Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Preliudija – tai žodis, kuris reiškia įžangą, pradžią, pasiruošimą kažkam svarbesniam, dažniausiai naudojamas muzikoje, literatūroje, teatre ar net gyvenimo situacijose. Tai, kas eina prieš, kad atvertų duris tam, kas dar tik prasidės. Žodis kilo iš lotynų kalbos: prae- („prieš“) + ludere („žaisti“). Pažodžiui – „pažaisti prieš pagrindinį veiksmą“. Muzikos istorijoje tai iš pradžių buvo improvizuota … [Skaityti toliau…]
Teologinis modernizmas – tai kryptis Katalikų Bažnyčios viduje, kilusi XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, kuri siekė suderinti krikščioniškąją tikėjimo tradiciją su modernios epochos mąstymu: istorinės kritikos metodu, mokslo atradimais, filosofiniu racionalizmu ir individualizmo dvasia. Tai buvo mėginimas perinterpretuoti tikėjimo turinį, kad jis atitiktų šiuolaikinį žmogų. Modernistai teigė, kad Bažnyčia turi atsinaujinti iš vidaus, … [Skaityti toliau…]
Filosofinis reliatyvizmas – tai požiūris, kad tiesa, gėris, pažinimas ar vertybės nėra absoliučios ir visiems vienodai galiojančios, bet priklauso nuo konteksto: kultūros, epochos, individo, tikėjimo ar nuomonės. Kitaip tariant, nėra vienos objektyvios tiesos, o tai, kas laikoma tiesa ar teisinga, yra sąlygota. Ši laikysena senesnė nei gali pasirodyti. Jau sofistai senovės Graikijoje teigė, kad „žmogus … [Skaityti toliau…]
Poligenizmas – tai žodis, kilęs iš graikų kalbos: poly- reiškia „daug“, o genesis – „kilmė, pradėjimas, gimimas“. Terminas reiškia „kilmė iš daugelio“ arba „daugialypė kilmė“. Jis naudojamas kalbant apie teoriją, jog žmonių rasės ar tautos kilo iš kelių nepriklausomų protėvių, o ne iš vieno bendro protėvio. Poligenizmo idėja pasirodė ypač XIX amžiuje, kai kai kurie … [Skaityti toliau…]
Šventojo Rašto kanonas yra oficialiai pripažintų šventų tekstų rinkinys, laikomas Dievo įkvėptu ir autoritetingu krikščionių bei žydų tikėjime. Šis kanonas sudaro Bibliją, kurią sudaro Senasis ir Naujasis Testamentai krikščionybėje, o žydų tradicijoje – Tanachas. Kanono formavimasis buvo ilgas ir sudėtingas procesas, kuriame įvairios religinės bendruomenės, vadovaujamos Dievo Dvasios, kaip tikima, atrinko tekstus, atspindinčius tikėjimo tiesas. … [Skaityti toliau…]
Žodis „prefektas“ skamba gana iškilmingai – jis kelia asociacijas su tvarka, valdžia ir atsakomybe. Lotyniškai praefectus reiškia „tas, kuris yra paskirtas vadovauti“ – tai sudurtinis žodis iš prae („priešakyje“) ir facere („daryti“, „vykdyti“). Taigi, praefectus pažodžiui reiškia „tas, kuris daro priešakyje“, arba paprasčiau – vadovas, prievaizdas, prižiūrėtojas. Romos laikais prefektai buvo ne tik administraciniai, bet … [Skaityti toliau…]
Sekuliarizacija – tai procesas, kurio metu religija praranda įtaką visuomenės gyvenimui, valstybei, švietimui, menui ir kitiems žmogaus veiklos aspektams. Žodis kilęs iš lotyniško saeculum, reiškiančio „amžius“ arba „pasaulietiškas laikas“. Iš esmės tai perėjimas nuo visuomenės, kuri remiasi religiniais autoritetais ir principais, prie tokios, kuri vadovaujasi žmogiškais, racionaliais, pasaulietiniais pagrindais. Sekuliarizacijos šaknys siekia ankstyvąjį naujųjų laikų … [Skaityti toliau…]
Reformistai religinėje srityje – tai asmenys ar grupės, siekiančios keisti esamą religinę doktriną, praktikas ar bažnyčios struktūrą, dažnai reaguodami į tai, ką jie laiko ydinga ar neatitinkančia tikėjimo esmės. Jų tikslas – grąžinti religiją prie jos šaknų, pašalinti korupciją ar perteklinius ritualus, arba pritaikyti ją prie šiuolaikinio pasaulio. Reformistai dažnai veikia sudėtingoje įtampoje tarp tradicijų … [Skaityti toliau…]
Pasaulietinė valdžia – tai valstybės, karalių, vietos valdovų ar teisminių institucijų turima galia valdyti visuomenę, vykdyti teisingumą ir prižiūrėti tvarką, nesusijusi su religinėmis ar bažnytinėmis institucijomis. Viduramžių Europoje, kur Bažnyčia turėjo didžiulę įtaką, pasaulietinė valdžia buvo atsakinga už žemiškus reikalus – nuo įstatymų leidimo iki bausmių vykdymo. Ši sąvoka ypač svarbi suprantant, kaip Bažnyčia ir … [Skaityti toliau…]
Tuniso apgultis, žinoma kaip Siege of Tunis anglų kalboje ir Assedio di Tunisi italų kalboje, įvyko 1270 m. liepos–lapkričio mėn. Tuniso mieste, dabartiniame Tunise, per Aštuntąjį kryžiaus žygį. Ši kampanija, vadovaujama Prancūzijos karaliaus Liudviko IX, turėjo ambicingą tikslą atsversti Tunisą į krikščionybę ir susilpninti musulmonų galias Šiaurės Afrikoje, tačiau baigėsi nesėkme dėl ligų ir strateginių … [Skaityti toliau…]
Haremai – paslaptinga ir dažnai romantizuota istorijos dalis, siejama su prabanga, galia ir uždaru moterų pasauliu. Tačiau tikroji haremų reikšmė ir paskirtis yra kur kas sudėtingesnė nei populiarūs stereotipai. Žodis „harem“ kilęs iš arabų kalbos žodžio ḥarīm, kuris reiškia „uždrausta“ arba „šventa vieta“. Šaknis Ḥ-R-M arabų kalboje siejama su draudimu, šventumu ir apsauga. Pavyzdžiui, šventosios … [Skaityti toliau…]
Fraternalizmas kilo iš lotyniško žodžio frater – „brolis“. Šiuo terminu apibūdinamas brolybės, bendruomeniškumo arba broliškų ryšių ugdymas tarp žmonių ar grupių. Katalikų Bažnyčioje ir viduramžių visuomenėje fraternalizmas dažnai reiškė brolišką ryšį tarp vienuolynų narių, pasauliečių brolių ar dvasinių bendruomenių. Viduramžiais fraternalizmas pasireiškė: Teologinėje prasme fraternalizmas ragino krikščionis laikytis Kristaus įsakymo:„Mylėkite vieni kitus, kaip aš jus … [Skaityti toliau…]