Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Terminas antisemitizmas pirmą kartą pavartojo 1879 m. vokiečių žurnalistas ir politinis veikėjas Wilhelmas Marras, kuris išleido brošiūrą pavadinimu Der Weg zum Siege des Germanenthums über das Judenthum („Vokiečių pergalės prieš žydus kelias“). Marro vardas tiesiogiai siejamas su žodžiu antisemitas. Šiame veikale jis rašė, kad „vokiečių ir žydų konfliktas“ nėra religinis, o „rasinis“ ir neišsprendžiamas taikiai. … [Skaityti toliau…]
Cistersų ordinas, įkurtas XI a. pabaigoje Prancūzijoje, buvo vienas įtakingiausių vienuolinių judėjimų viduramžių Europoje. Pabrėždamas griežtą asketizmą, Šv. Benedikto regulos grynumą ir paprastumą, cistersai siekė reformuoti vienuolynų gyvenimą, kuris, jų manymu, buvo nukrypęs nuo pirminių krikščioniškų idealų. Šis ordinas ne tik atgaivino vienuolių drausmę, bet ir turėjo didelę įtaką Bažnyčios reformoms, žemės ūkio plėtrai, architektūrai … [Skaityti toliau…]
„Saeculum Obscurum“, arba „tamsusis amžius“, yra istorikų vartojamas terminas, apibūdinantis X a. popiežystės laikotarpį, maždaug nuo 904 iki 964 m., kai Romos Bažnyčią krėtė politinės intrigos, korupcija ir moralinis nuosmukis. Šis laikotarpis išsiskiria kaip vienas chaotiškiausių ir kontroversiškiausių Katalikų Bažnyčios istorijoje, kai popiežiaus sostas tapo galingų Romos aristokratų šeimų, ypač Teofilaktų klano, įrankiu. Liber Pontificalis, … [Skaityti toliau…]
Terminas „Pornokratija“ yra istorinis ir prieštaringas žodis, siejamas su tam tikru X a. Katalikų Bažnyčios laikotarpiu, kai Romos popiežių sostą stipriai kontroliavo įtakingos aristokratų giminės, ypač Teofilaktai. Šis straipsnis skirtas tavo svetainei, todėl papasakosiu apie „Pornokratijos“ kilmę, reikšmę, jos kontekstą ir konkrečias istorijas, susijusias su popiežiais, paleistuvyste, kraujomaiša ir kitais skandalingais epizodais, kaip prašei. Tekstas … [Skaityti toliau…]
Liono II susirinkimas, įvykęs 1274 m., yra vienas svarbiausių viduramžių Bažnyčios įvykių, atspindintis XIII a. krikščionybės pastangas spręsti teologinius, politinius ir administracinius iššūkius. Susirinkimas vyko 1274 m. gegužės 7 d. – liepos 17 d. Lione, tuometinėje Prancūzijos karalystėje, esančioje Šventojoje Romos imperijoje. Posėdžiai greičiausiai vyko Liono katedroje (Šv. Jono katedroje) ir aplinkiniuose rūmuose. Lionas buvo … [Skaityti toliau…]
La Forbio mūšis, žinomas kaip Battle of La Forbie anglų kalboje ir معركة غزة (Maʿrakat Ghazza) arabų kalboje, įvyko 1244 m. spalio 17–18 d. netoli Gazos, dabartinio Izraelio ir Palestinos teritorijoje. Ši kova, kartais vadinama Antruoju Gazos mūšiu, tapo triuškinančiu kryžiuočių ir jų sąjungininkų pralaimėjimu prieš Ajubidų ir Choresmo pajėgas, paskatinusiu Jeruzalės praradimą ir Septintojo … [Skaityti toliau…]
Ortodoksų kryžius, taip pat vadinamas stačiatikių arba pravoslavų kryžiumi, yra išskirtinis krikščioniškosios ikonografijos simbolis, naudojamas Rytų ortodoksų bažnyčioje. Šis kryžius, dažnai vadinamas „trijų skersinių kryžiumi“, išsiskiria savo unikalia forma: jis turi tris horizontalias sijas, iš kurių apatinė dažniausiai yra įstriža. Ortodoksų kryžius simbolizuoja Kristaus kančią, mirtį ir prisikėlimą, tačiau jo dizainas rodo specifinę Rytų krikščionybės … [Skaityti toliau…]
Taizé kryžius yra paprastas, medinis kryžius, naudojamas Taizé bendruomenės maldose kaip kontempliacijos ir vienybės simbolis. Jo dizainas rodo Taizé dvasios esmę – paprastumą, nuolankumą ir ekumeninį atvirumą. Kryžius dažnai dedamas ant žemės per Taizé pamaldas, kad tikintieji galėtų prie jo priartėti, paliesti ar net priglausti kaktą, išreikšdami savo maldas, skausmus ar viltis. Tai ne tik … [Skaityti toliau…]
Dominica in albis (lotyniškai „Sekmadienis baltais drabužiais“) – tai sekmadienis po Velykų, Bažnyčios liturgijoje užbaigiantis Velykų oktavą, kitaip dar vadinamas Baltojo sekmadienio arba Atvelykio vardu. Senosiose krikščionių apeigose ką tik pakrikštyti tikintieji, priėmę krikštą Velyknaktį, iki pat kito sekmadienio nešiodavo baltas krikšto aprangas, kad iš išorės parodytų vidinį atsinaujinimą, gautą per sakramentą. Todėl sekmadienį po … [Skaityti toliau…]
Taboras – kalnas Izraelyje, minimas Biblijoje keliose vietose, tačiau labiausiai siejamas su Naujajame Testamente aprašytu Atsimainymo įvykiu. Dėl ypatingos geografinės padėties (jis vienas iškilęs virš žemumų Galilėjoje), Taboras nuo seno turėjo strateginę reikšmę. Senajame Testamente kalnas įtrauktas į karinių veiksmų pasakojimus (pvz., Teisėjų knygoje minima, kad pranašė Debora ir karvedys Barakas prie Taboro telkė karius … [Skaityti toliau…]
Homiletika – teologijos sritis, nagrinėjanti pamokslo (homilijos) esmę, tikslus, struktūrą ir pateikimo būdus. Šios disciplinos pagrindinis uždavinys – padėti skelbti Dievo žodį taip, kad jis pasiektų žmonių protą bei širdį. Dvasininkai ir pasauliečiai, kurie ruošiasi tarnauti pamokslo sakymo tarnystėje, šioje srityje susipažįsta su biblinės egzegezės pagrindais, retorikos metodais, pastoracine psichologija bei praktiniais dalykais, padedančiais geriau … [Skaityti toliau…]
Homilija – tai ne tik pamokslas, bet ir dvasinis kvietimas įsigilinti į Šventojo Rašto ištraukas bei jų prasmę asmeniniame gyvenime. Pats žodis homilía kilęs iš senosios graikų kalbos ir reiškia „pokalbį“. Ši sąvoka pabrėžia, kad homilija nėra oficialus, nuo klausytojų nutolęs pranešimas, o broliška ir seseriška dalijimosi Dievo žodžiu forma. Tradiciškai ji sakoma Bažnyčios liturgijoje, … [Skaityti toliau…]