Kas yra kas?

Dievo ranka nuo seniausių laikų yra viena stipriausių religinių metaforų, žyminti ne tik patį Kūrėją, bet ir Jo veikimą pasaulyje. Žmonės, neturėdami galimybės įsivaizduoti ar vaizduoti Dievo visumos, pasirinko ranką kaip ženklą, kuris artimiausiai perteikia veiksmą, jėgą, globą ir sprendimą. Rankos judesys paprastame žmogaus gyvenime reiškia kūrybą, pagalbą, apsaugą ar bausmę. Todėl natūralu, kad šis … [Skaityti toliau…]

Midrašas (Midrash / מִדְרָשׁ, dgs. Midrashim) – tai specifinis judaizmo egzegezės (teksto aiškinimo) metodas ir senovės rabinų literatūros žanras, skirtas hebrajiškosios Biblijos (Tanakh) tekstams interpretuoti, gilinti ir aktualizuoti. Šis terminas kilęs iš hebrajų kalbos šaknies d-r-sh (דרש), reiškiančios „ieškoti“, „tirti“ arba „klausti“. Biblijos tekstas dažnai yra lakoniškas: jame gausu nutylėjimų, gramatinių keistumų ar loginių spragų. … [Skaityti toliau…]

Pasakojimas apie evangelikus reformatus prasideda ne nuo maišto gatvėse, o nuo tylaus intelektualinio lūžio, kuris XVI a. Europą sudrebino labiau nei bet koks karas. Kol Martynas Liuteris Vokietijoje kalė savo tezes, Šveicarijos miestuose – Ciuriche ir Ženevoje – brendo dar radikalesnė mintis. Čia Huldrychas Cvinglis ir vėliau Jonas Kalvinas nusprendė, kad Bažnyčios nebereikia tiesiog „pataisyti“; … [Skaityti toliau…]

Attio kultas (Ἄττις / Attis) yra neatsiejama Didžiosios Motinos Kybelės religinės sistemos dalis, tačiau jis fokusuojasi į kiek kitokį aspektą – mirštantį ir prisikeliantį dievą, kuris simbolizuoja gamtos ciklą, augaliją ir dvasinį atgimimą per skausmą. Jei Kybelė šiame kulte reprezentavo amžiną, nekintančią žemės galią, tai Attis buvo trapus, mirtingas ir nuolat atsinaujinantis gyvybės pradas. Mitinis … [Skaityti toliau…]

Metragiurtai (μητραγύρτης / metragyrtes) buvo Kybelės kulto „gatvės agentai“. Jų pavadinimas, kildinamas iš graikiškų žodžių Mētēr (Motina) ir agyrtēs (elgeta, surinkėjas), tiesiogiai atskleidžia jų socialinį vaidmenį: tai buvo klajojantys Didžiosios Motinos elgetos. Antikos pasaulyje jie užėmė unikalią vietą tarp šventumo ir šarlatanizmo, būdami vieni ryškiausių gatvės triukšmo ir religinio spektaklio kūrėjų. Metragiurtai nebuvo pririšti prie … [Skaityti toliau…]

Šventasis Gralis yra vienas garsiausių krikščioniškosios tradicijos ir Vakarų kultūros simbolių, apgaubtas legendomis, mitais ir paslaptimis. Jis dažniausiai apibūdinamas kaip taurė arba indas, iš kurio Jėzus Kristus gėrė per Paskutinę vakarienę arba į kurį Juozapas iš Arimatėjos surinko Kristaus kraują po nukryžiavimo. Šis indas tapo dvasinio ieškojimo ir amžinosios išminties simboliu, turinčiu gilią reikšmę tiek … [Skaityti toliau…]

Gausybės ragas, dažnai vadinamas kornukopija (cornu copiae – „gausybės ragas“ lotynų kalba), yra senovinis simbolis, siejamas su gerove, turtu ir gausa. Jo šaknys glūdi graikų mitologijoje, tačiau jis tapo universaliu turtingumo ir klestėjimo ženklu įvairiose kultūrose. Šis ragas paprastai vaizduojamas kaip didelis tuščiaviduris ragas, pripildytas vaisių, gėlių, grūdų ir kitų gamtos gėrybių, simbolizuojančių perteklinę gausą. … [Skaityti toliau…]

Antikos pasaulyje mažai kas kėlė tokį visuomenės susidomėjimą ir kartu pasibjaurėjimą kaip galiai (Γάλλοι / Galli) – eunuchai, tarnavę Didžiajai Motinai Kybelei (Κυβέλη / Cybele). Tai nebuvo paprasti dvasininkai; tai buvo asmenys, kurie vardan savo deivės visiškai atsisakė savo vyriškos tapatybės ir pasirinko gyvenimą socialinėse bei biologinėse paraštėse. Galių institucija nebuvo atsitiktinis religinis reiškinys. Jų … [Skaityti toliau…]

Kybelės kultas (Κυβέλη / Cybele), senovės Romoje dar žinomas kaip Didžiosios Motinos (Magna Mater) garbinimas, yra viena spalvingiausių ir labiausiai šokiruojančių antikos religinių sistemų. Šis kultas, kilęs iš tolimosios Frygijos (šiandieninė Turkija), atnešė į Europą egzotiškas, triukšmingas ir itin radikalias apeigas, kurios kėlė nuostabą net visko mačiusiems romėnams. Kybelė buvo laikoma motina-maitintoja, kalnų, gamtos ir … [Skaityti toliau…]

Menora yra septynšakis šviestuvas, vienas iš svarbiausių ir seniausių simbolių žydų religijoje bei kultūroje. Pavadinimas menora kilęs iš hebrajų kalbos žodžio מְנוֹרָה (Menorah), kuris reiškia „šviestuvas“ arba „žibintas“. Šis simbolis siejamas su Šventykla Jeruzalėje, kurioje menora buvo nuolat deganti ir tarnavo kaip šviesos bei Dievo buvimo tarp savo tautos ženklas. Menora turi gilią biblinę ir … [Skaityti toliau…]

Calūnas yra senas terminas, kilęs iš lenkų kalbos (całun), kuris apibūdina medžiaginį apdangalą, naudojamą laidotuvių metu. Lietuvių kalboje šis terminas reiškia uždangalą, kuris dažniausiai yra juodos spalvos ir turi gedulingą reikšmę. Jis gali būti naudojamas kaip karsto užtiesalas, lovos uždangalas ar kitas panašios paskirties audinys. Laidotuvių liturgijoje calūnas atlieka ne tik praktinę, bet ir simbolinę … [Skaityti toliau…]

Pentagrama yra viena seniausių ir plačiausiai žinomų geometrinių simbolių, kuri naudojama įvairiuose religiniuose, dvasiniuose ir kultūriniuose kontekstuose. Tai penkiakampė žvaigždė, sudaryta iš penkių linijų, kurios sudaro vientisą, nepertraukiamą figūrą. Šio simbolio pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio „πεντάγραμμον“ (pentagramon), kuris reiškia „penkios linijos“. Pentagrama dažnai naudojama kaip simbolis, atspindintis harmoniją, pusiausvyrą ir universalius dvasinius principus. … [Skaityti toliau…]