Kas yra kas?

Senovės Egipto Naujosios Karalystės laikais faraonai savo kapuose Karalių slėnyje palikdavo ne tik lobius, bet ir detalius tekstus, kurie padėdavo saulės dievui Ra įveikti nakties kelionę. Akademinėje egiptologijoje šie hieroglifiniai raštai vadinami Underworld Books arba Books of the Netherworld – požemio knygos. Terminas atsirado XX amžiaus viduryje ir reiškia konkretų žanrą, skirtą aprašyti Ra plaukimą … [Skaityti toliau…]

Amduat – tai senovės egiptiečių terminas, kilęs iš žodžių imj-dw3t, pažodžiui reiškiančių „tas, kas yra Duate“ arba „tai, kas yra požemio karalystėje“. Šiuo žodžiu egiptiečiai nusakė visą Duatą – paslėptą, nematomą nakties pasaulį, kuriame keliauja saulės dievas Rė ir kuriame egzistuoja mirusiųjų dvasios, dievai, demonai, upės, urvai, vartai ir įvairios kosminės būtybės. Duatas buvo suvokiamas … [Skaityti toliau…]

Balbalė (sumeriškai bal-bal-e) yra specifinis senovės Mesopotamijos poetinis ir muzikinis žanras, kilęs iš Sumerijos ir datuojamas III–II tūkst. pr. Kr. Tai ne šiaip „dainelė“ ar „himnas“, o labai aiškiai atpažįstamas ritminis, kartojimais paremtas giesmės tipas, atliktas su muzikiniais instrumentais ir skirtas dievams, ypač Inanai ir Dumuzidui. Pats žodis balbalė greičiausiai reiškia „kartojama giesmė“, „refreninė daina“ … [Skaityti toliau…]

Materija yra sąvoka, kilusi iš lotyniško žodžio materia, kuris reiškia „medžiaga“, „žaliava“, „tai, iš ko kažkas padaryta“. Dar senesnė šaknis siekia mater – „motina“. Tai nėra atsitiktinumas: senovės mąstyme materija buvo suvokiama kaip „motina“, iš kurios gimsta visi daiktai. Ši etimologija jau pati savaime atskleidžia dvi pagrindines reikšmes: materija kaip fizinė substancija ir materija kaip … [Skaityti toliau…]

Omnipotencija yra sąvoka, kilusi iš lotyniškų žodžių omni („viskas“) ir potentia („galia“), reiškianti visagalybę — absoliučią, neribotą galią daryti bet ką. Šis žodis turi kelias reikšmes: teologinę, psichologinę ir psichoanalitinę. Teologijoje omnipotencija reiškia dievišką visagalybę; psichologijoje — subjektyvų visagalybės jausmą; o psichoanalizėje — infantilų fantazmą, kad norai ir mintys turi neribotą galią. Visos šios reikšmės … [Skaityti toliau…]

Represija yra žodis, kilęs iš lotyniško reprimere – „spausti“, „slopinti“, „užgniaužti“. Psichologijoje ir kultūroje jis turi kelias susijusias, bet skirtingas reikšmes: psichoanalitinėje tradicijoje tai reiškia nesąmoningą minčių ar troškimų išstūmimą; bendresnėje psichologijoje – emocijų ar impulsų slopinimą; moraliniame kontekste – vidinę savicenzūrą; o politinėje kalboje – priespaudą ir laisvių ribojimą. Visos šios reikšmės kyla iš … [Skaityti toliau…]

Sublimacija yra psichoanalitinė sąvoka, reiškianti procesą, kuriuo žmogus nesąmoningus, dažnai socialiai nepriimtinus ar instinktyvius impulsus paverčia kultūriškai vertinga, kūrybiška ar socialiai priimtina veikla. Žodis kilęs iš lotyniško sublimare – „pakelti aukštyn“, „išgryninti“. Tai vienas iš brandžiausių gynybos mechanizmų, leidžiantis žmogui transformuoti žemesnius troškimus į aukštesnes formas: meną, mokslą, religiją, moralę, kūrybą, darbą ar intelektinę veiklą. … [Skaityti toliau…]

Perdeterminuotumas yra psichoanalitinė sąvoka, reiškianti, kad vienas psichinis reiškinys — sapnas, simptomas, žodis, veiksmas ar emocija — turi ne vieną, o kelias skirtingas priežastis, kurios veikia vienu metu. Žodis sudarytas iš lotyniškų elementų per („per daug“, „virš“) ir determinare („nulemti“). Tai reiškia, kad reiškinys yra „pernelyg nulemtas“, t. y. jį sukuria ne viena aiški priežastis, … [Skaityti toliau…]

Infantilas yra žmogus, kurio elgesys, emocijos ar mąstymas išlieka vaikiški, nebrandūs ir priklausomi, nors pagal amžių jis jau turėtų būti suaugęs. Pats žodis kilęs iš lotyniško infans – „vaikas“, „tas, kuris dar nekalba“. Ši etimologija tiksliai atspindi reiškinį: infantilumas nėra fizinis ar intelektinis negebėjimas, o psichologinė būsena, kai žmogus išlaiko vaikiškus emocinius ir socialinius modelius. … [Skaityti toliau…]

Endogamija yra socialinė taisyklė, reikalaujanti, kad individas tuoktųsi arba kurtų šeimą savo grupės viduje. Žodis kilęs iš graikų kalbos: endo – „viduje“, gamos – „santuoka“. Tai reiškia „vidinę santuoką“. Endogamija yra vienas seniausių žmonių bendruomenių organizavimo principų, aptinkamas tiek gentinėse, tiek kastinėse, tiek religinėse sistemose. Ji reguliuoja, kas laikomas „savuoju“, o kas – „svetimu“, ir … [Skaityti toliau…]

Egzogamija yra socialinė ir kultūrinė taisyklė, reikalaujanti, kad individas tuoktųsi arba turėtų seksualinius santykius už savo grupės ribų. Žodis kilęs iš graikų kalbos: exo – „išorė“, gamos – „santuoka“. Tai reiškia „santuoką su išorės nariu“. Egzogamija yra vienas universaliausių žmonijos socialinių draudimų, aptinkamas beveik visose tradicinėse visuomenėse, ypač toteminėse gentinėse struktūrose. Ji reguliuoja, su kuo … [Skaityti toliau…]

Ekspiacija yra sąvoka, reiškianti kaltės išpirkimą, nusikaltimo atitaisymą arba moralinės skolos panaikinimą per tam tikrą veiksmą, ritualą ar kančią. Žodis kilęs iš lotynų kalbos expiatio, kuris reiškia „apsivalymą“, „išpirkimą“ arba „nuodėmės panaikinimą“. Senovės Romoje šis terminas buvo vartojamas apibūdinti ritualams, kuriais siekiama nuraminti dievus, atstatyti kosminę tvarką ir pašalinti bendruomenę ištikusią nelaimę. Vėliau ekspiacija tapo … [Skaityti toliau…]