Antrasis regėjimas (angl. Second Sight, škot. gėlų k. Dà Shealladh) – tai gebėjimas matyti įvykius, žmones ar dvasines būtybes, kurios yra nutolusios laiku (ateityje) arba erdve (kitur), taip pat regėti tai, kas nematoma įprastais pojūčiais. Nors šis fenomenas žinomas daugelyje kultūrų, labiausiai jis ištyrinėtas ir aprašytas Škotijos aukštumose (Highlands) ir Hebridų salose.
1. Kas tai yra? Gebėjimo prigimtis
Priešingai nei būrimas kortomis ar žvaigždėmis, antrasis regėjimas paprastai yra nepageidaujamas ir nevaldomas. Žmogus (vadinamas regėtoju) viziją pamato staiga, tarsi sapną būdraujant.
- Simbolika: Vizijos dažnai būna simbolinės. Pavyzdžiui, jei regėtojas mato ant gyvo žmogaus pečių užmestą įkapę (mirties drobulę), tai reiškia, kad tas žmogus greitai mirs. Kuo aukščiau ant kūno matoma drobulė, tuo arčiau mirtis.
- Fizinė būsena: Pasakojama, kad vizijos metu regėtojo žvilgsnis sustingsta, vyzdžiai išsiplečia, o visas kūnas gali tapti nepaslankus iki pat regėjimo pabaigos.
2. Garsiausios istorijos ir asmenybės
Istorijoje gausu pasakojimų apie žmones, kurių pranašystės pildėsi neįtikėtinu tikslumu.
Brano regėtojas (Coinneach Odhar)
Tai garsiausias XVII a. Škotijos pranašas. Pasakojama, kad jis turėjo specialų akmenį su skyle viduryje, per kurį žiūrėdamas matydavo ateitį.
- Pranašystė: Jis išpranašavo Kaledonijos kanalo statybą, sakydamas, kad „laivai plauks už pilies nugaros“. Tuo metu tai atrodė neįmanoma.
- Mirtis: Jį sudegino dervoje už tai, kad jis išpranašavo vieno lordo neištikimybę. Prieš mirtį jis išpranašavo visišką Seaforth giminės žlugimą, kas po šimtmečio tiksliai išsipildė.
Kruvinosios vizijos
Dauguma antrojo regėjimo istorijų yra susijusios su tragedijomis: mirtimis jūroje, gaisrais ar karu. Regėtojai dažnai matydavo „kruvinus upelius“, tekančius per kambarį, kuriame vėliau įvykdavo žmogžudystė ar nelaimingas atsitikimas.
3. Santykis su religija ir Bažnyčia
Požiūris į antrąjį regėjimą visada buvo dviprasmiškas:
- Viduramžių Bažnyčia: Dažnai šį gebėjimą tapatino su raganavimu ar demonų įtaka. Buvo manoma, kad jei tai ne Dievo apreiškimas šventajam, vadinasi, tai piktosios dvasios darbas.
- Škotijos dvasininkai: Įdomu tai, kad XVII–XVIII a. Škotijos pastoriai dažnai patys užrašinėdavo regėtojų istorijas. Jie tai vertino ne kaip raganavimą, o kaip tam tikrą „gamtos anomaliją“ ar Dievo suteiktą priminimą apie dvasinio pasaulio tikrumą.
- Teologinė dilema: Jei ateitis jau pamatyta, vadinasi, ji nulemta (predestinacija). Tai kėlė daug klausimų apie žmogaus laisvą valią.
4. Simbolių aiškinimas (Oniromantijos elementai)
Antrasis regėjimas turi savo „kalbą“, kurią regėtojai mokėjo iššifruoti:
| Regėtas vaizdas | Reikšmė |
| Įkapės (drobule) | Greita mirtis. |
| Paukščiai, skrendantys į namus | Artėjančios naujienos apie mirtį toli esantiems giminaičiams. |
| Matyti save patį (antrininką) | Žmogaus siela ruošiasi palikti kūną; mirties ženklas. |
| Žuvis sausumoje | Badas arba nesėkminga žvejyba, lemsianti nepriteklių. |
5. Mokslinis požiūris
Mokslas šį reiškinį priskiria ekstrasensoriniam suvokimui (ESP) arba haliucinacijoms, sukeltoms streso, izoliacijos (gyvenant atokiose salose) ar tam tikrų neurologinių būsenų. Tačiau folkloristai pabrėžia kultūrinį aspektą: bendruomenėse, kurios tikėjo antruoju regėjimu, žmonės buvo jautresni aplinkos ženklams ir pasąmoningai fiksavo smulkmenas, kurias vėliau protas pavertė „vizijomis“.