Kas yra kas?

Katalikų Bažnyčios dvasinėje praktikoje egzistuoja viena griežčiausiai reglamentuojamų ir rečiausiai atliekamų apeigų – Didysis egzorcizmas (Exorcismus Maior). Tai nėra populiariosios kultūros sukurta drama ar skubotas burtų rinkinys; tai autoritetinga Bažnyčios intervencija, kuria siekiama išlaisvinti žmogų iš tikro, patvirtinto demoniško apsėdimo. Ši apeiga remiasi įsitikinimu, kad Kristus suteikė savo mokiniams galią nugalėti piktąsias dvasias, tačiau moderniame … [Skaityti toliau…]

Senovės Graikijos ir Romos pasaulyje, kai žmogaus kūną užpuldavo liga, kurios neįveikdavo žemiškieji vaistai, ligonis leisdavosi į kelionę. Jo tikslas nebūdavo paprasta ligoninė, o Asklepijonai – gydymo dievo Asklepijaus šventyklos, išsibarsčiusios nuo Epidauro iki Pergamo. Čia vykdavo viena paslaptingiausių sakralinės medicinos praktikų – šventyklų miegas, arba incubatio. Tai buvo procesas, kurio metu riba tarp žmogaus … [Skaityti toliau…]

1799-ųjų liepą nedideliame Egipto uostamiestyje Rašide (prancūzų vadintame Rosette), Napoleono kareiviai, vadovaujami kapitono Pierre-François Bouchard, atliko įtvirtinimų rekonstrukcijos darbus. Niekas neįtarė, kad paprastas juodo granodiorito luitas, vėliau pasauliui tapęs žinomas kaip Rozetės akmuo (Rosetta Stone, Pierre de Rosette ar itališkai Stele di Rosetta), taps svarbiausiu raktu atveriant tūkstantmetę Egipto tylą. Šis radinys, dar vadinamas Rašido … [Skaityti toliau…]

Mažai kuris augalas pasaulio istorijoje yra apipintas tokia gausybe šiurpių legendų, magiškų ritualų ir medicininių paslapčių kaip mandragora (Mandragora officinarum). Nuo senovės Egipto faraonų kapaviečių iki viduramžių burtininkų receptų, šis bulvinių (Solanaceae) šeimos atstovas buvo laikomas tiltu tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio. Jos pavadinimas, kilęs iš graikų kalbos mandragoras, tapo sinonimu ne tik galingam vaistui, … [Skaityti toliau…]

Pirmasis Panipato mūšis (angl. First Battle of Panipat, hindi पानीपत का प्रथम युद्ध – Pānīpat kā Pratham Yuddh) įvyko 1526 m. balandžio 21 d. Panipato lygumoje, dabartinėje Harjanos valstijoje, Indijoje. Ši kova tarp Baburo, tiurkų-mongolų vado ir Mogolų imperijos įkūrėjo, ir Delio sultonato, vadovaujamo sultono Ibrahimo Lodi, tapo lemiamu momentu, nuvertusiu Lodi dinastiją ir padėjusiu … [Skaityti toliau…]

Viduramžių ir Renesanso laboratorijų prietemoje, tarp rūkstančių krosnių ir stiklinių kolbų, gimė viena drąsiausių ir kartu šiurpiausių žmonijos ambicijų – sukurti gyvybę be moters įsčių. Homunkulas (lot. homunculus – „žmogeliukas“) nebuvo tik burtininkų pramanas; alchemikams tai buvo galutinis įrodymas, kad žmogus, įvalstęs gamtos paslaptis, gali tapti prilygstamas Kūrėjui. Ši idėja ryškiausiai suspindo Filipo Aureolo Teofrašto … [Skaityti toliau…]

Dualizmas nėra tiesiog teorija – tai radikalus būdas matyti tikrovę kaip sudarytą iš dviejų nesutaikomų, dažnai priešingų pradų. Dualistai tiki, kad visata nėra vienalytė: joje nuolat grumiasi šviesa ir tamsa, dvasia ir materija, gėris ir blogis. Jei monistai sako, kad viskas yra viena (Dievas arba gamta), tai dualistai brėžia griežtą liniją, skiriančią šį pasaulį į … [Skaityti toliau…]

Antikinio pasaulio sumaištyje, kai graikų ir romėnų dievai daugeliui pradėjo atrodyti tik kaip antžmogiškų ydų rinkinys, atsirado grupė žmonių, kurie ieškojo kažko gilesnio, griežtesnio ir prasmingesnio. Jie atsigręžė į judaizmą – religiją su vienu Dievu, aukšta morale ir senoviniais įstatymais. Šie žmonės istorijoje liko žinomi kaip prozelitai (gr. prosēlytos – „atėjęs į naują vietą“, „atėjūnas“). … [Skaityti toliau…]

Ankstyvosios krikščionybės aušroje, kai Bažnyčia dar tik bandė suvokti savo tapatybę, aplink virė idėjų katilas. Gnostikai, manichėjai, arijonai ir šimtai kitų grupių siūlė savo versijas, kas buvo Jėzus ir kaip pasiekti išganymą. Šiame intelektualiniame chaose iškilo ypatinga rašytojų klasė – heresiologai. Tai nebuvo tiesiog sausi metraštininkai; tai buvo dvasiniai pasieniečiai, kurių darbas buvo nubrėžti ribą … [Skaityti toliau…]

Ketvirtojo amžiaus pabaigoje krikščioniškajame Rytų pogrindyje egzistavo grupė, kurios pavadinimas net ir tada kėlė šiurpą. Tai buvo satanianai (Sataniani). Šventasis Epifanijus Salaminietis savo veikale „Panarion“ (80 skyriuje) paaiškina, kad tai nebuvo atskira sekta, o vienas iš specifinių pavadinimų, kuriais buvo vadinami kraštutiniai mesalijonai (euchitai). Tačiau satanianiškas šio judėjimo aspektas atskleidžia tamsiausią ir labiausiai paradoksalų ankstyvosios … [Skaityti toliau…]

Ketvirtojo amžiaus pabaigoje Sirijos ir Mesopotamijos dykumose klajojo grupė, kuri vietinius gyventojus trikdė savo keistais laidojimo papročiais ir fanatišku pamaldumu. Tai buvo martirianai (Martyriani). Šis pavadinimas, kaip pažymi šventasis Epifanijus Salaminietis savo veikale „Panarion“ (80 skyriuje), buvo viena iš daugelio etikečių, lipdomų mesalijonams (euchitams). Tačiau martirianų vardas turėjo specifinę, kraupią priežastį: jie buvo apsėsti savo … [Skaityti toliau…]

Šventasis Epifanijus Salaminietis savo grandiozinį aštuoniasdešimties erezijų žinyną „Panarion“ (80 skyriuje) užbaigia viena mįslingiausių grupių – eufemitais (Euphemitai). Nors jie dažnai tapatinami su jau aptartais mesalijonais ar euchitais, Epifanijus eufemitus išskiria kaip pirminę, dar pusiau pagonišką šio judėjimo šaknį. Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio euphemia („geras kalbėjimas“, „šlovinimas“), nes jų pagrindinis dvasinis užsiėmimas buvo … [Skaityti toliau…]