Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Išėjimo knyga: Laisvės ir Dievo sandoros pasakojimas Išėjimo knyga, dar vadinama Exodus, yra antroji Biblijos knyga, esanti tiek judaizmo, tiek krikščionybės šventraštyje. Ši knyga yra svarbi, nes pasakoja apie Izraelio tautos išlaisvinimą iš Egipto vergijos ir jų kelionę į pažadėtąją žemę, vadovaujant Dievui ir jo išrinktam lyderiui Mozei. Knyga prasideda tuo, kad Izraelio tauta, kuri … [Skaityti toliau…]
Pradžios knyga, dar vadinama Genesis, yra pirmoji Biblijos knyga, laikoma vienu iš svarbiausių tekstų tiek judaizme, tiek krikščionybėje. Ji aprašo pasaulio, žmogaus ir visatos sukūrimą bei pirmuosius žmonijos žingsnius žemėje. Tekstas turi didžiulę simbolinę, teologinę ir moralinę reikšmę, nes atskleidžia Dievo sukūrimo planą, jo valią bei santykius su žmonija. Pradžios knygoje pasaulis kuriamas per šešias … [Skaityti toliau…]
Dievas yra aukščiausia būtybė, kurią daugelis religijų laiko visatos kūrėju, valdytoju ir moraliniu autoritetu. Dievo samprata skiriasi priklausomai nuo religinių tradicijų, tačiau visose jos apima tam tikras esmines savybes, tokias kaip visagalybė, visžinystė, amžinybė ir tobulumas. Štai kaip Dievas suvokiamas kai kuriose pagrindinėse religijose: Krikščionybėje Krikščionybėje Dievas yra vienas, bet triasmenis – tai yra Trejybė, … [Skaityti toliau…]
„Dievo žodis“ yra sąvoka, kuri naudojama įvairiose religijose apibūdinti Dievo perduotą apreiškimą žmonijai. Ji gali turėti kelias prasmes, priklausomai nuo religinių tradicijų ir konteksto. Krikščionybėje Krikščionybėje „Dievo žodis“ dažniausiai reiškia Bibliją, kurią tikintieji laiko Dievo įkvėptu ir neklystančiu žodžiu. Biblijoje yra Dievo nurodymai, mokymai, įstatymai ir pažadai, kurie buvo perduoti per pranašus, apaštalus ir Jėzų … [Skaityti toliau…]
Kristaus sugrįžimas, dar vadinamas Antruoju atėjimu (lot. adventus) arba paruzija, yra krikščioniškoje teologijoje svarbi doktrina, pagal kurią tikima, kad Jėzus Kristus vieną dieną sugrįš į Žemę teisti gyvųjų ir mirusiųjų, atkurti teisingumo tvarką ir galutinai nugalėti blogį. Tai eschatologinė koncepcija, susijusi su pasaulio pabaiga, amžinu gyvenimu ir Dievo Karalystės atėjimu. Kristaus sugrįžimo pagrindai Biblijoje: Naujajame … [Skaityti toliau…]
Jehova (hebr. YHWH) yra vienas iš seniausių ir svarbiausių Dievo vardų, vartojamų hebrajiškoje Biblijoje. Šis vardas siejamas su Izraelio Dievu, kuris apsireiškė patriarchams, pranašams ir visai tautai. Tetragramatonas, sudarytas iš keturių hebrajiškų raidžių, yra laikomas švenčiausiu Dievo vardu, kurio tikslus tarimas iki šiol nėra žinomas. Dėl šio vardo šventumo žydų tradicijoje jis nebuvo tariamas garsiai, … [Skaityti toliau…]
Dvylika apaštalų (lot. Duodecim Apostoli) – tai pagrindiniai Jėzaus Kristaus mokiniai ir artimiausi Jo sekėjai, kuriuos Jis pašaukė tarnauti kartu su savimi ir skelbti Evangeliją po Jo mirties ir prisikėlimo. Apaštalai buvo ne tik mokiniai, bet ir Jėzaus įgaliotiniai: žmonės, kuriems Jis patikėjo savo misiją, autoritetą ir atsakomybę. Jie tapo pirmaisiais krikščionių bendruomenės mokytojais, vadovais … [Skaityti toliau…]
Mergelė Marija yra svarbi figūra krikščionybėje, ypač Romos katalikų ir Rytų ortodoksų tradicijose. Ji yra laikoma Jėzaus Kristaus motina ir viena iš labiausiai gerbiamų šventųjų krikščionių pasaulyje. Marijos vaidmuo religijoje ir jos reikšmė yra įvairialypė ir apima teologinius, kultūrinius bei dvasinius aspektus. Biblinė istorija Pagal Naująjį Testamentą, Marija buvo jauna mergelė iš Nazareto, kuriai angelas … [Skaityti toliau…]
Dešimt Dievo įsakymų (arba Dekalogas) yra pagrindinės moralinės taisyklės, kurias, pagal Bibliją, Dievas perdavė Mozei ant Sinajaus kalno. Šie įsakymai yra esminė dalis žydų ir krikščionių religinių tradicijų, ir jie apibūdina elgesio normas, kurias tikintieji turėtų laikytis savo santykiuose su Dievu ir kitais žmonėmis. Toliau pateikiami Dešimt Dievo įsakymų, pritaikyti krikščionims, ypač pagal Romos katalikų … [Skaityti toliau…]
Keturios kilniosios tiesos (sanskr. catvāri āryasatyāni) yra pagrindinė budizmo doktrina, kuri atskleidžia žmogaus kančios esmę ir kelią, vedantį į jos nutraukimą. Šios tiesos buvo pirmą kartą išdėstytos Gautamos Budos po jo nušvitimo, ir jos sudaro Budos mokymo šerdį. Pirmoji kilnioji tiesa teigia, kad gyvenimas yra dukkha – kančia ar nepasitenkinimas. Ši tiesa pabrėžia, kad visos … [Skaityti toliau…]
Nirvana yra esminė budizmo sąvoka, apibūdinanti aukščiausią būties būseną, kurioje pasiekiama visiška laisvė nuo kančios, troškimų ir gimimo bei mirties ciklo (samsaros). Tai yra galutinis tikslas visiems, kurie praktikuoja budizmą. Etymologiškai žodis „nirvana” kilęs iš sanskrito kalbos, kur jis reiškia „užgesimą“ arba „išnykimą“. Šis terminas simbolizuoja proto ramybę, kai troškimai ir prisirišimai išnyksta, tarsi ugnis, … [Skaityti toliau…]
Adomo ir Ievos istorija yra viena seniausių ir geriausiai žinomų pasaulio istorijų, kurios centre atsiduria paslaptingas vaisius. Pasak Biblijos, pirmieji žmonės gyveno Edeno sode (lot. Paradisus), kuriame galėjo mėgautis visomis gėrybėmis, išskyrus vieną. Dievas jiems buvo uždraudęs valgyti nuo Gero ir blogo pažinimo medžio vaisių. Tačiau, pasidavę gyvatės gundymams, Ieva, o vėliau ir Adomas, šį … [Skaityti toliau…]