Kas yra kas?

Dedalo labirintas – mitologinė struktūra, tapusi žmogaus proto, kūrybiškumo ir neišvengiamos lemties simboliu. Graikų mitologijoje jis siejamas su Kretos sala, karaliumi Minu, meistru Dedalu ir siaubinguoju Minotauru. Dedalo labirintas, kaip pasakoja graikų mitai, buvo sukurtas apie 2000–1500 m. pr. Kr., minojų civilizacijos klestėjimo metu, Kretos karaliaus Mino įsakymu. Dedalas, legendinis išradėjas ir architektas, pagarsėjęs savo … [Skaityti toliau…]

Išganymo armija (angl. The Salvation Army) yra tarptautinė krikščioniška labdaros organizacija ir bažnyčia, įkurta 1865 m. Londone. Ją įsteigė metodistų pamokslininkas Williamas Boothas ir jo žmona Catherine Booth, siekdami padėti skurstantiems ir visuomenės atstumtiesiems, skelbdami evangeliją ir teikdami praktinę pagalbą. Šiandien organizacija veikia daugiau nei 130 šalių ir turi apie 1,7 mln. narių. Išganymo armijos … [Skaityti toliau…]

„Ono piramidės“ – tai metaforinė sąvoka, naudojama apibūdinti teisingumo raidos modelį, kurį pateikė Lietuvos filosofas ir teisės teoretikas Stasys Šalkauskis-Ona (kartais trumpinamas tiesiog „Ona“ akademinėje tradicijoje). Nors pats terminas „piramidės“ nėra pažodžiui vartojamas istoriniuose šaltiniuose, jis dažnai pasitelkiamas vizualiai ar struktūriškai perteikti teisingumo principų evoliuciją, kylančią nuo instinktyvios, gamtinės prievartos iki racionalios, teisinės santvarkos. Piramidės … [Skaityti toliau…]

Timokratija Timokratija – tai valdymo forma, atsiradusi senovės Graikijoje apie VII–VI a. pr. Kr., kai politinės teisės ir pareigos bendruomenėje ėmė priklausyti nuo turto kiekio. Šis terminas kilęs iš graikų žodžių timē (τιμή) – „garbė“, „vertė“ ir kratos (κράτος) – „valdžia“. Timokratijoje garbė ir valdžia suteikiamos tiems, kurie yra turtingi, o visuomenės tvarka grindžiama materialine … [Skaityti toliau…]

Laikotarpiu nuo 750 iki 650 m. pr. Kr. Graikijoje formuojasi naujas teisingumo principas – Dikė, kuris žymi svarbų virsmą nuo formalios tvarkos (eunomijos) prie moralinio teisingumo, grindžiamo ne vien įstatymų raidėmis, bet ir jų dvasia. Graikų mitologijoje Dikė – tai Temidės dukra, deivė, įkūnijanti teisingumą kaip dorą ir sąžiningumą. Ji stebi žmonių elgesį ir saugo, … [Skaityti toliau…]

Eunomija (nuo XII a. pr. Kr.). Po arche laikotarpio, kuris rėmėsi išminties ir simbolinio autoriteto principu, atėjo naujas etapas – eunomijos epocha. Šis terminas kilęs iš graikų kalbos žodžio „εὐνομία“ – gera, teisinga tvarka. Eunomija siejama su ankstyvuoju polisų formavimosi laikotarpiu, kai ėmė ryškėti pirmosios organizuotos politinės struktūros, o teisingumo samprata pradėjo atsiskirti nuo mitologinės … [Skaityti toliau…]

Iki XII a. pr. Kr. egzistavusi valdymo forma, vadinama arche, siejama su pačiomis ankstyviausiomis visuomenės organizacijos formomis, kurios dar neturėjo valstybės požymių, tačiau pasižymėjo tam tikru tvarkos ir autoriteto principu. Šis laikotarpis glaudžiai susijęs su mitologiniu pasaulėvaizdžiu, kur socialinė sankloda ir valdymas buvo grindžiami ne formaliomis teisės normomis, bet simboliniu autoritetu, dieviška tvarka ir protėvių … [Skaityti toliau…]

Metidė (gr. Μῆτις, Mētis) – senovės Graikijos mitologijoje įkūnijanti išmintį, gudrumą ir strateginį mąstymą. Jos vardas graikų kalboje tiesiogiai reiškia „išmintį“ arba „patarimą“, tačiau Metidės reikšmė peržengia vien mitologinį personažą – ji simbolizuoja gilų proto lankstumą, gebėjimą numatyti ir veikti sudėtingose situacijose. Graikų mitologijoje Metidė buvo viena iš okeanidžių – vandens nimfų, Titanų Okeano ir … [Skaityti toliau…]

Šv. Augustinas, vienas įtakingiausių krikščionių teologų, savo veikale „De Civitate Dei“ („Apie Dievo valstybę“) pristato dvi simbolines žmonijos būsenas – Civitas Dei (Dievo valstybę) ir Civitas Terrena (žemiškąją valstybę). Šios sąvokos nėra tiesiog geografinės ar politinės, bet veikiau atspindi dvasines ir moralines žmogaus orientacijas. Civitas Terrena, arba žemiškoji valstybė, yra bendruomenė, kurią sudaro žmonės, gyvenantys … [Skaityti toliau…]

Šventasis Tomas Akvinietis (Thomas de Aquino), XIII amžiaus teologas ir filosofas, yra vienas įtakingiausių mąstytojų Katalikų Bažnyčios istorijoje. Jo magnum opus, „Summa Theologiae“ (liet. „Teologijos santrauka“ arba „Teologijos summa“, ang. The Summa Theologica Of St Thomas Aquinas), yra monumentalus veikalas, apimantis visą krikščioniškosios teologijos spektrą. Tomas Akvinietis (1225–1274) buvo dominikonų vienuolis, garsėjęs savo intelektu ir … [Skaityti toliau…]

Sielos likimas – tai žmogaus dvasinės esmės kelionės po mirties idėja, apimanti klausimus apie jos paskirtį, galutinę buveinę ir transformaciją. Skirtingose tradicijose siela suvokiama kaip nemirtinga, atskiriama nuo kūno dalis, nešanti žmogaus sąmonę, emocijas ar moralinius pasirinkimus. Pavyzdžiui, senovės egiptiečiai tikėjo, kad siela („ka“ ir „ba“) turi būti teisiama dievų, o krikščionybėje siela keliauja į … [Skaityti toliau…]

Sibylės (gr. Σίβυλλαι, lot. Sibylla) – tai mitinės senovės pranašės, kurios, kaip tikėta, įkvėptos dievų, ypač Apolono, skelbė dieviškas pranašystes. Senovės pasaulyje jos turėjo ypatingą autoritetą, o jų išsakytos žinios buvo laikomos svarbiu religiniu ir politiniu vadovu. Nors sibylės dažnai siejamos su graikų ir romėnų kultūromis, jų įtaka buvo jaučiama ir vėlesniais laikais – ypač … [Skaityti toliau…]