Kas yra stresas?

Stresas: reikšmė, kilmė ir bibliniai kontekstai Stresas yra būsena, kai žmogus patiria fizinį, emocinį ar psichologinį spaudimą, dažnai dėl iššūkių, grėsmių ar per didelių reikalavimų. Šiuolaikiniame pasaulyje stresas siejamas su įtemptu gyvenimo tempu, tačiau jo apraiškos ir poveikis buvo jaučiami per visą žmonijos istoriją, įskaitant bibliniais laikais. Nors Biblijoje žodis „stresas“ tiesiogiai nevartojamas, su juo … [Skaityti toliau…]

Kas yra euforija?

Euforija yra intensyvi džiaugsmo, pakilios nuotaikos ar ekstazės būsena, dažnai siejama su transcendentine patirtimi, kuri peržengia kasdienio gyvenimo ribas. Ši būsena gali būti tiek fizinė, tiek dvasinė, ir įvairiose kultūrose bei religijose ji interpretuojama skirtingai. Žodis „euforija“ kilęs iš graikų kalbos euphoria (εὐφορία), sudaryto iš eu („geras“) ir pherein („nešti“ ar „turėti“), reiškiančio „gerą savijautą“ … [Skaityti toliau…]

Kas yra Grandchamp bendruomenė?

Grandchamp – tai vienuolinė ekumeninė bendruomenė, įsikūrusi Šveicarijoje, kur gyvena ir meldžiasi seserys iš įvairių krikščioniškų Bažnyčių. Tai viena iš nedaugelio vietų pasaulyje, kur skirtingų denominacijų tikinčiosios ne tik dirba kartu, bet ir gyvena vieną bendrą pašaukimą – liudyti vienybę ten, kur dar yra padalijimų. Bendruomenės šaknys siekia XX a. pirmąją pusę. Iš pradžių tai … [Skaityti toliau…]

Kas yra devyndienis (novena)?

Devyndienis (lot. novena) – tai devynias dienas trunkanti malda ar maldų ciklas, kurio metu tikintysis kreipiasi į Dievą, šventąjį ar Dievo Motiną prašydamas ypatingos malonės, užtarimo ar pagalbos. Tai nėra paprastas devynis kartus kartojamas tekstas – tai dvasingas pasiruošimas, dvasinė kelionė, kurią žmogus eina su viltimi, kantrybe ir pasitikėjimu. Devyndienio forma kilo iš pačių Evangelijų. … [Skaityti toliau…]

Kas yra Vatikano II susirinkimas?

Antrasis Vatikano susirinkimas (1962–1965 m.), žinomas kaip Vatikano II, yra vienas svarbiausių XX a. Katalikų Bažnyčios įvykių, radikaliai pakeitęs jos santykį su šiuolaikiniu pasauliu, liturgiją ir ekumeninį dialogą. Susirinkimas vyko nuo 1962 m. spalio 11 d. iki 1965 m. gruodžio 8 d., suskirstytas į keturias sesijas: 1962 m. rudenį, 1963 m., 1964 m. ir 1965 … [Skaityti toliau…]

Kas yra sefirot?

Sefirot – tai dešimt dieviškų emanacijų arba aspektų, per kuriuos Dievas (hebr. Ein Sof – „Beribis“) reiškiasi pasauliui ir palaiko visatos tvarką. Ši struktūra yra Kabalos – žydų mistinės tradicijos – pagrindas ir atskleidžia, kaip neaprėpiamas Dievas tampa pažinus per įvairias savo savybes. Sefira (dgs. sefirot, hebr. סְפִירוֹת) reiškia „skaičių“, „spindesį“ arba „sferą“. Tai ženklai … [Skaityti toliau…]

Kas yra Akrės apgultis?

Akrės apgultis, žinoma kaip Siege of Acre anglų kalboje, حصار عكا (Ḥiṣār ʿAkkā) arabų kalboje ir Siège de Saint-Jean-d’Acre prancūzų kalboje, vyko 1189 m. rugpjūčio 28 d. – 1191 m. liepos 12 d. Akrės mieste, dabartiniame Izraelyje, per Trečiąjį kryžiaus žygį. Ši ilga ir kruvina apgultis tapo vienu svarbiausių žygio įvykių, kai kryžiuočiai, vadovaujami Ričardo … [Skaityti toliau…]

Kas yra Avinjono nelaisvė?

Avinjono nelaisvė (1309–1377) yra vienas kontroversiškiausių Katalikų Bažnyčios istorijos laikotarpių, kai popiežius rezidavo ne Romoje, o Avinjone, Prancūzijoje. Šis periodas, dažnai vadinamas „Babilonijos nelaisve“ dėl paralelių su žydų tremtimi Babilone, buvo pažymėtas Prancūzijos monarchijos įtaka popiežystei, Bažnyčios centralizacija ir augančia kritika dėl popiežių turtų bei politinio angažavimosi. Avinjono nelaisvė ne tik susilpnino popiežystės autoritetą, bet … [Skaityti toliau…]

Kas yra doxa?

Doxa (graikų k. δόξα) – tai nuomonė, dažnai paremta prielaidomis, jausmais ar neišbandytomis idėjomis, o ne tvirtu pagrindu. Senovės graikų filosofai, tokie kaip Platonas, doxa laikė žemesne pažinimo forma, priešinga epistēmei – tikram, pagrįstam žinojimui. Platonas savo „Valstybės“ olų alegorijoje doxa prilygino šešėliams ant sienos: žmonės tiki, kad tai tikrovė, bet iš tiesų mato tik … [Skaityti toliau…]

Kas yra teoforija?

Teoforija – tai reiškinys, kai žmogaus vardas savyje nešioja dievybę. Tarsi į asmens tapatybę būtų įrašytas dievo pėdsakas: ne simboliškai, o pažodžiui. Vardas tampa ne tik asmeniniu ženklu, bet ir maža malda, pareiškimu, pasišventimu. Senovės žmonės netikėjo atsitiktinumais. Jie nematė vardo kaip tuščios etiketės – priešingai, vardas buvo tiltas tarp žmogaus ir dieviškos tvarkos. Teoforiniai … [Skaityti toliau…]