Kas yra kas?

Akatistas yra ypatingas krikščionių ortodoksų liturginės poezijos kūrinys, skirtas pagerbti Jėzų Kristų, Švč. Mergelę Mariją, šventuosius ar konkrečius įvykius iš Bažnyčios gyvenimo. Terminas „akatistas“ yra kilęs iš graikų kalbos žodžio akathistos, reiškiančio „nesėdintis“, nes tradiciškai šis himnas giedamas stovint kaip pagarba Dievui ar šventajam, kuriam jis skirtas. Akatisto struktūra yra griežtai nustatyta ir pasižymi savo … [Skaityti toliau…]

Ajatola yra religinis titulas, suteikiamas aukščiausio rango islamo šiitų dvasininkams, ypač Irane ir kitose šiitų bendruomenėse. Šis titulas išreiškia ne tik mokslinį pripažinimą, bet ir dvasinę autoritetą, kurį asmuo įgyja po ilgų studijų bei praktikos islamo teologijos, teisės ir filosofijos srityse. Ajatolos yra laikomi ne tik religijos žinovais, bet ir bendruomenės vadovais, kurie formuoja teologinius … [Skaityti toliau…]

Marijos apsireiškimo sindromas yra psichologinis reiškinys, pasireiškiantis asmenims, kurie teigia patyrę Švč. Mergelės Marijos viziją arba suvokę jos buvimą per regėjimą, girdimą balsą ar kitokį jausminį įspūdį. Šis sindromas glaudžiai susijęs su religinėmis patirtimis, dažnai įvykstančiomis šventose vietose, pavyzdžiui, Lurde, Fatimoje ar Medžiugorjėje, tačiau jis gali pasireikšti ir asmeniškai, nepriklausomai nuo geografinių ar kultūrinių aplinkybių. … [Skaityti toliau…]

Stendhalio sindromas yra unikalus psichologinis reiškinys, pasireiškiantis intensyviomis emocinėmis reakcijomis ir fiziniais simptomais, kuriuos sukelia susidūrimas su ypatingu meno ar kultūros kūriniu. Sindromas pavadintas prancūzų rašytojo Stendhalio vardu, kuris aprašė savo asmeninius išgyvenimus lankantis Santa Croce bažnyčioje Florencijoje 1817 metais. Jo knygoje „Napolio ir Florencijos kelionė iš Milano į Reggio“ rašoma, kaip menas jį užvaldė … [Skaityti toliau…]

Jeruzalės sindromas – unikalus psichologinis fenomenas, kurį tyrinėja medicinos ir teologijos specialistai. Jis atsiranda žmonėms, kurie lankosi ar gyvena Jeruzalėje, ir pasireiškia intensyviomis religinėmis haliucinacijomis, iliuzijomis ar stipria poreikio jausti šventumą būsena. Šis sindromas, nors nėra dažnas, atkreipia dėmesį į žmogaus santykį su tikėjimu, vietos sakralumu ir psichine sveikata. Sindromas pirmą kartą buvo pastebėtas ir … [Skaityti toliau…]

Žodis „Īšvara“ reiškia aukščiausią asmeninį Dievą hinduizmo tradicijoje. Jis suprantamas kaip visatos saugotojas, kūrėjas ir griovėjas, kuriame persipina transcendentinės ir imanentinės savybės. Įvairūs filosofiniai tekstai ir mokyklos, egzistuojančios per ilgą laikotarpį, apibrėžė šį terminą, jungdami metafizinę ir teologinę mintį. Indijos filosofijoje Īšvaros koncepcija randa savo vietą daugelyje mokyklų. Vedantos tradicija priskiria jam pasaulio atsiradimo, palaikymo … [Skaityti toliau…]

Aukuras yra viena seniausių ir universaliausių sakralinių vietų, randamų įvairių kultūrų ir religijų tradicijose. Tai struktūra, kuri tarnauja kaip vieta aukoms, skirtoms dievams ar dvasinėms jėgoms, atnašauti. Aukuro reikšmė kyla iš jo funkcinio ir simbolinio pobūdžio. Tai vieta, kur žmogus susitinka su šventumu, siekia dieviškos malonės ar atgailos, atlieka padėkos aktus arba meldžia pagalbos. Senovės … [Skaityti toliau…]

Legatas Katalikų Bažnyčioje yra popiežiaus atstovas, paskirtas vykdyti specifines diplomatines, administracines ar religines užduotis tam tikroje valstybėje, regione arba svarbaus įvykio metu. Lotyniškai „legatus Romani Pontificis“ reiškia „Romos popiežiaus atstovas“, o tai tiksliai nusako šio pareigūno paskirtį – veikti kaip tiesioginis Šventojo Sosto įgaliotinis. Legatų vaidmuo atsirado ankstyvaisiais krikščionybės amžiais, kai popiežius, kaip visos Bažnyčios … [Skaityti toliau…]

Cheremas judaizme reiškia išskyrimą ar visišką atskyrimą nuo bendruomenės, kuris galėjo būti taikomas kaip religine ir socialine prasme svarbi bausmė. Tai buvo griežtas draudimas, kuris atimdavo iš žmogaus priklausomybę žydų bendruomenei ir atskirdavo jį nuo religinės ir socialinės aplinkos. Cheremas dažnai buvo skirtas tiems, kurie nusikalto prieš Toros įstatymus arba veikė prieš religinės bendruomenės tvarką … [Skaityti toliau…]

Apostazė – tai sąmoningas atsisakymas tikėjimo, į kurį asmuo anksčiau buvo įšventintas ar jį pripažino, arba visiškas atsižadėjimas religinės bendruomenės. Šis terminas dažniausiai taikomas krikščionybėje, tačiau gali būti vartojamas ir kitų religijų kontekste. Apostazė apima ne tik asmens veiksmus, bet ir jo vidinį apsisprendimą nutraukti ryšį su savo religiniu įsipareigojimu. Katalikų Bažnyčios kanonų teisėje apostazė … [Skaityti toliau…]