Kas yra kas?

Dogma yra terminas, išreiškiantis tam tikrą neginčijamą tiesą, kurią vis dėlto visuomenėje priimta laikyti nepajudinamai teisinga. Žodis kildinamas iš graikų kalbos „dogma“, kadaise reiškusio „sprendimą“ ar „nuostatą“. Vėlesnėse epochose tai perimta lotynų kalboje, todėl teologinėje ir filosofinėje literatūroje sutinkama vienoda forma. Dažnai vartojama norint pabrėžti nekvestionuojamus principus, kurių laikosi tam tikra bendruomenė. Dogma reikalinga norint … [Skaityti toliau…]

Numerofobija ir aritmofobija yra dvi susijusios baimės, kurios apima nerimą arba fobinę reakciją susiduriant su skaičiais. Pavadinimas numerofobija paprastai kildinamas iš lotyniško „numerus“ (reiškiančio „skaičius“) ir graikiško „phobos“ (reiškiančio „baimę“). Aritmofobijos pavadinimas kilęs iš graikiško „arithmos“ („skaičius“) bei „phobos“. Nors abu terminai neretai vartojami sinonimiškai, kai kurie autoriai pažymi, kad viena sąvoka labiau pabrėžia bendrą … [Skaityti toliau…]

Tanatofobija laikoma ekstremalia mirties baime, kuri kartais pasireiškia paralyžiuojančiu nerimu ar obsesinėmis mintimis apie gyvenimo pabaigą. Terminas randamas medicinos ir psichologijos literatūroje, dažniausiai siejamas su graikiška sąvoka thanatos (reiškiančia mirtį) ir phobos (reiškiančia baimę). Susiduriantys su šiuo išgyvenimu dažnai stokoja vidinės ramybės, jaučia nuolatinį nerimą bei sunkiai paleidžia įkyrias mintis apie tai, kas laukia po … [Skaityti toliau…]

Kali Yuga laikoma paskutine iš keturių kosminių epochų, aprašomų senose hinduizmo tradicijose. Pavadinimas kildinamas iš sanskrito kalbos, kur žodis “kali” reiškia ginčą ar tamsą, o “yuga” nusako ilgą laiko ciklą. Manoma, kad dabartiniame tarpsnyje žmonių elgesys tampa savanaudiškas, smunka moralinės vertybės, mažėja tikėjimo galia, o dvasinė praktika netenka pirminio spindesio. Senovės tekstuose, vadinamuose Puranomis, atskleidžiama, … [Skaityti toliau…]

Unitarizmas apibūdinamas kaip religinė tradicija, pabrėžianti vieną Dievybės prigimtį, nepaisant daugelio krikščionybės atšakų pripažįstamos Trejybės dogmos. Ankstyviausi unitarizmo užuomazgų randama XVI amžiuje, kai kai kurie reformacijos veikėjai, o vėliau ir dvasininkai, ėmė atmesti trinitarinį tikėjimą. Dėl to susiformavo bendruomenės, siekiančios laisviau interpretuoti Šventojo Rašto tekstus ir ugdyti asmeninę atsakomybę už dvasinius pasirinkimus. Istorinė raida rodo, … [Skaityti toliau…]

Thelema vadinama dvasine ir magine sistema, kurios pagrindai atsirado XX amžiaus pradžioje, daugiausia Aleisterio Crowley veikloje. Viskas susiję su idėja, kad kiekvienas individas gali atrasti ir vykdyti savo Tikrąją Valią, vedančią link gilesnio gyvenimo tikslo. Crowley perteikė savo koncepcijas įvairiuose raštuose, tarp jų išsiskiria „Įstatymo Knyga“, dar žinoma kaip „Liber AL vel Legis“. Ten pasirodo … [Skaityti toliau…]

Diskordianizmas laikomas savotiška religine ir filosofine srove, susiformavusia XX amžiuje. Jo ištakos siejamos su dviejų asmenų – Gregory Hill ir Kerry Thornley – kūrybiniu projektu, pradėtu apie 1958 metus. Viskas prasidėjo nuo humoristinio požiūrio į dvasinius dalykus ir išskirtinės Eris deivės garbinimo, kuri mitologijoje simbolizuoja nesantaiką bei chaosą. Pagrindinis kūrinys, formuojantis šį požiūrį, vadinamas Principia … [Skaityti toliau…]

Opiumas liaudžiai frazė yra viena dažniausiai cituojamų, bet kartu ir labiausiai supaprastinamų visoje Vakarų filosofijos istorijoje. Kai 1844 metais jaunas vokiečių mąstytojas Karlas Marksas (Karl Marx) Paryžiuje rašė įvadą savo darbui „Hegelio teisės filosofijos kritikos įvadas“ (Zur Kritik der Hegelschen Rechtsphilosophie. Einleitung), jis nesiekė tiesiog įžeisti tikinčiųjų. Jis bandė diagnozuoti visuomenės ligą. Marksas tuo metu … [Skaityti toliau…]

Aleisterio Crowley suformuotoje sistemoje, vadinamoje Thelema, terminas Tikroji Valia (True Will) yra ne tik centrinė ašis, bet ir vienintelis moralinis imperatyvas. Tai nėra paprasti norai, kaprizai ar ego troškimai. Priešingai – tai yra fundamentali dvasinė trajektorija, asmeninis „likimo kodas“, kurį kiekvienas žmogus atsineša į šį pasaulį. Crowley teigė, kad didžioji dauguma žmonių gyvena klystkeliuose, nes … [Skaityti toliau…]

Modernistai – tai XIX a. pabaigos–XX a. pradžios katalikų intelektualų grupė (kunigai, teologai, filosofai), siekusi atnaujinti Bažnyčios mokymą, kad jis atitiktų modernų mąstymą. Jie kritikavo tradicinį scholastinį požiūrį ir bandė suderinti krikščionybę su šiuolaikine mokslu, istorine kritika ir filosofija. Modernizmas išaugo iš Europos intelektualinio judėjimo, kurį įkvėpė: Pagrindiniai židiniai buvo Prancūzija, Vokietija, Italija ir Anglija. … [Skaityti toliau…]

Ediktas – tai oficialus valdžios paskelbtas įsakymas, turintis privalomą galią. Nuo pat savo atsiradimo šis terminas buvo susijęs su valdžios žodžiu, viešu paskelbimu ir visuomenės pareiga paklusti. Ediktas nėra paprastas pranešimas ar rekomendacija – tai dokumentas, kuriuo valdovas, magistratas ar institucija nustato taisyklę, normą ar sprendimą, privalomą visiems pavaldiniams. Žodis „ediktas“ kilęs iš lotyniško edictum, … [Skaityti toliau…]

Nulis – skaičius, ženklas, praraja ir slenkstis tarp būties ir niekio. Tai ne tik matematinis simbolis, bet ir viena iš labiausiai kraštinių, paradoksalių ir konceptualiai praturtintų idėjų žmonijos istorijoje. Nulis neatsirado savaime – jo reikėjo išrasti, priimti, iškęsti ir įprasminti. Nulis, tai arba pradžia arba pabaiga. Religinėse sistemose nulis buvo nepriimtinas, nes niekas (arba tuštuma) … [Skaityti toliau…]