvė, kur susilieja dangus ir žemė. Altorius nėra tik simbolis. Tai vieta, kur regimas susitikimas su neregimu. Dangaus altorius – tai ne abstrakti vizija, o Eucharistijos šerdis. Prie jo renkasi … [Skaityti toliau…]
Iftaras – tai vakarinis valgymas, kuriuo musulmonai nutraukia kasdienį pasninką per Ramadano mėnesį. Per visą Ramadaną tikintieji nuo aušros iki saulėlydžio susilaiko nuo maisto, gėrimų, rūkymo ir intymių santykių, o iftaras žymi pasninko pabaigą kiekvieną dieną. Tai ne tik fizinio alkio numalšinimas, bet ir dvasinė pertraukos akimirka, kurios metu žmogus dėkoja Dievui, pasidalija maistu ir … [Skaityti toliau…]
Vien mintis apie tai skamba kaip provokacija: žmogus, kuris nevalgo metų metais – ir išgyvena. Jokio maisto, jokio vandens. Ne vienu metu, ne per kokį pasninką, o nuolatos. Tokį reiškinį vadina inedija (lot. inedia – „nevalgymas“). Ir tai ne dieta, ne asketinis eksperimentas. Tai – dvasinės kilmės būsena, kurią kai kurie mistikai išgyveno kaip Dievo … [Skaityti toliau…]
Saulės stebuklas, įvykęs 1917 m. spalio 13 d. Fatimoje, Portugalijoje, yra vienas įspūdingiausių ir plačiausiai aptariamų reiškinių katalikų tikėjimo istorijoje. Šis įvykis, liudytas dešimčių tūkstančių žmonių, užbaigė Mergelės Marijos apsireiškimų ciklą trims piemenukams – Liucijai Santos, Jacintai ir Pranciškui Marto. Per šeštąjį ir paskutinį apsireiškimą Marija pažadėjo ženklą, kuris patvirtintų jos žinią, ir Saulės stebuklas … [Skaityti toliau…]
Tofetai (hebr. תֹּפֶת, tophet arba tofet) – tai senovės Artimųjų Rytų kontekste vartojamas terminas, dažniausiai siejamas su ritualinėmis vietomis, kur buvo atliekamos aukos, įskaitant galimus vaikų aukojimus ugnyje, ypač kanaaniečių, finikiečių ir kartais izraelitų religinėse praktikose. Žodis ir jo reikšmė daugiausia žinomi iš Senojo Testamento ir archeologinių radinių, ypač finikiečių kolonijose, tokiose kaip Kartagina. Tofetai … [Skaityti toliau…]
Kabalistai – tai žydų mąstytojai ir mistikai, siekiantys ne paviršutiniškai suprasti Dievo žodį, bet įžvelgti jame paslėptą struktūrą, tvarką ir energiją, kuri jungia visa, kas sukurta. Kabalistas skaito Torą ne tik kaip įsakymų rinkinį, bet kaip kosminį kodą, per kurį Dievas palaiko pasaulį. Žodis „kabalà“ (hebrajiškai קַבָּלָה, kabalah) reiškia „perėmimas“ arba „tradicija“. Kabalistai teigia gavę … [Skaityti toliau…]
Didysis šeštadienis – tai viena tyliausių dienų liturgijoje. Nėra šv. Mišių, vargonai nutyla, altorius apnuogintas. Pasaulis atrodo lyg būtų trumpam išjungtas. Tačiau pagal seną krikščionišką supratimą, būtent šią dieną Kristus nužengė į mirties gelmę – į šeolą, į tą sielų vietą, kur nuo pasaulio pradžios laukė visi numirusieji. Tai ne laikas be veiksmo, o laikas … [Skaityti toliau…]