Perdeterminuotumas yra psichoanalitinė sąvoka, reiškianti, kad vienas psichinis reiškinys — sapnas, simptomas, žodis, veiksmas ar emocija — turi ne vieną, o kelias skirtingas priežastis, kurios veikia vienu metu. Žodis sudarytas iš lotyniškų elementų per („per daug“, „virš“) ir determinare („nulemti“). Tai reiškia, kad reiškinys yra „pernelyg nulemtas“, t. y. jį sukuria ne viena aiški priežastis, o visas sluoksnis paslėptų motyvų, konfliktų ir prisiminimų.
Zigmundas Froidas šią sąvoką pirmiausia taikė sapnų analizei. Jis teigė, kad sapno vaizdas niekada nėra vieno troškimo ar vienos minties išraiška. Kiekvienas sapno elementas yra tarsi mazgas, į kurį susipina keli nesąmoningi impulsai. Vienas sapno simbolis gali reikšti vaikystės prisiminimą, seksualinį troškimą, baimę, kaltę ir dar kelis kitus psichinius turinius. Todėl sapnas nėra paprasta metafora — tai daugiasluoksnis darinys, kuriame kiekvienas vaizdas turi kelias prasmes. Perdeterminuotumas leidžia suprasti, kodėl sapnai atrodo keisti, nelogiški ir tankūs: juose suspausta per daug psichinės medžiagos.
Psichoanalizėje perdeterminuotumas taip pat taikomas simptomams. Froidas teigė, kad neurotinis simptomas — fobija, obsesija, kūno pojūtis ar pasikartojantis elgesys — niekada neturi vienos priežasties. Simptomas yra kompromisas tarp kelių konfliktuojančių jėgų: troškimo, draudimo, kaltės, baimės ir gynybinių mechanizmų. Todėl simptomas yra tarsi užkoduotas pranešimas, kuriame susipina keli psichikos sluoksniai. Perdeterminuotumas čia reiškia, kad simptomą galima aiškinti keliais lygmenimis, ir visi jie bus teisingi.
Ši sąvoka ypač svarbi Froido religijos analizei. Religiniai simboliai, ritualai ir tikėjimai, jo manymu, yra perdeterminuoti: jie kyla iš istorinių įvykių, kultūrinių tradicijų, kolektyvinės kaltės, vaikystės projekcijų ir nesąmoningų troškimų. Vienas religinis vaizdinys gali būti tėvo figūros idealizacija, baimės sublimacija, bendruomenės vienybės mechanizmas ir kartu kultūrinės atminties likutis. Todėl religija nėra vien tikėjimas ar moralė — tai psichologinis darinys, turintis daug sluoksnių ir daug prasmių.
Perdeterminuotumas taip pat paaiškina, kodėl žmogaus elgesys dažnai atrodo prieštaringas. Vienas veiksmas gali būti motyvuotas tuo pačiu metu ir troškimo, ir baimės; ir meilės, ir agresijos; ir sąmoningo sprendimo, ir nesąmoningo impulso. Psichika nėra linijinė — ji yra tinklas, kuriame vienas mazgas jungia kelias skirtingas jėgas. Todėl žmogus gali elgtis taip, kaip pats nesupranta, ir tik analizė atskleidžia, kiek daug priežasčių slypi po vienu paprastu veiksmu.