Kas yra kas?

Raganų medžioklė – vienas tamsiausių ir tragiškiausių Vakarų istorijos epizodų, per kurį tūkstančiai žmonių, daugiausia moterų, buvo kaltinami raganavimu, kankinami ir nužudyti. Šis fenomenas, klestėjęs Europoje ir kolonijinėje Amerikoje tarp XV ir XVIII a., atspindi religinį fanatizmą, socialines įtampas ir prietarus, kurie pavertė raganavimą visuotiniu pavojumi. Lotynų kalba šis reiškinys buvo vadinamas „persecutio maleficarum” (raganų … [Skaityti toliau…]

Kontrreformacija – tai Katalikų Bažnyčios atsakas į XVI a. pradžioje prasidėjusį Reformacijos judėjimą, kuris pradėjo sparčiai skaldyti Vakarų Europos krikščioniškąją vienybę. Bet tai nebuvo tik „gynyba“ – ji tapo tikru katalikybės atsinaujinimu, kuris palietė ne tik religiją, bet ir meną, švietimą bei politiką. Terminas Kontrreformacija (lot. contrareformatio) plačiau imtas vartoti XIX amžiuje. Tuo metu istorikai … [Skaityti toliau…]

Solicitacija (lot. sollicitatio, reiškianti „suviliojimas“ arba „provokacija“) Katalikų Bažnyčios kontekste yra sunkus moralinis ir kanoninis nusikaltimas, kai kunigas, pasinaudodamas sakramentinės išpažinties situacija, bando suvilioti ar išprovokuoti atgailautoją į amoralius ar nepadorius veiksmus. Šis nusikaltimas apima veiksmus, atliktus išpažinties metu, prieš ją, po jos arba net išpažinties pretekstu, taip pat pokalbius ar sąveikas, kurios yra netinkamos … [Skaityti toliau…]

Šventoji Oficija, oficialiai žinoma kaip Šventoji Romos ir Visuotinė Inkvizicija (lot. Suprema Sacra Congregatio Romanae et Universalis Inquisitionis), buvo Katalikų Bažnyčios institucija, įkurta XIII a. siekiant kovoti su erezijomis, apsaugoti tikėjimo grynumą ir užtikrinti Bažnyčios doktrinos laikymąsi. Vėliau, 1542 m., popiežius Paulius III reorganizavo ją į Šventąją Oficijos Kongregaciją, kuri tapo pagrindine institucija, atsakinga už … [Skaityti toliau…]

Alchemija – tai ankstyvosios gamtos filosofijos šaka, sujungusi chemijos, fizikos, astrologijos, metalurgijos, medicinos, misticizmo ir religijos elementus. Kilusi iš arabų žodžio al-kīmiyā (galimai reiškiančio „Egipto mokslą“), alchemija siekė trijų pagrindinių tikslų: paversti paprastus metalus (pvz., šviną) tauriaisiais (auksu ar sidabru), sukurti nemirtingumo eliksyrą ir pagaminti panacėją – vaistą nuo visų ligų. Alchemija susiformavo Aleksandrijoje (Egiptas) … [Skaityti toliau…]

Pipino Dovana (lot. Donatio Pipini) yra istorinis aktas, kuriuo Frankų karalius Pipinas III Trumpasis (lot. Pipinus Brevis) VIII a. padovanojo popiežiui Steponui II (arba Steponui III, priklausomai nuo skaičiavimo) žemių teritoriją centrinėje Italijoje. Ši dovana padėjo pagrindą Popiežiaus valstybei (Stato Pontificio), kuri egzistavo iki XIX a. pabaigos. Pipino Dovana laikoma vienu svarbiausių įvykių formuojant viduramžių … [Skaityti toliau…]

Žodis ceremonija atkeliavo iš lotynų caerimonia. Senovės romėnai šiuo žodžiu vadino šventas apeigas, ypač tas, kurios buvo susijusios su dievų pagerbimu. Kalbininkai mano, kad caerimonia galėjo būti siejama su senovės etruskų miestu Caere, kur klestėjo apeiginės tradicijos, tačiau tiksli žodžio šaknis iki šiol nėra visiškai aiški. Viduramžių lotynų ir senosios prancūzų kalbos šį žodį pavertė … [Skaityti toliau…]

Ritualas – tai nustatyta, simbolių ir veiksmų kupina veiksena, kuria žmonės siekia palaikyti ryšį su šventumu, bendruomene ar pasaulio tvarka. Žodis ritualas kilo iš lotynų ritualis, kuris savo ruožtu siejasi su ritus, reiškiančiu „nustatytą tvarką, apeigą“. Lotynų kalboje šis terminas buvo vartojamas apibrėžti religines apeigas. Kai kurie kalbininkai šaknį ri- sieja su senovės indoeuropiečių žodžiais, … [Skaityti toliau…]

Žodis varpinė kilo iš žodžio varpas. Tai pastatas ar bokštas, kuriame kabinami varpai. Lotyniškai varpas vadintas campana (nuo Italijos Kampanijos regiono, kur, kaip manoma, pirmą kartą Europoje pradėti naudoti dideli varpai), o varpinė – campanile. Lietuvių kalboje žodis varpinė įsitvirtino kaip savarankiškas terminas, žymintis vietą, iš kurios skamba varpai. Varpinės nuo seno buvo neatsiejama krikščioniškosios … [Skaityti toliau…]

Žodis „abatas“ kilęs iš aramėjų kalbos žodžio abba, reiškiančio „tėvas“, kuris vėliau per graikų ir lotynų kalbas (abbas) paplito krikščioniškame pasaulyje. Lotynų kalboje abbas reiškė pagarbų kreipinį į dvasinį vadovą ar tėvą. Lietuvių kalboje „abatas“ (moteriškasis atitikmuo – „abatė“) vartojamas apibūdinti vienuolyno vadovą, dažniausiai katalikų ar ortodoksų tradicijoje. Terminas atspindi ne tik administracinį, bet ir … [Skaityti toliau…]

Žodis „preceptorius“ kilęs iš lotynų kalbos termino praeceptor, kuris reiškia „mokytojas“, „instruktorius“ arba „tas, kuris duoda nurodymus“. Šaknis prae („prieš“) ir capere („imti, vadovauti“) nurodo asmenį, kuris vadovauja arba moko kitus. Lietuvių kalboje terminas „preceptorius“ dažniausiai siejamas su religiniu kontekstu, ypač viduramžių vienuolynais ir riterių ordinais, tačiau jis taip pat gali būti vartojamas platesnėje švietimo … [Skaityti toliau…]

Žodis „prioras, priorai“ (lot. prior, kilęs iš prae – „prieš“ arba „pirmesnis“) reiškia „pirmesnį“ arba „vyresnįjį“. Lietuvių kalboje jis vartojamas vyriškos giminės forma (prioras), o moteriškosios atitikmuo yra „priorė“. Šis terminas istoriškai siejamas su krikščioniškais vienuolynais, kur prioras buvo vienuolyno arba jo dalies vadovas, pavaldus abatui, arba, kai kuriais atvejais, pats aukščiausias vienuolyno vadovas, jei … [Skaityti toliau…]