Kas yra šmėkla?

Šmėkla yra viena iš seniausių ir universaliausių žmogaus vaizduotės bei dvasinės patirties figūrų. Tai mirusio žmogaus dvasia arba siela, kuri dėl tam tikrų priežasčių nepalieka gyvųjų pasaulio ir pasirodo matomu ar juntamu pavidalu.

1. Kas yra šmėkla?

Lietuvių mitologijoje ir folklore šmėkla (dar vadinama vaiduokliu, vėle, naktigonu) dažniausiai suvokiama kaip tarpinė būsena tarp gyvybės ir galutinės mirties.

• Priežastys: Tikima, kad šmėklomis tampa žmonės, mirę smurtine mirtimi, nusižudę, nebaigę svarbių darbų, neteisingai palaidoti arba tie, kurie buvo labai stipriai prisirišę prie materialaus turto.
• Išvaizda: Jos gali būti matomos kaip skaidrūs šešėliai, balti siluetai, o kartais – kaip visiškai tikroviški žmonės, kol staiga neišnyksta.

2. Atitikmenys kitose kalbose ir kultūrose

Kiekviena kultūra turi savo terminą, kuris neša šiek tiek kitokį atspalvį:

• Anglų k.: Ghost (bendrinis), Wraith (šiurpi, kerštinga šmėkla), Apparition (staigus pasirodymas), Poltergeist (triukšmaujanti dvasia).
• Vokiečių k.: Gespenst (vaiduoklis), Nachtalb (naktinis košmaras).
• Prancūzų k.: Revenant (pažodžiui – „tas, kuris sugrįžo“). Tai dvasia, sugrįžusi iš numirusiųjų užbaigti reikalų.
• Lotynų k.: Spiritus (dvasia) arba Larva (piktoji mirusiojo siela, gąsdinanti gyvuosius).
• Rusų k.: Prizrak (призрак) (kažkas, kas pasirodo, regimybė).

3. Istorinės šmėklų rūšys

4. Garsiausios istorijos

Plinijaus Jaunesniojo pasakojimas (I a.)

Viena seniausių užrašytų istorijų apie vaiduoklius priklauso romėnų rašytojui Plinijui Jaunesniajam. Jis aprašė namą Atėnuose, kuriame vaidenosi barzdotas senis, žvanginantis grandinėmis. Filosofas Atenodoras išsinuomojo namą, sekė šmėklą iki sodelio, kur ji išnyko. Atkasus tą vietą, buvo rasti grandinėmis surakinto žmogaus kaulai. Juos tinkamai palaidojus, šmėkla dingo amžiams.

Hamleto tėvo šmėkla (Šekspyras)

Literatūroje šmėkla dažnai naudojama kaip teisingumo simbolis. Hamleto tėvo dvasia pasirodo sūnui, kad atskleistų tikrąją savo mirties priežastį – brolio išdavystę. Tai klasikinis „kerštingo sugrįžėlio“ (revenant) pavyzdys.

Skraidantis olandas (The Flying Dutchman)

Tai jūreivių folklore paplitusi legenda apie šmėklų laivą, kuris negali įplaukti į uostą ir yra pasmerktas amžinai klaidžioti vandenynuose. Susitikimas su šiuo laivu jūreiviams reiškė neišvengiamą nelaimę.

5. Mokslinis ir psichologinis paaiškinimas

Šiuolaikinis mokslas šmėklų pasirodymą aiškina keliais būdais:

• Infra-garsas: Žemo dažnio garsai (žemiau 20 Hz), kurių žmogus negirdi, bet kurie sukelia nerimą, šiurpulius ir net akių obuolių virpėjimą, dėl ko gali pasirodyti šešėliai matymo lauko pakraščiuose.
• Elektromagnetiniai laukai: Kai kurios vietos turi stiprius magnetinius laukus, kurie gali paveikti smegenų smilkininę skiltį ir sukelti buvimo šalia pojūtį.
• Pareidolija: Žmogaus smegenų polinkis atsitiktinėse formose (dūmuose, šakose, pelėsyje) įžvelgti veidus ar figūras.

Šmėklos simbolika folklore

Lietuvių tikėjimuose šmėkla nėra vien tik baimės objektas. Dažnai tai būdavo moralinis perspėjimas:

1. Neskriausk silpno: Nes po mirties jis sugrįš ir tave persekios.
2. Laikykis pažadų: Šmėklos dažnai grįždavo priminti apie netesybius pažadus (pvz., negrąžintą skolą).