Kas yra kas?

Emausas – vardas, kurį galima išgirsti ne tik bažnyčiose ar teologinėse diskusijose, bet ir literatūroje, netgi šiuolaikinėje dvasinėje praktikoje. Nors šiandien apie tikslų Emauso miestelio buvimo tašką archeologai dar diskutuoja, pats vardas ir susijęs pasakojimas tapo amžinu vilties, ieškojimo ir netikėto susitikimo simboliu. Emausas minimas Naujojo Testamento Evangelijoje pagal Luką. Tai miestelis, buvęs apie 60 … [Skaityti toliau…]

Ašos dėsnis yra vienas kertinių Zoroastrizmo mokymo principų, kuriuo remiasi visa Zaratustros pasaulėžiūra. Žodis Aša (avestiškai Aša Vahišta, „Geriausioji Tiesa“) reiškia ne tik moralinę tiesą, bet ir visatos tvarką, dvasinę darną bei teisų gyvenimo būdą. Tai dieviškoji tvarka, kuria grindžiama visa kūrinija, ir kartu moralinis kelias, kuriuo žmogus turi eiti, kad gyventų pagal Ahura Mazdos … [Skaityti toliau…]

Šofaras (hebrajiškai שׁוֹפָר, shofar) yra vienas seniausių ir paslaptingiausių muzikos instrumentų pasaulyje. Jis gaminamas iš avino rago, rečiau iš kitų gyvūnų, tačiau niekada – iš jaučio. Tai ypatingas objektas žydų tradicijoje, tapęs dvasinio atsinaujinimo ir šventinių apeigų simboliu. Jei kas nors įsivaizduoja senovės sinagogą, dažnai prieš akis iškyla būtent šofaras ir jo stiprus, skvarbus garsas. … [Skaityti toliau…]

Isrā (arabiškai: الإسراء‎) – tai pirmoji legendinės pranašo Mahometo naktinės kelionės dalis, aprašoma tiek islame, tiek musulmoniškoje literatūroje. Žodis „isrā“ reiškia „kelionę naktį“. Pasak padavimo, Mahometas buvo stebuklingai perkeltas iš Mekos Šventosios mečetės (al-Masjid al-Haram) į Jeruzalės Al-Aksos mečetę. Šis įvykis laikomas vienu svarbiausių islamo stebuklų, o pati kelionė yra aprašyta Korane ir daugelyje hadisų. … [Skaityti toliau…]

Kaaba (arabiškai: الكعبة, al-Ka‘ba) – tai kubo formos pastatas Mekos miesto centre, Šventosios mečetės (Al-Masjid al-Haram) viduje, Saudo Arabijoje. Kaaba laikoma švenčiausia vieta visame islame, jos link kreipiasi viso pasaulio musulmonai penkias kartus per dieną, kai meldžiasi. Žodis „kaaba“ reiškia „kubo formos objektą“. Pastatas nėra didelis – maždaug 13 metrų aukščio, 12 metrų ilgio ir … [Skaityti toliau…]

Hadisas – tai pranašo Mahometo žodžių, veiksmų ir tyliai pritartų dalykų rinkinys, kurį surinko ir užrašė jo pasekėjai. Hadisai nėra Korano dalis, bet jie labai svarbūs musulmonams, nes paaiškina, kaip teisingai elgtis kasdieniame gyvenime, kaip melstis, kaip suprasti religinius papročius ir spręsti įvairius klausimus. Kiekvienas hadisas paprastai susideda iš pasakotojų grandinės (kas girdėjo ir perdavė … [Skaityti toliau…]

Buraq – tai vienas žymiausių mitinių gyvūnų islame. Jis apibūdinamas kaip sparnuotas žirgas arba gyvūnas, buvęs „baltesnis už sniegą, greitesnis už žaibą“, dažnai vaizduojamas su žmogaus galva ar veidu, kartais – su moters bruožais, ir ilgais sparnais. Pats pavadinimas „buraq“ arabiškai reiškia „žaibas“, pabrėžiant jo nepaprastą greitį. Buraq kilmė siejama su islamo šventaisiais tekstais, pirmiausia … [Skaityti toliau…]

Anchas (dar vadinamas „ancho kryžius“ arba egiptietiškasis gyvybės ženklas) – vienas atpažįstamiausių simbolių Senovės Egipto mene ir religijoje. Jis vaizduojamas kaip kryžius su ovalia kilpa viršuje ir dažnai laikomas dievų, faraonų ar šventųjų gyvūnų rankose. Šis ženklas reiškė gyvybę, gyvenimo galią, nemirtingumą ir dievišką apsaugą. Anchas (hieroglifas Ꜥnḫ) reiškia „gyventi“ arba „gyvybė“. Tai ne tik … [Skaityti toliau…]

Dominikonai – tai katalikų vienuolių bendruomenė, oficialiai vadinama Ordo Praedicatorum, Pamokslininkų ordinu. Tai ne tik senas religinis ordinas – tai intelektuali dvasinė šeima, kuri per daugiau nei aštuonis šimtus metų suformavo svarbius Bažnyčios teologijos, švietimo ir misijų pamatus. Jų istorija prasidėjo XIII a., kai ispanų kilmės kunigas Dominykas Guzmán pamatė, kad paprasto žmogaus širdį dažnai … [Skaityti toliau…]

Suffragia – tai lotyniškas žodis, reiškiantis „užtarimo maldos“ arba „prašymai“. Krikščioniškoje liturginėje kalboje jis nusistovėjo kaip terminas, nusakantis maldas už mirusiuosius – kad jų siela būtų apvalyta ir pasiektų amžinąją bendrystę su Dievu. Lietuviškai dažnai verčiamas kaip „užtarimas“, „užtarimo maldos“ arba „prašymai už mirusiuosius“. Ši sąvoka kilusi iš senosios Bažnyčios tradicijų, kai bendruomenė, susidūrusi su … [Skaityti toliau…]

Abraxas (kartais lietuviškai vadinamas Abraksas) – tai vienas paslaptingiausių ir prieštaringiausių dievinių vardų, sutinkamų senoviniuose gnostiniuose tekstuose. Tai vardas, kuris savyje sujungia dvi jėgas – gėrį ir blogį, šviesą ir šešėlį, gyvybę ir sunaikinimą. Tai ne Dievas kaip Tėvas ar Ganytojas, o Dievas kaip visa ko šaltinis – net ir to, kas mums atrodo negera. … [Skaityti toliau…]

Barbelo – vardas, kuris neskamba Biblijoje, bet atsiranda seniausiuose gnostiniuose tekstuose kaip pirmoji iš Dievo kilusi šviesa. Ji yra pirmavaizdis, pirmoji emanacija, pirmasis atspindys. Kai Vienis, aukščiausias ir neapibrėžtas Dievas, nusprendžia pasirodyti ne sau, bet kitam, gimsta Barbelo. Tai nėra asmuo įprasta prasme, bet neišskiriama iš dieviškos vienovės. Ji nėra Dievas, bet nėra ir kūrinys. … [Skaityti toliau…]