Kas yra kas?

Patriarchatas yra socialinė, kultūrinė ir religinė sistema, kurioje pagrindinė valdžia, paveldėjimas ir autoritetas sutelkti vyrų rankose, o tėvo linija tampa giminės, šeimos ir politinės tvarkos ašimi. Ši struktūra grindžiama prielaida, kad vyriškasis principas yra natūraliai aukštesnis, todėl jam priklauso sprendimų priėmimas, religinė galia ir visuomenės kontrolė. Patriarchatas nėra vien tik šeimos modelis — tai visą … [Skaityti toliau…]

Žodis matriarchatas kilęs iš mater – „motina“ ir archein – „valdyti“, tačiau šis terminas nereiškia paprasto moterų dominavimo ar patriarchato atvirkštinės kopijos. Matriarchatas yra socialinė ir religinė sistema, kurioje motina, moters linija ir moteriškasis principas sudaro pagrindinį giminystės, paveldėjimo ir pasaulėžiūros centrą. Tai kultūrinė tvarka, kurioje moters autoritetas kyla ne tik iš biologinio motinystės fakto, … [Skaityti toliau…]

Žodis asketizmas kilęs iš graikų kalbos žodžio askēsis, reiškiančio „pratimą“, „lavinimą“, „discipliną“. Senovės graikams tai pirmiausia buvo kūno ir proto treniruotė, savidrausmė, skirta stiprinti charakterį ir valią. Tik vėliau šis terminas įgavo dvasinę ir moralinę prasmę, susijusią su savanorišku atsisakymu tam tikrų malonumų ar poreikių. Asketizmas reiškia sąmoningą savęs ribojimą, siekiant aukštesnio tikslo: dvasinio, moralinio, … [Skaityti toliau…]

1588-ųjų Katalikų lyga, dar vadinama Šventąja lyga, buvo vienas svarbiausių Prancūzijos religinių karų epizodų, atskleidęs, kaip religinis fanatizmas, politinės ambicijos ir tarptautinės įtakos gali susilieti į vieną galingą jėgą. Lyga susiformavo XVI amžiaus pabaigoje kaip radikali katalikų reakcija į hugenotų (Prancūzijos protestantų) stiprėjimą ir galimą protestanto Henri de Navarre paveldėjimą į sostą. Jos lyderiu tapo … [Skaityti toliau…]

Žodis „stabas“ lietuvių kalboje yra senas vertinys iš graikiško eidolon ir lotyniško idolum. Graikiškai tai reiškė tiesiog „atvaizdą“, „figūrą“, „vaizdinį“, be jokios neigiamos prasmės. Tik judaizmo ir krikščionybės tradicijoje šis žodis įgavo moralinį krūvį – „netikras dievas“, „klaidingas atvaizdas“, „dvasinė apgaulė“. Lietuviškas „stabas“ tapo žodžiu, reiškiančiu materialų dievybės atvaizdą: medinę statulą, akmenį, stulpą, šventą medį … [Skaityti toliau…]

Superstitio – vienas seniausių ir labiausiai ideologiškai įkrautų lotyniškų žodžių, kurio istorija driekiasi nuo romėnų Respublikos iki vėlyvųjų viduramžių. Šiandien jis dažniausiai verčiamas kaip „prietaras“, tačiau toks vertimas tėra silpnas atspindys to, ką šis terminas reiškė istoriniuose tekstuose. Lotyniškai žodis sudarytas iš super („virš“, „per daug“) ir stare/sistere („stovėti“, „laikytis“), todėl jau pačioje etimologijoje slypi … [Skaityti toliau…]

Taumatologija – žodis, kuris skamba tarsi iš senovės rankraščių, nors pats terminas yra gana modernus. Jis kilęs iš graikiško thauma – „stebuklas“, „nuostaba“, „keistenybė“ – ir logos – „mokslas“, „mokymas“, „žodis“. Taigi taumatologija pažodžiui reiškia „stebuklų mokslą“ arba „nuostabos tyrinėjimą“. Lietuviškai šis terminas išlaiko tą pačią dvigubą prasmę: tai ir bandymas suprasti nepaaiškinamus reiškinius, ir … [Skaityti toliau…]

Orfikai – žodis, kurio šaknis siejasi su legendiniu poetu Orfėju, graikiškai Orphikos, reiškiančiu „Orfėjo sekėjai“ arba „tie, kurie priklauso Orfėjui“. Lietuviškas terminas „orfikai“ išlaiko tą pačią prasmę: tai žmonės, sekę Orfėjo mokymu, jo giesmėmis ir jo pasaulėžiūra. Tačiau šis žodis slepia daug daugiau nei poetinę tradiciją. Orfikai buvo religinė-mistinė bendruomenė, kuri tikėjo sielos nemirtingumu, jos … [Skaityti toliau…]

Iliuminatai – žodis, kurio šaknis slypi lotyniškame illuminatus, reiškiančiame „apšviestasis“, „nušvitęs“. Lietuviškai ši forma skamba dar paslaptingiau nei tarptautinis „Illuminati“, nes pati kalbos struktūra pabrėžia būseną: tarsi tai būtų žmonės, kurie mato daugiau, nei leidžiama paprastam žvilgsniui. Todėl vos išgirdus šį žodį kyla asociacijos su šešėliais, paslaptimis, uždarais ritualais ir nematomomis jėgomis, kurios, kaip teigiama, … [Skaityti toliau…]

Senovės egiptiečiai skarabėją laikė vienu svarbiausių ir švenčiausių simbolių. Tai buvo mėšlo vabalas (Scarabaeus sacer), kuris ridena rutulį su kiaušiniais – veiksmas, primenantis saulės dievą Chepri (Khepri), kas rytą ridenantį saulės diską per dangų. Šis vabalas įkūnijo atgimimą, apsaugą ir amžinybę, todėl jį naudojo kaip amuletus, kapų dovanas ir širdies skydelius mumijoms. Skarabėjai buvo raižomi … [Skaityti toliau…]

Karaimai – tai turkiškos kilmės etninė grupė, kilusi iš VIII amžiaus Bagdado apylinkių, kur Ananas ben Davidas sukūrė judėjizmo atšaką, atmetančią Talmudo taisykles ir laikantis tik rašytinės Toros. Jų vardas kilęs iš hebrajiško „kara“, reiškiančio „skaityti“ ar „Švento Rašto žmonės“, nes jie interpretuoja Bibliją tiesiogiai, be rabiniškų komentarų. Viduramžiais karaimai klestėjo Kryme, kur totorių chanai … [Skaityti toliau…]

Gamtoje babuinai, moksliniu pavadinimu Papio genties beždžionės, klajoja Afrikos pievose ir uolėtose kalvose, kur stambūs patinai su sidabriniais karčiais valdo dideles grupes, o kiekvieną rytą visas būrys triukšmingai šaukia tekant saulei. Senovės egiptiečiai, stebėdami hamadryas babuinus iš Nubijos kraštų, kurie natūraliai stojasi ant užpakalinių kojų ir kelia priekines letenas auštant, pamatė tikrą dievišką apeigą – … [Skaityti toliau…]