Kas yra kas?

Supranacionalumas kartais apibūdinamas kaip sąvoka, nurodanti fenomeną, peržengiantį valstybių sienas bei vienijantį įvairias tautas arba bendruomenes aukštesniame lygmenyje. Terminas dažnai siejamas su lotynų kalbos žodžiu supra, reiškiančiu „virš“, ir natio, nusakančiu „tautą“ ar „giminę“. Tokiu būdu supranacionalumas rodo bendrą ryšį, kuris iškyla virš valstybinių institucijų, telkdamas žmones platesnei vienybei ar bendrai doktrinai. Kai kurie tyrinėtojai … [Skaityti toliau…]

Teologinė misija dažnai siejama su autentišku Bažnyčios arba religinės bendruomenės pašaukimu perduoti tikėjimo pagrindus ir dvasiškai palydėti žmones įvairiuose gyvenimo etapuose. Samprata apima ne vien mokymo plėtrą, bet ir gilesnį teologinį apmąstymą, kuriuo siekiama atsakyti į žmogiškuosius klausimus. Lotyniškas terminas missio reiškia siuntimą, todėl pabrėžia išėjimą už savo aplinkos ribų, kad naujos kartos galėtų pažinti … [Skaityti toliau…]

Individualusis religingumas siejamas su asmeninėmis dvasinėmis patirtimis, nepriklausomomis nuo oficialių bendruomenės normų ar tradicinių institucijų. Kai kurie tyrinėtojai jį vadina „privataus tikėjimo“ arba „asmeninio dvasingumo“ fenomenu. Kartais minimas lotyniškas terminas religio personalis, kur akcentuojamas tiesioginis žmogaus ryšys su dievybe ar šventenybe. Daugelyje teologinių ir sociologinių diskusijų nurodoma, kad šiuolaikiniai žmonės dažniau linkę ieškoti savitų būdų … [Skaityti toliau…]

Nematoma religija siejama su individualiomis patirtimis, kurios nesutampa su įprastomis dogmomis ar bendruomeniškais ritualais. Kai kurios sociologijos ir teologijos kryptys pradėjo vartoti terminą, kai tapo akivaizdu, jog tradicinėse bendruomenėse ilgainiui mažėja privalomų normų, formuojančių bendrą elgseną. Žmonės ėmė ieškoti asmeninio, dažnai nematomo ryšio su dvasine tikrove. Pagal kai kuriuos tyrinėtojus tokios formos gali būti ne … [Skaityti toliau…]

Ideosfera laikoma nematomu minčių pasauliu, kuriame kaupiasi žmonijos idėjos, simboliai, vertybės ir filosofinės kryptys. Neretai vartojamas palyginimas su Noosfera, aprašyta Pjero Teilharo de Šardeno, tačiau idėjų būvis turi platesnį pritaikymą įvairiuose moksliniuose, religiniuose bei kultūriniuose kontekstuose. Pavadinimas gali būti siejamas su graikų kalbos žodžiu idea, reiškiančiu protinį vaizdinį, ir kitais naratyvais, kuriuose minimos kolektyvinės žmonijos … [Skaityti toliau…]

Pliuralizmas, kaip sąvoka, yra įvairiai aptariamas religijos studijose, filosofijoje ir politinėje teorijoje. Daugelyje šiuolaikinių diskusijų vartojamas norint apibūdinti idėją, kad pasaulyje egzistuoja daugybė gyvų tradicijų, pasaulėžiūrų ir interpretacijų, kurios nusipelno pagarbos. Vienas terminų variantas siejamas su lotynišku „pluralis“, nurodančiu į „daugiskaitą“ arba „įvairumą.“ Griežtai teologinėse diskusijose toks reiškinys glaudžiai susijęs su religine įvairove. Mokslininkai nagrinėja … [Skaityti toliau…]

Religinis persekiojimas dažniausiai suprantamas kaip sisteminga prievarta, nukreipta prieš asmenis arba bendruomenes dėl jų tikėjimo. Lotyniškas terminas persecutio religionis nurodo atvejį, kai tam tikra valdžia, grupuotė ar net visuomenės dauguma naudoja priemones, ribojančias laisvę išpažinti savas religines pažiūras. Kartais tai susiję su draudimu vykdyti apeigas, viešai deklaruoti tikėjimą, o kraštutiniais atvejais – net su fiziniu … [Skaityti toliau…]

Dogma yra terminas, išreiškiantis tam tikrą neginčijamą tiesą, kurią vis dėlto visuomenėje priimta laikyti nepajudinamai teisinga. Žodis kildinamas iš graikų kalbos „dogma“, kadaise reiškusio „sprendimą“ ar „nuostatą“. Vėlesnėse epochose tai perimta lotynų kalboje, todėl teologinėje ir filosofinėje literatūroje sutinkama vienoda forma. Dažnai vartojama norint pabrėžti nekvestionuojamus principus, kurių laikosi tam tikra bendruomenė. Dogma reikalinga norint … [Skaityti toliau…]

Numerofobija ir aritmofobija yra dvi susijusios baimės, kurios apima nerimą arba fobinę reakciją susiduriant su skaičiais. Pavadinimas numerofobija paprastai kildinamas iš lotyniško „numerus“ (reiškiančio „skaičius“) ir graikiško „phobos“ (reiškiančio „baimę“). Aritmofobijos pavadinimas kilęs iš graikiško „arithmos“ („skaičius“) bei „phobos“. Nors abu terminai neretai vartojami sinonimiškai, kai kurie autoriai pažymi, kad viena sąvoka labiau pabrėžia bendrą … [Skaityti toliau…]

Tanatofobija laikoma ekstremalia mirties baime, kuri kartais pasireiškia paralyžiuojančiu nerimu ar obsesinėmis mintimis apie gyvenimo pabaigą. Terminas randamas medicinos ir psichologijos literatūroje, dažniausiai siejamas su graikiška sąvoka thanatos (reiškiančia mirtį) ir phobos (reiškiančia baimę). Susiduriantys su šiuo išgyvenimu dažnai stokoja vidinės ramybės, jaučia nuolatinį nerimą bei sunkiai paleidžia įkyrias mintis apie tai, kas laukia po … [Skaityti toliau…]

Kali Yuga laikoma paskutine iš keturių kosminių epochų, aprašomų senose hinduizmo tradicijose. Pavadinimas kildinamas iš sanskrito kalbos, kur žodis “kali” reiškia ginčą ar tamsą, o “yuga” nusako ilgą laiko ciklą. Manoma, kad dabartiniame tarpsnyje žmonių elgesys tampa savanaudiškas, smunka moralinės vertybės, mažėja tikėjimo galia, o dvasinė praktika netenka pirminio spindesio. Senovės tekstuose, vadinamuose Puranomis, atskleidžiama, … [Skaityti toliau…]

Unitarizmas apibūdinamas kaip religinė tradicija, pabrėžianti vieną Dievybės prigimtį, nepaisant daugelio krikščionybės atšakų pripažįstamos Trejybės dogmos. Ankstyviausi unitarizmo užuomazgų randama XVI amžiuje, kai kai kurie reformacijos veikėjai, o vėliau ir dvasininkai, ėmė atmesti trinitarinį tikėjimą. Dėl to susiformavo bendruomenės, siekiančios laisviau interpretuoti Šventojo Rašto tekstus ir ugdyti asmeninę atsakomybę už dvasinius pasirinkimus. Istorinė raida rodo, … [Skaityti toliau…]