Kas yra kas?

Pradinė horda (Urhorde) yra Zigmunto Froido sukurta hipotetinė pirmykštės žmonių bendruomenės struktūra, kurią jis išplėtojo veikale „Totemas ir tabu“. Tai nėra istorinis faktas, o psichoanalitinis mitas, skirtas paaiškinti religijos, moralės, tabu ir socialinės tvarkos kilmę. Froidas rėmėsi Charleso Darwino idėja, kad ankstyvieji žmonės gyveno mažose grupėse, kurias valdė vienas dominuojantis patinas. Šią biologinę prielaidą jis … [Skaityti toliau…]

Arungquiltha yra centrinės Australijos Aranda (Arunta) genties žodis, reiškiantis ypatingą, pavojingą ir kartu šventą jėgą, susijusią su totemu, protėviais ir ritualais. Tai nėra paprasta „magija“ ar „dvasia“ — arungquiltha yra gyvybinė energija, kurią klanas paveldi iš savo protėvių ir kurią reikia nuolat atnaujinti per ceremonijas, ypač Intichiuma. Žodžio kilmė yra grynai vietinė, iš Aranda kalbos, … [Skaityti toliau…]

„Kaip, jei“ (Als ob) filosofija yra vokiečių filosofo Hanso Vaihingerio sukurta idėjų sistema, teigianti, kad žmonės nuolat gyvena ir veikia remdamiesi fikcijomis, kurios nėra tiesiogiai tikros, tačiau yra praktiškai naudingos. Pats terminas „als ob“ reiškia „lyg būtų“ arba „kaip, jei būtų“, ir tai tiksliai nusako pagrindinę šios filosofijos mintį: mes elgiamės taip, tarsi tam tikri … [Skaityti toliau…]

Ambivalencija yra vienas iš kertinių psichoanalizės terminų, apibūdinantis žmogaus gebėjimą vienu metu jausti du priešingus jausmus tam pačiam objektui. Pats žodis kilęs iš lotynų kalbos: „ambi-“ reiškia „abu“, o „valentia“ – „jėga“ arba „polinkis“. Taigi ambivalencija pažodžiui reiškia dvigubą emocinę trauką, kai meilė ir neapykanta, pagarba ir baimė, troškimas ir pasibjaurėjimas egzistuoja kartu, vienu metu, … [Skaityti toliau…]

Edipo mitas yra vienas garsiausių graikų pasakojimų, kuriame susipina likimo neišvengiamumas, dievų valia ir žmogaus pastangos pabėgti nuo pranašystės. Tai istorija apie žmogų, kuris, pats to nežinodamas, įvykdo siaubingą pranašystę: nužudo savo tėvą ir veda savo motiną. Šis mitas tapo ne tik graikų tragedijos pagrindu, bet ir religijos, moralės bei psichologijos tyrimų šaltiniu, ypač Freudo … [Skaityti toliau…]

Intichiuma yra viena svarbiausių Australijos aborigenų Aranda (Arunta) genties ceremonijų, glaudžiai susijusių su totemizmu, klano tapatybe ir gamtos ciklų palaikymu. Tai nėra vienas konkretus ritualas, o visas veiksmų kompleksas, kurio tikslas – užtikrinti totemo gausą, atnaujinti ryšį su protėviais ir palaikyti kosminę tvarką. Totemas šiose kultūrose nėra tik simbolis ar ženklas; jis yra gyvas ryšys … [Skaityti toliau…]

Kontiguitetas (lot. contiguitas – „prisilietimas, artumas“) reiškia dviejų reiškinių fizinį ar laikinį artumą. Du dalykai yra kontigiūs, jei jie vyksta vienas šalia kito erdvėje, vienas po kito laike arba nuolat pasikartoja kartu. Klasikinis pavyzdys – žaibas ir griaustinis: jie beveik visada eina kartu, todėl smegenys juos susieja. Kitas – skambutis ir maistas: kai šuo nuolat … [Skaityti toliau…]

Pompastika ir pompastiškas – tai žodžiai, nusakantys perdėtą iškilmingumą, puošnumą, ceremoningumą ar teatrališką pompastą. Šie žodžiai dažnai vartojami kritiškai, kai norima pasakyti, kad kažkas atrodo pernelyg išpūsta, dirbtinai didinga ar net juokingai iškilminga. Kilmė siekia senovės graikų kalbą. Žodis pompastika galiausiai kildinamas iš graikiško pompē – „iškilminga eisena“, „procesija“, „žygis“. Šis žodis reiškė ne tik … [Skaityti toliau…]

Visuomenės istorijoje pagreitį nuolat suteikdavo asmenybės ir judėjimai, siekiantys ne tik asmeninės naudos, bet ir bendrosios gerovės. Vienas iš pagrindinių įrankių šiam tikslui pasiekti yra filantropija. Nors dažnai painiojama su paprasta labdara, filantropija yra kur kas gilesnis ir sistemiškesnis reiškinys, siekiantis ne tik palengvinti skurdą, bet ir pašalinti jo priežastis per švietimą, mokslą ir socialines … [Skaityti toliau…]

Ankstyvųjų ir brandžiųjų viduramžių Europoje, kai tiesioginių įrodymų nepakakdavo, o žmogiškasis teisingumas atsidurdavo aklavietėje, buvo kreipiamasi į aukščiausiąjį arbitrą – Dievą. Ši praktika, žinoma kaip ordalijos (lot. ordalium, kilęs iš senovės anglų k. ordāl – „nuosprendis“), rėmėsi tvirtu įsitikinimu, kad Aukščiausiasis tiesiogiai įsikiš į teismo procesą, apsaugodamas nekaltąjį ir nubaudamas nusidėjėlį. Tai nebuvo paprastas kankinimas; … [Skaityti toliau…]

Viduramžių teisinė sistema rėmėsi ne tiek įrodymais (pirštų atspaudais ar dokumentais), kiek žmogaus garbe, bendruomenės pasitikėjimu ir Dievo baime. Šiame kontekste esminę vietą užėmė kompurgatoriai – asmenys, kurie savo siela laidavo už kito žmogaus nekaltumą. Pavadinimai ir etimologija Kompurgatorius nėra liudytojas šiuolaikine prasme. Jis neprivalėjo matyti nusikaltimo ar žinoti įvykio aplinkybių. Jo užduotis – prisiekti, … [Skaityti toliau…]

Sanbenitas (ispaniškai sanbenito, taip pat sambenito) – tai vienas iš tų inkvizicijos simbolių, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo tik kaip keistas, spalvotas drabužis, tačiau iš tiesų slepia visą socialinės kontrolės, baimės ir viešo pažeminimo sistemą. Ispanijos ir Portugalijos inkvizicijoje sanbenitas buvo privalomas ženklas žmonėms, kuriuos teismas pripažino eretikais. Tai nebuvo paprasta apranga: jis veikė kaip … [Skaityti toliau…]