Kas yra kas?

Bogomilai buvo viduramžių dualistinė krikščionių sekta, klestėjusi Balkanuose, ypač Bulgarijoje, tarp X ir XV a. Šis gnosticizmo bruožų turintis judėjimas, dažnai laikomas eretiniu, išsiskyrė savo mokymu apie pasaulio dualizmą, pasipriešinimu Bažnyčios hierarchijai ir socialine kritika. Žemiau pateikiama apžvalga apie Bogomilų kilmę, pagrindinius principus, istorinius įvykius ir citatas, atspindinčias jų idėjas. Bogomilai atsirado X a. viduryje … [Skaityti toliau…]

Quietizmas (kvietizmas) yra XVII a. krikščioniškosios mistikos srovė, pabrėžusi visišką pasyvumą ir atsidavimą Dievo valiai, atsisakant aktyvių pastangų dvasiniame gyvenime. Šis judėjimas, dažnai siejamas su katalikybe, tačiau turėjęs įtakos ir kitoms krikščionių tradicijoms, sukėlė prieštaringų reakcijų dėl savo radikalių idėjų apie maldą, valią ir išganymą. Žemiau pateikiama apžvalga apie quietizmo kilmę, pagrindinius principus, istorinius įvykius … [Skaityti toliau…]

Mariavitai yra religinis judėjimas (mariaviatizmas), kilęs Lenkijoje XIX a. pabaigoje, siekęs reformuoti katalikų tikėjimą, pabrėždamas Mergelės Marijos garbinimą ir dvasinį atsinaujinimą. Šis judėjimas išsiskiria savo unikalia teologija, dvasine praktika ir sudėtinga istorija, kurią lydėjo konfliktai su Romos katalikų Bažnyčia. Mariavitų judėjimas užgimė 1893 m. Lenkijoje, Plocko mieste, kai vienuolė Felicija Kozłowska, vėliau vadinama „Mateczka“ (Mažąja … [Skaityti toliau…]

Kryžiuočių ordinas, oficialiai vadinamas Teutonų riterių ordinu (lot. Ordo domus Sanctae Mariae Theutonicorum Hierosolymitanorum), buvo viduramžių krikščionių karinis vienuolių ordinas, įkurtas XII a. pabaigoje. Šis ordinas, sudarytas iš riterių, kunigų ir brolių, siekė ginti krikščionybę, dalyvauti kryžiaus žygiuose ir plėsti krikščionių įtaką pagoniškose teritorijose. Kryžiuočių ordinas ypač išgarsėjo savo veikla Baltijos regione, kur atliko svarbų … [Skaityti toliau…]

Kūno teologija – tai gili, plati ir novatoriška šv. Jono Pauliaus II teologinė mokykla, skirta žmogaus kūnui, lytiškumui, meilei ir santuokai. Ji kilo iš jo katechezių ciklo, sakyto 1979–1984 m., ir iki šiol laikoma vienu svarbiausių XX a. Katalikų Bažnyčios indėlių į žmogaus ir meilės sampratą. Tai ne teorija apie kūną, o būdas suprasti visą … [Skaityti toliau…]

Preliudija – tai žodis, kuris reiškia įžangą, pradžią, pasiruošimą kažkam svarbesniam, dažniausiai naudojamas muzikoje, literatūroje, teatre ar net gyvenimo situacijose. Tai, kas eina prieš, kad atvertų duris tam, kas dar tik prasidės. Žodis kilo iš lotynų kalbos: prae- („prieš“) + ludere („žaisti“). Pažodžiui – „pažaisti prieš pagrindinį veiksmą“. Muzikos istorijoje tai iš pradžių buvo improvizuota … [Skaityti toliau…]

Teologinis modernizmas – tai kryptis Katalikų Bažnyčios viduje, kilusi XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, kuri siekė suderinti krikščioniškąją tikėjimo tradiciją su modernios epochos mąstymu: istorinės kritikos metodu, mokslo atradimais, filosofiniu racionalizmu ir individualizmo dvasia. Tai buvo mėginimas perinterpretuoti tikėjimo turinį, kad jis atitiktų šiuolaikinį žmogų. Modernistai teigė, kad Bažnyčia turi atsinaujinti iš vidaus, … [Skaityti toliau…]

Filosofinis reliatyvizmas – tai požiūris, kad tiesa, gėris, pažinimas ar vertybės nėra absoliučios ir visiems vienodai galiojančios, bet priklauso nuo konteksto: kultūros, epochos, individo, tikėjimo ar nuomonės. Kitaip tariant, nėra vienos objektyvios tiesos, o tai, kas laikoma tiesa ar teisinga, yra sąlygota. Ši laikysena senesnė nei gali pasirodyti. Jau sofistai senovės Graikijoje teigė, kad „žmogus … [Skaityti toliau…]

Poligenizmas – tai žodis, kilęs iš graikų kalbos: poly- reiškia „daug“, o genesis – „kilmė, pradėjimas, gimimas“. Terminas reiškia „kilmė iš daugelio“ arba „daugialypė kilmė“. Jis naudojamas kalbant apie teoriją, jog žmonių rasės ar tautos kilo iš kelių nepriklausomų protėvių, o ne iš vieno bendro protėvio. Poligenizmo idėja pasirodė ypač XIX amžiuje, kai kai kurie … [Skaityti toliau…]

Šventojo Rašto kanonas yra oficialiai pripažintų šventų tekstų rinkinys, laikomas Dievo įkvėptu ir autoritetingu krikščionių bei žydų tikėjime. Šis kanonas sudaro Bibliją, kurią sudaro Senasis ir Naujasis Testamentai krikščionybėje, o žydų tradicijoje – Tanachas. Kanono formavimasis buvo ilgas ir sudėtingas procesas, kuriame įvairios religinės bendruomenės, vadovaujamos Dievo Dvasios, kaip tikima, atrinko tekstus, atspindinčius tikėjimo tiesas. … [Skaityti toliau…]

Žodis „prefektas“ skamba gana iškilmingai – jis kelia asociacijas su tvarka, valdžia ir atsakomybe. Lotyniškai praefectus reiškia „tas, kuris yra paskirtas vadovauti“ – tai sudurtinis žodis iš prae („priešakyje“) ir facere („daryti“, „vykdyti“). Taigi, praefectus pažodžiui reiškia „tas, kuris daro priešakyje“, arba paprasčiau – vadovas, prievaizdas, prižiūrėtojas. Romos laikais prefektai buvo ne tik administraciniai, bet … [Skaityti toliau…]

Sekuliarizacija – tai procesas, kurio metu religija praranda įtaką visuomenės gyvenimui, valstybei, švietimui, menui ir kitiems žmogaus veiklos aspektams. Žodis kilęs iš lotyniško saeculum, reiškiančio „amžius“ arba „pasaulietiškas laikas“. Iš esmės tai perėjimas nuo visuomenės, kuri remiasi religiniais autoritetais ir principais, prie tokios, kuri vadovaujasi žmogiškais, racionaliais, pasaulietiniais pagrindais. Sekuliarizacijos šaknys siekia ankstyvąjį naujųjų laikų … [Skaityti toliau…]