Kas yra kas?

Sakoma, kad žmogaus kūnas gali praeiti, tačiau vidinė esybė pasiekia amžinąjį prieglobstį. Per visą religijų istoriją tikėta, jog gyva būtybė nėra vien iš materijos sudarytas mechanizmas. Neapčiuopiama asmenybės dalis, vadinama siela, neretai pristatoma kaip amžinos prigimties, nes jos neapriboja joks fizinis aspektas. Nors šią tiesą kai kas kvestionuoja, daug tikinčiųjų laiko ją kertiniu dvasinio gyvenimo … [Skaityti toliau…]

Ikonizmas – tai religinė ar kultūrinė praktika, kai dievybės, šventos esybės ar dvasiniai simboliai vaizduojami materialiais atvaizdais, tokiais kaip statulos, paveikslai, ikonos ar skulptūros. Šie atvaizdai laikomi šventais, simbolizuojančiais dieviškumą, ir naudojami garbinimo, meditacijos ar apeigų metu. Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžio „eikōn“ (atvaizdas, ikona), reiškiančio vizualų šventojo aspekto atspindį. Pagrindinės savybės: Istoriniai pavyzdžiai: … [Skaityti toliau…]

Aionai – tai dieviškosios emanacijos, kilusios iš tobulo dieviškojo pasaulio – Pleromos. Žodis aionas (gr. αἰών) graikų kalboje reiškia „amžinybę“, „gyvenimo laikotarpį“ arba „pasaulio amžių“. Gnostinėje tradicijoje aionai nėra tik laiko ar būties tarpsniai – jie yra gyvos, dieviškos būtybės, spinduliuojančios iš aukščiausiosios dievybės (Dažnai vadinamos Monada arba Tėvu). Pagrindinės idėjos: Kas sukūrė šią sampratą? … [Skaityti toliau…]

Kovilas – tai tamilų terminas, vartojamas hinduistų šventyklai, ypač Pietų Indijoje, dažnai siejamas su Šivos, Višnu ar kitų dievybių garbinimu. Žodis kovil (tamil. கோவில்) kilęs iš tamilų kalbos, reiškiančio „dievų namai“ arba „šventovė“, nuo šaknies kō („karalius“ arba „dievas“) ir il („namas“). Lietuvių kalboje vartojamas kaip kovilas, išlaikant tamilų formą. Kitomis kalbomis atitikmenys skiriasi: hindi … [Skaityti toliau…]

Abadonas – vienas paslaptingiausių vardų Biblijos ir apokaliptinės literatūros pasaulyje. Jo vardas siejamas su griovimu, sunaikinimu ir bedugnės chaotiškomis jėgomis. Hebrajų kalboje „Abaddon“ (אַבָדֹן) reiškia „sunaikinimą“ arba „pražūties vietą“. Senajame Testamente, ypač Jobo knygoje ir Psalmėse, „Abadonas“ vartojamas kaip sinonimas mirusiųjų pasauliui, kapui ar bedugnei. Pavyzdžiui, Jobo knygoje (26, 6) sakoma: „Prapuolės buveinė – atidengta … [Skaityti toliau…]

Stela (lot. stela, gr. stēlē) – tai vertikaliai pastatyta akmeninė lenta arba plokštė, dažnai dekoruota užrašais, reljefais ar piešiniais, naudojama įvairiose senovės kultūrose kaip paminklas, atminimo ženklas ar ritualinis objektas. Nuo Egipto iki Graikijos, nuo Mesopotamijos iki Mesoamerikos, stelos atliko svarbų vaidmenį įamžinant mirusiuosius, žymint svarbius įvykius ar šlovinant dievus. Žodis stela kilęs iš graikų … [Skaityti toliau…]

Žodis „paranoja“ kilęs iš graikų kalbos termino „paranoia“, sudaryto iš „para-“ (šalia, už) ir „noia“ (protas, mąstymas). Iš pradžių šis žodis reiškė „protmūšį“ arba „pakvaišimą“, tačiau XIX a. psichiatrijoje jis įgijo specifinę reikšmę, apibūdinančią būsena, kai žmogus jaučia iracionalų persekiojimo ar grėsmės jausmą. Paranoja – tai būsena, kai žmogus įsivaizduoja nepagrįstas grėsmes, persekiojimą ar sąmokslus, … [Skaityti toliau…]

Dykumų tėvai (angl. Desert Fathers) yra ankstyvieji krikščionių asketai, kurie III–V amžiuje pasitraukė į Egipto, Sirijos ir Palestinos dykumas, siekdami gyventi visiškai atsiskyrę nuo visuomenės ir skirti gyvenimą maldai, pasninkui ir dvasinei disciplinai. Jie laikomi krikščioniško vienuolinio gyvenimo pradininkais, nes jų praktika suformavo vėlesnes vienuolynų tradicijas. Šie žmonės nebuvo atsiskyrėliai atsitiktinai; jų pasirinkimas buvo sąmoningas … [Skaityti toliau…]

Stilitai (gr. στυλίτης) yra krikščioniškos asketizmo formos atstovai, kurie pasirinko neįprastą atsiskyrimo praktiką: visą gyvenimą praleisdavo ant stulpų arba kolonų, aukštai virš žemės, meldėsi, pasninkavo ir kartais priiminėjo piligrimus. Pirmasis plačiai žinomas tokių asketų atstovas buvo Simeonas Stilitas; jam priskiriama tradicija, kuri prasidėjo V amžiuje Sirijoje ir vėliau paplito po Bizantijos erdvę. Istoriniai tekstai rodo, … [Skaityti toliau…]

„Savitarpio išganymo ordinas“ (Order of the Solar Temple, pranc. Ordre du Temple Solaire) buvo ezoterinė religinė sekta, veiksusi 1984–1997 m. Šveicarijoje, Prancūzijoje, Kanadoje ir kitur, žinoma dėl savo mistinių įsitikinimų ir tragiškų masinių savižudybių, per kurias 1994–1997 m. žuvo 74 nariai. Sekta, vadovaujama Luco Jouret ir Josepho Di Mambro, sujungė krikščioniškus, okultinius ir New Age … [Skaityti toliau…]

Frisbeetarianizmas (angl. Frisbeetarianism) – tai parodijinė religija, kurios pagrindinė idėja yra ta, kad po mirties žmogaus siela pakyla ant stogo ir ten įstringa. Ši sąvoka dažniausiai siejama su amerikiečių komiku George’u Carlinu, kuris, kaip manoma, ją sugalvojo kaip satyrinį komentarą apie religinius tikėjimus ir pomirtinio gyvenimo idėjas. Nors frisbeetarianismas nėra tikra religija, jis atspindi platesnį … [Skaityti toliau…]

Žodis „zodiakas“ lietuvių kalba atėjęs iš graikų kalbos: ζωδιακός κύκλος (zōdiakós kýklos) – „gyvūnų ratas“ arba „mažų gyvūnų ratas“. Pati šaknis ζῷον (zōion) reiškia „gyvūnas, gyvoji būtybė“, o ζῴδιον (zōidion) – „mažas gyvūnas, figūrėlė“. Lotyniškai tapo zodiacus, iš ten ir visos Europos kalbos. Kodėl „gyvūnų ratas“? Nes didžioji dalis 12 žvaigždynų, per kuriuos eina Saulės … [Skaityti toliau…]