Kas yra kas?

Grupės „Queen“ šedevras „Bohemian Rhapsody“ yra vienas sudėtingiausių ir paslaptingiausių kūrinių muzikos istorijoje. Po keliais sluoksniais instrumentuotės ir vokalo partijų slepiasi gili dvasinė drama, primenanti egzistencinį teismą. Pavadinimas „Bohemijos“ (angl. Bohemian) nurodo ne geografinę vietovę, o bohemišką būtį – žmogų, gyvenantį už nusistovėjusių normų ribų. „Rapsodija“ – graikiškos kilmės terminas (rhapsōidía), reiškiantis laisvos formos, emocionalų … [Skaityti toliau…]

Sąvoka „meilės simfonija“ nėra tik literatūrinė puošmena – tai gilus filosofinis ir religinis junginys, kurio šaknys siekia pačias seniausias dvasines tradicijas. Norint suprasti jos esmę, reikia išskaidyti abu dėmenis: ką reiškia būti „simfonijoje“ ir kokia „meilė“ čia skamba. Žodis simfonija kyla iš senovės graikų symphōnia (συμφωνία), kuris tiesiogiai reiškia „bendrą skambesį“ arba „sutarimą“. Lotynų kalboje … [Skaityti toliau…]

„Kvailių rojus“ – tai alegorinis vaizdinys, kuris religiniuose ir teologiniuose kontekstuose reiškia apgaulingą palaimos būseną. Tai nėra tikras rojus, bet iliuzija, kurioje žmogus jaučiasi saugus ir laimingas, nors iš tiesų yra atskirtas nuo Dievo ir tikrojo išganymo. Krikščioniškoje tradicijoje šis terminas vartojamas kaip perspėjimas prieš tuštybę, saviapgaulę ir klaidingą viltį. „Kvailių rojus“ simbolizuoja būklę, kurioje … [Skaityti toliau…]

Onomatopėja (iš graikų k. onomatopoiia – „vardo kūrimas“) – tai kalbos reiškinys, kai žodžiai savo skambesiu pamėgdžiauja tikrus gamtos, gyvūnų ar daiktų garsus. Tai procesas, kurio metu akustinis įspūdis paverčiamas kalbiniu vienetu. Paprastai tariant, tai žodžiai, kurie skamba taip, ką jie reiškia. 1. Onomatopėjų rūšys Onomatopėjos skirstomos pagal tai, kokį garsą jos bando atkartoti: 2. … [Skaityti toliau…]

Kleudė (originalo kalba – Kleudde) yra šiurpi flamandų (Belgijos) folkloro būtybė, naktinis demonas-chameleonas, kuris šimtmečius baugino Flandrijos kaimų ir miestelių gyventojus. Tai viena iš nedaugelio mitinių būtybių, kurios vardas yra onomatopėja – jis atkartoja garsą, kurį ši būtybė skleidžia judėdama. 1. Išvaizda ir chameleoniška prigimtis Kleudė yra pavidalų keitėjas (shapeshifter). Jis neturi vienos nuolatinės formos, … [Skaityti toliau…]

Mimi atstovavo emociniam manipuliavimui. Tai viena iš nedaugelio dvasių, kurios vardas XIX a. prancūzų demonologijoje skambėjo beveik kaip vaikiškas meilumas, tačiau būtent tame slypėjo jos apgaulinga galia. 1. Vardo kilmė: Apgaulingas nekaltumas Vardas Mimi prancūzų kalboje dažnai naudojamas kaip meilus kreipinys (panašiai kaip „mažutė“ arba „mieloji“). J. Collin de Plancy savo „Pragaro žodyne“ nurodo, kad … [Skaityti toliau…]

Jei didieji pragaro kunigaikščiai, tokie kaip Liuciferis ar Astarotas, simbolizuoja intelektualią puikybę ir valdžią, tai Krapulė atstovauja pačiai žemiausiai, „nešvariausiai“ demonų kasta. Šis demonas pirmą kartą plačiai nuskambėjo 1816 metais, kai Prancūzijos Pikardijos regione esančiame Teiji (Teilly) miestelyje jis, kartu su demonais Zozo ir Mimi, apsėdo jauną merginą. 1. Vardo etimologija ir rupūžės simbolika Vardas … [Skaityti toliau…]

Zozo – tai vardas, kuris demonologijoje ir populiariojoje kultūroje sukelia šiurpą. Nors tavo cituojamas „Pragaro žodynas“ mini jį kaip konkretų XIX a. Pikardijos įvykių dalyvį, šiuolaikiniame okultizme ir interneto folklore Zozo tapo viena labiausiai bijomų esybių, siejamų su Ouija (spiritizmo) lentelėmis. 1. Istorinis kontekstas: 1816 m. Pikardijos apsėdimas Kaip mini J. Collin de Plancy, Zozo … [Skaityti toliau…]

XVII amžiaus pradžios Paryžius buvo miestas, skendintis prietaruose. Nors mokslas pamažu skynėsi kelią, naktinis miestas vis dar priklausė šešėliams, raganoms ir demonams. Būtent tokiame fone gimė viena šiurpiausių to meto istorijų apie juodąją karietą, kuri naktimis klaidžiojo Paryžiaus priemiesčių gatvėmis. 1. Šiurpusis reginys: Juodasis ekipažas Pasakojama, kad kelias naktis iš eilės viename Paryžiaus priemiestyje gyventojai … [Skaityti toliau…]

Šmėkla yra viena iš seniausių ir universaliausių žmogaus vaizduotės bei dvasinės patirties figūrų. Tai mirusio žmogaus dvasia arba siela, kuri dėl tam tikrų priežasčių nepalieka gyvųjų pasaulio ir pasirodo matomu ar juntamu pavidalu. 1. Kas yra šmėkla? Lietuvių mitologijoje ir folklore šmėkla (dar vadinama vaiduokliu, vėle, naktigonu) dažniausiai suvokiama kaip tarpinė būsena tarp gyvybės ir … [Skaityti toliau…]

Antrasis regėjimas (angl. Second Sight, škot. gėlų k. Dà Shealladh) – tai gebėjimas matyti įvykius, žmones ar dvasines būtybes, kurios yra nutolusios laiku (ateityje) arba erdve (kitur), taip pat regėti tai, kas nematoma įprastais pojūčiais. Nors šis fenomenas žinomas daugelyje kultūrų, labiausiai jis ištyrinėtas ir aprašytas Škotijos aukštumose (Highlands) ir Hebridų salose. 1. Kas tai … [Skaityti toliau…]

Vakcinacijos istorija yra kovos tarp mokslo ir gilaus konservatyvumo istorija. Tai, ką šiandien laikome savaime suprantama profilaktika, XVIII a. pabaigoje atrodė kaip pavojinga magija ar net bandymas pasipriešinti Dievo valiai. 1. Žodžio kilmė: Šventoji karvė Terminas vakcina kyla iš lotynų kalbos žodžio vacca, kuris reiškia „karvė“. Šis pavadinimas nėra atsitiktinis – jis tiesiogiai nurodo į … [Skaityti toliau…]