Kas yra kas?

Gailestingumo darbai – tai konkretūs veiksmai, kuriais krikščionys parodo meilę artimui, ypač tiems, kurie kenčia kūnu ar siela. Lotyniškai jie vadinasi Opera misericordiae. Šie darbai nėra tik moralinis idealas – jie remiasi Kristaus žodžiais ir yra senosios Bažnyčios praktikos dalis, perėmusi žydų gailestingumo tradicijas ir papildžiusi jas Kristaus mokymu. Jie buvo laikomi esminiu tikro tikėjimo … [Skaityti toliau…]

Sigmundo Freudo teiginys, kad religija, ypač krikščionybė, yra „kolektyvinė neurozė“, išlieka vienu kontroversiškiausių jo psichoanalizės teiginių. Ši idėja, išdėstyta knygoje The Future of an Illusion (1927), supurtė ne tik religines bendruomenes, bet ir tapo pagrindu moderniai religijos kritikai. Freudas religiją laikė ne transcendencijos šaltiniu, o psichologiniu gynybos mechanizmu, kylančiu iš vaikystės baimių, tėvo komplekso ir … [Skaityti toliau…]

Modernistų teologija – tai XX a. pradžios katalikų intelektualų judėjimas, siekęs suderinti krikščioniškąjį mąstymą su moderniais mokslo, filosofijos ir istorijos kritikos pasiekimais. Ši srovė iš esmės kėlė iššūkį tradicinei scholastinės teologijos sistemai, siūlydama dinamiškesnį tikėjimo supratimą. Pagrindiniai modernistų teologijos principai Pagrindiniai modernistų atstovai 1907 m. popiežius Pijus X enciklika Pascendi dominici gregis oficialiai pasmerkė modernizmą … [Skaityti toliau…]

Venerabilūs broliai – tai iškilmingas, pagarbus Bažnyčios kreipinys į vyskupus ar kitus aukštus dvasininkus, dažniausiai vartojamas popiežiaus laiškuose, enciklikose ar kituose oficialiuose dokumentuose. Lotyniškai tai skamba Venerabiles Fratres, o pažodžiui reiškia „gerbtini broliai“. Tai ne vien mandagus žodis, bet gilų teologinį ir hierarchinį ryšį išreiškianti frazė. Kiekvieną kartą, kai popiežius kreipiasi šiuo titulu, jis kalba … [Skaityti toliau…]

Apaštališkasis paraginimas (lot. Exhortatio Apostolica) – tai oficialus Katalikų Bažnyčios dokumentas, kurį skelbia popiežius, siekdamas pateikti pastoracines gaires, padrąsinimus ar įžvalgas tikintiesiems tam tikra tema. Šis dokumentas yra vienas iš popiežiškojo mokymo formų, tačiau jis užima žemesnį hierarchinį lygį nei enciklika ar apaštališkasis konstitucija. Apaštališkasis paraginimas dažniausiai skirtas vyskupams, kunigams, pašvęstiesiems ir visiems tikintiesiems, kviečiant … [Skaityti toliau…]

Žodis „diskursas“ gali skambėti sudėtingai, bet iš tiesų jis aprašo tai, kaip žmonės kalba, rašo ar galvoja apie tam tikrą temą, ir kaip tos kalbos formuoja mūsų supratimą apie pasaulį. Jo kilmė siekia lotynų kalbą, kur discursus reiškia „bėgimas aplink“, „pokalbis“ arba „svarstymas“. Iš lotynų kalbos žodis perėjo į prancūzų (discours – „kalba“) ir kitas … [Skaityti toliau…]

Sąvoka „okultiniai traktatai“ jungia du žodžius, kurių kilmė ir reikšmė atspindi skirtingus istorinius bei kultūrinius sluoksnius. Žodis „okultinis“ kyla iš lotynų kalbos occultus, reiškiančio „paslėptas“, „slaptas“ arba „nežinomas“. Jis vartojamas apibūdinti reiškinius, žinias ar praktikas, susijusias su paslaptimis, ezoterika ar nadūriniais dalykais, neprieinamais įprastam suvokimui. „Traktatas“ kilęs iš lotynų tractatus – „rašinys“, „svarstymas“, ir reiškia … [Skaityti toliau…]

Žodis simuliakras kilo iš lotynų kalbos simulacrum, kuris reiškė atvaizdą, paveikslą, statulą ar net vaiduoklį. Nuo pat pradžių šis terminas turėjo dviprasmišką atspalvį – tai buvo ne tik atvaizdas, bet ir kažkas, kas galėjo klaidinti, būti dirbtina, neautentiška. Senovės romėnų kontekste jis neretai reiškė tai, kas vaizduoja, bet nėra tikra – stabus, kaukes, dvasias. Terminas … [Skaityti toliau…]

Žodis „hermeneutika“ kilęs iš senovės graikų kalbos, nuo žodžio hermēneutikḗ (ἑρμηνευτική), kuris reiškia „aiškinimo menas“ arba „interpretacijos mokslas“. Šaknis hermēneúō (ἑρμηνεύω) reiškia „aiškinti“, „versti“ arba „perteikti“. Graikų mitologijoje su šiuo žodžiu siejamas dievas Hermis, kuris buvo dievų pasiuntinys, tarpininkaujantis tarp dievų ir žmonių, todėl laikomas komunikacijos ir interpretacijos simboliu. Iš graikų kalbos terminas pateko į … [Skaityti toliau…]

Foucauldian analizė – tai netradicinis, bet labai įtakingas tyrimo požiūris, kilęs iš prancūzų filosofo Michel Foucault darbų. Ji skirta ne tiek aiškinti, kas yra tiesa, kiek suprasti, kaip tam tikros „tiesos“ buvo sukurtos, kodėl vieni dalykai laikomi savaime suprantamais, o kiti – neįmanomais ar net pavojingais. Tai analizė, kuri abejoja pačia žinojimo forma, tyrinėja, kaip … [Skaityti toliau…]

Žodis mimikrija kilęs iš graikų kalbos žodžio mīmēsis (μίμησις), kuris reiškia „pamėgdžiojimą“, „imitavimą“. Šis terminas jau buvo vartojamas Antikoje, ypač Platono ir Aristotelio filosofijoje, kur jis reiškė meninį pasaulio atspindėjimą arba vaizdavimą. Tačiau mimikrija kaip sąvoka įgijo savarankišką gyvenimą ne tik meninėje, bet ir biologinėje, psichologinėje, kultūrinėje bei socialinėje srityse. Biologinė mimikrija Gamtoje mimikrija – … [Skaityti toliau…]

Kontinuumas – tai sąvoka, kuri savo šaknimis siekia matematikos gelmes, tačiau peržengia jos ribas, paliesdama filosofinius ir net religinius apmąstymus apie begalybę, vientisumą ir tikrovės prigimtį. Matematikoje kontinuumas dažniausiai siejamas su realiųjų skaičių aibe, kurios kardinalumas („dydis“) yra didesnis nei natūraliųjų skaičių begalybė, o filosofijoje ir religijoje jis atspindi idėjas apie nenutrūkstamą būties ar dieviškosios … [Skaityti toliau…]