Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Išpažinties antspaudas – tai Katalikų Bažnyčios teologijoje bei teisėje esminis konfidencialumo principas, užtikrinantis absoliučią nuodėmių išpažinimo paslaptį. Šis principas reikalauja, kad kunigas arba bet kuris kitas asmuo, išgirdęs išpažinties turinį, niekada neatskleistų jokių detalių apie tai, kas jiems buvo pasakyta išpažinties sakramento metu. Teisinis pagrindas Pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų teisę (ypač Kanoną Nr. 983 ir … [Skaityti toliau…]
Terminas „Velnio Biblija“ per amžius kurstė žmonių vaizduotę, baimę ir smalsumą. Daugeliui šie žodžiai asocijuojasi su magija, demonologiniais ritualais, piktųjų dvasių iššaukimu ar slaptomis okultinėmis draugijomis. Šis pavadinimas apipintas legendomis, perspėjimais ir mistika. Tačiau pažvelgus į istoriją ir faktus, atsiveria kur kas įdomesnė, sudėtingesnė ir labai žmogiška realybė. Norint iš tiesų suprasti, kas yra ši … [Skaityti toliau…]
Diatriba (diatribe) yra vienas seniausių Vakarų poleminių žanrų, susiformavęs helenistinės filosofijos aplinkoje ir vėliau tapęs svarbia humanistinės literatūros dalimi. Šis terminas pirmiausia reiškė kasdienį filosofų užsiėmimą, tačiau ilgainiui įgijo specifinę reikšmę – moralinį ir retorinį svarstymą, kuriame autorius kritiškai nagrinėja tam tikrą temą, pasitelkdamas dialogo, klausimų ir atsakymų, įsivaizduojamo oponento bei argumentų analizės formą. Diatriba … [Skaityti toliau…]
Mancikerto mūšis, žinomas kaip Battle of Manzikert anglų kalboje ir Μάχη του Μαντζικέρτ (Máchē tou Mantzikért) graikų kalboje, įvyko 1071 m. rugpjūčio 26 d. netoli Mancikerto miesto, rytinėje Mažosios Azijos dalyje (dabartinė Turkija). Ši kova tarp Bizantijos imperijos, vadovaujamos imperatoriaus Romano IV Diogeno, ir Seldžiukų turkų, vadovaujamų sultono Alp Arslano, tapo lemiamu momentu, atvėrusiu kelią … [Skaityti toliau…]
Teodidaktizmas (gr. Θεοδιδακτισμός, Theodidaktismós; angl. Theodidacticism) – retai vartojama, bet prasminga sąvoka, nusakanti tiesioginį Dievo mokymą, kai žmogus tampa ne šiaip klausytoju, o gavėju. Tokie atvejai Biblijoje dažnai žymimi žodžiais: „Taip kalba Viešpats“ – ir tai reiškia, kad tai ne žmogaus išmintis, o paties Dievo perduota žinia. Teodidaktizmas apima ne visą teologiją ar švietimą, o … [Skaityti toliau…]
Terminas antisemitizmas pirmą kartą pavartojo 1879 m. vokiečių žurnalistas ir politinis veikėjas Wilhelmas Marras, kuris išleido brošiūrą pavadinimu Der Weg zum Siege des Germanenthums über das Judenthum („Vokiečių pergalės prieš žydus kelias“). Marro vardas tiesiogiai siejamas su žodžiu antisemitas. Šiame veikale jis rašė, kad „vokiečių ir žydų konfliktas“ nėra religinis, o „rasinis“ ir neišsprendžiamas taikiai. … [Skaityti toliau…]
Cistersų ordinas, įkurtas XI a. pabaigoje Prancūzijoje, buvo vienas įtakingiausių vienuolinių judėjimų viduramžių Europoje. Pabrėždamas griežtą asketizmą, Šv. Benedikto regulos grynumą ir paprastumą, cistersai siekė reformuoti vienuolynų gyvenimą, kuris, jų manymu, buvo nukrypęs nuo pirminių krikščioniškų idealų. Šis ordinas ne tik atgaivino vienuolių drausmę, bet ir turėjo didelę įtaką Bažnyčios reformoms, žemės ūkio plėtrai, architektūrai … [Skaityti toliau…]
„Saeculum Obscurum“, arba „tamsusis amžius“, yra istorikų vartojamas terminas, apibūdinantis X a. popiežystės laikotarpį, maždaug nuo 904 iki 964 m., kai Romos Bažnyčią krėtė politinės intrigos, korupcija ir moralinis nuosmukis. Šis laikotarpis išsiskiria kaip vienas chaotiškiausių ir kontroversiškiausių Katalikų Bažnyčios istorijoje, kai popiežiaus sostas tapo galingų Romos aristokratų šeimų, ypač Teofilaktų klano, įrankiu. Liber Pontificalis, … [Skaityti toliau…]
Terminas „Pornokratija“ yra istorinis ir prieštaringas žodis, siejamas su tam tikru X a. Katalikų Bažnyčios laikotarpiu, kai Romos popiežių sostą stipriai kontroliavo įtakingos aristokratų giminės, ypač Teofilaktai. Šis straipsnis skirtas tavo svetainei, todėl papasakosiu apie „Pornokratijos“ kilmę, reikšmę, jos kontekstą ir konkrečias istorijas, susijusias su popiežiais, paleistuvyste, kraujomaiša ir kitais skandalingais epizodais, kaip prašei. Tekstas … [Skaityti toliau…]
Liono II susirinkimas, įvykęs 1274 m., yra vienas svarbiausių viduramžių Bažnyčios įvykių, atspindintis XIII a. krikščionybės pastangas spręsti teologinius, politinius ir administracinius iššūkius. Susirinkimas vyko 1274 m. gegužės 7 d. – liepos 17 d. Lione, tuometinėje Prancūzijos karalystėje, esančioje Šventojoje Romos imperijoje. Posėdžiai greičiausiai vyko Liono katedroje (Šv. Jono katedroje) ir aplinkiniuose rūmuose. Lionas buvo … [Skaityti toliau…]
La Forbio mūšis, žinomas kaip Battle of La Forbie anglų kalboje ir معركة غزة (Maʿrakat Ghazza) arabų kalboje, įvyko 1244 m. spalio 17–18 d. netoli Gazos, dabartinio Izraelio ir Palestinos teritorijoje. Ši kova, kartais vadinama Antruoju Gazos mūšiu, tapo triuškinančiu kryžiuočių ir jų sąjungininkų pralaimėjimu prieš Ajubidų ir Choresmo pajėgas, paskatinusiu Jeruzalės praradimą ir Septintojo … [Skaityti toliau…]
Ortodoksų kryžius, taip pat vadinamas stačiatikių arba pravoslavų kryžiumi, yra išskirtinis krikščioniškosios ikonografijos simbolis, naudojamas Rytų ortodoksų bažnyčioje. Šis kryžius, dažnai vadinamas „trijų skersinių kryžiumi“, išsiskiria savo unikalia forma: jis turi tris horizontalias sijas, iš kurių apatinė dažniausiai yra įstriža. Ortodoksų kryžius simbolizuoja Kristaus kančią, mirtį ir prisikėlimą, tačiau jo dizainas rodo specifinę Rytų krikščionybės … [Skaityti toliau…]