Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Dykumų tėvai (angl. Desert Fathers) yra ankstyvieji krikščionių asketai, kurie III–V amžiuje pasitraukė į Egipto, Sirijos ir Palestinos dykumas, siekdami gyventi visiškai atsiskyrę nuo visuomenės ir skirti gyvenimą maldai, pasninkui ir dvasinei disciplinai. Jie laikomi krikščioniško vienuolinio gyvenimo pradininkais, nes jų praktika suformavo vėlesnes vienuolynų tradicijas. Šie žmonės nebuvo atsiskyrėliai atsitiktinai; jų pasirinkimas buvo sąmoningas … [Skaityti toliau…]
Stilitai (gr. στυλίτης) yra krikščioniškos asketizmo formos atstovai, kurie pasirinko neįprastą atsiskyrimo praktiką: visą gyvenimą praleisdavo ant stulpų arba kolonų, aukštai virš žemės, meldėsi, pasninkavo ir kartais priiminėjo piligrimus. Pirmasis plačiai žinomas tokių asketų atstovas buvo Simeonas Stilitas; jam priskiriama tradicija, kuri prasidėjo V amžiuje Sirijoje ir vėliau paplito po Bizantijos erdvę. Istoriniai tekstai rodo, … [Skaityti toliau…]
„Savitarpio išganymo ordinas“ (Order of the Solar Temple, pranc. Ordre du Temple Solaire) buvo ezoterinė religinė sekta, veiksusi 1984–1997 m. Šveicarijoje, Prancūzijoje, Kanadoje ir kitur, žinoma dėl savo mistinių įsitikinimų ir tragiškų masinių savižudybių, per kurias 1994–1997 m. žuvo 74 nariai. Sekta, vadovaujama Luco Jouret ir Josepho Di Mambro, sujungė krikščioniškus, okultinius ir New Age … [Skaityti toliau…]
Frisbeetarianizmas (angl. Frisbeetarianism) – tai parodijinė religija, kurios pagrindinė idėja yra ta, kad po mirties žmogaus siela pakyla ant stogo ir ten įstringa. Ši sąvoka dažniausiai siejama su amerikiečių komiku George’u Carlinu, kuris, kaip manoma, ją sugalvojo kaip satyrinį komentarą apie religinius tikėjimus ir pomirtinio gyvenimo idėjas. Nors frisbeetarianismas nėra tikra religija, jis atspindi platesnį … [Skaityti toliau…]
Žodis „zodiakas“ lietuvių kalba atėjęs iš graikų kalbos: ζωδιακός κύκλος (zōdiakós kýklos) – „gyvūnų ratas“ arba „mažų gyvūnų ratas“. Pati šaknis ζῷον (zōion) reiškia „gyvūnas, gyvoji būtybė“, o ζῴδιον (zōidion) – „mažas gyvūnas, figūrėlė“. Lotyniškai tapo zodiacus, iš ten ir visos Europos kalbos. Kodėl „gyvūnų ratas“? Nes didžioji dalis 12 žvaigždynų, per kuriuos eina Saulės … [Skaityti toliau…]
Antroji mirtis – biblinis terminas, minimas tik keturis kartus ir tik Apreiškimo Jonui knygoje (Apr 2,11; 20,6.14; 21,8). Tai galutinė neišgelbėtųjų bausmė po Didžiojo Baltojo Sosto teismo – ugnies ežeras, kuris tiesiogiai pavadinamas „antroji mirtis“ (20,14). Originalūs pavadinimai Pirmoji mirtis – fizinė mirtis, kurią patiria visi žmonės.Antroji mirtis – tai, kas vyksta po prisikėlimo teismui: … [Skaityti toliau…]
Brevijorius – tai istorinė Katalikų Bažnyčios maldyno forma, kurioje buvo surinktos visos Valandų liturgijos dalys į vieną knygą. Lotyniškai vadinamas Breviarium Romanum (Romos brevijorius), jis šimtmečius buvo pagrindinis kunigų ir vienuolių maldos vadovas. Pats žodis breviarium reiškia „sutrumpinimas“ arba „santrauka“, nes ši knyga sujungė anksčiau išskaidytus liturginius tekstus į vieną patogų rinkinį. Brevijorius nėra atskira … [Skaityti toliau…]
Singuliarumas – sąvoka, kuri, priklausomai nuo konteksto, apibūdina ribinę būseną, kur įprastos taisyklės ir suvokimas nebegalioja: nuo kosmologinių visatos pradžios taškų iki technologinių ateities vizijų ar net metafizinių apmąstymų apie būties esmę. Matematikoje, fizikoje, technologijoje ir filosofijoje singuliarumas kelia klausimų apie ribas, begalybę ir žmogaus galimybes suvokti neaprėpiamą tikrovę. Religinėje perspektyvoje jis siejamas su dieviškosios … [Skaityti toliau…]
Ateistai – paprasčiausiai žmonės, kurie netiki jokiu dievu ar dievybėmis. Ateizmas nėra jokia organizacija, bažnyčia ar partija, o tiesiog pozicija: nėra pakankamai įrodymų, kad egzistuotų antgamtinis valdovas, tad jo ir nėra. Kai kurie ateistai sako „aš netikiu“ (silpnas ateizmas), kiti – „dievo būti negali“ (stiprus ateizmas). Daugumai tai tiesiog gyvenimo faktas, kaip kad netiki fėjomis … [Skaityti toliau…]
Kaltės išpirkimas – tai dvasinis procesas, kurio metu žmogus atstato tai, ką suardė nuodėmė: tiek savo santykį su Dievu, tiek savo paties vidinę tvarką, tiek žalą kitiems. Krikščioniškoje teologijoje išpirkimas nereiškia, kad žmogus „nusiperka“ atleidimą, o veikiau tai yra atsiliepimas į Dievo malonę, atkuriant teisingumą ir meilę. Kai išpažinties metu kaltė atleidžiama, laikinoji bausmė lieka, … [Skaityti toliau…]
Atpirkimo ožys, minimas Senajame Testamente, yra vienas iš giliausių ir simboliškai turtingiausių Biblijos vaizdinių, susijęs su Izraelio tautos nuodėmių atpirkimu per kasmetinę Atpirkimo dieną (Jom Kipur). Užrašyta Kunigų knygoje (Kun 16), atpirkimo ožio auka buvo unikali, nes, skirtingai nuo kitų aukų, šis gyvūnas nebuvo papjaunamas, o išsiunčiamas į dykumą, nešdamas tautos nuodėmes. Ritualas, atliktas vyriausiojo … [Skaityti toliau…]
Ain Džaluto mūšis (angl. Battle of Ain Jalut, arab. معركة عين جالوت – Maʿrakat ʿAyn Jālūt) įvyko 1260 m. rugsėjo 3 d. netoli Ain Džaluto šaltinio, Galilėjos regione, dabartinėje Palestinoje. Ši kova tarp Egipto mamlūkų sultonato, vadovaujamo sultono Kutuzo ir karvedžio Baibarso, ir mongolų Ilchanato, vadovaujamo Kitbugos, tapo pirmąja didele mongolų pralaimėjimo kova, sustabdžiusia jų … [Skaityti toliau…]