Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
„Sacrosanctum Concilium“ – tai viena iš keturių pagrindinių Vatikano II Susirinkimo konstitucijų, priimta 1963 m. gruodžio 4 d. Jos pilnas pavadinimas – Dogmatinė konstitucija apie šventąją liturgiją. Tai pirmasis oficialiai paskelbtas Vatikano II dokumentas, atvėręs kelią visai Susirinkimo dvasiai – atsinaujinimui per grįžimą prie ištakų. Ši konstitucija atsirado iš poreikio atgaivinti liturginį gyvenimą, kad jis … [Skaityti toliau…]
Agonija (gr. agonia, iš agon – kova, kova iki galo) reiškia intensyvią fizinę, emocinę ar dvasinę kančią, dažnai siejamą su mirties procesu arba kraštutiniu skausmu. Tai būsena, kai žmogus išgyvena didžiulį fizinį ar psichologinį stresą, dažnai suvokdamas artėjančią pabaigą. Šiuolaikinėje kalboje terminas gali būti vartojamas ir perkeltine prasme, apibūdinant stiprų emocinį ar moralinį konfliktą. Žodis … [Skaityti toliau…]
Senajame Testamente dažnai sutinkamas žodis zonah (זונה) pažodžiui reiškia prostitutė arba palaido gyvenimo moteris. Tačiau Biblijos tekstuose šis terminas turi platesnę ir gilesnę reikšmę, apimančią tiek fizinį neištikimumą, tiek dvasinį nuklydimą nuo Dievo. Rahaba iš Jericho yra viena žinomiausių zonah pavyzdžių. Jozuės knygoje rašoma: “Jozuė… išsiuntė du vyrus žvalgų, sakydamas: Eikite ir apsižvalgykite Jeriche. Jie … [Skaityti toliau…]
Konkubinatas – tai istorinis terminas, apibūdinantis nesantuokinį, dažniausiai ilgalaikį vyro ir moters bendrą gyvenimą, panašų į santuoką, bet neturintį teisinio ar religinio santuokos statuso. Tokiuose santykiuose gyvenanti moteris vadinama konkubina, o vyras – konkubininkas. Šis reiškinys buvo paplitęs įvairiose kultūrose ir epochose, įskaitant senovės Romą, viduramžių Europą ir kai kurias krikščioniškas visuomenes, nors Bažnyčia dažnai … [Skaityti toliau…]
Katakombos – tai senovės požeminės kapinės, kurios dažniausiai siejamos su ankstyvuoju krikščionybės laikotarpiu. Jos buvo naudojamos ne tik laidoti mirusiuosius, bet ir slėptis persekiojimų metu, rengti religinius susirinkimus. Šios urvų sistemos yra svarbus istorinis ir kultūrinis palikimas, rodantis krikščionių tikėjimo raidą. Katakombos – tai išplatintos požeminės tunelių ir nišų sistemos, kurios Romoje ir kituose senovės … [Skaityti toliau…]
Apaštalas Petras, dažnai vadinamas „žmonių žveju“, yra viena ryškiausių Naujojo Testamento figūrų. Jo gyvenimas, darbai ir tikėjimas padarė didžiulę įtaką krikščionybės plėtrai. Tikslios Petro gimimo ir mirties datos nėra istoriniškai patvirtintos, tačiau remiantis tradicija ir istoriniais šaltiniais, galima pateikti apytikslius laikotarpius: Petras, kurio tikrasis vardas buvo Simonas, buvo žvejys iš Galilėjos. Jėzus Kristus jį pavadino … [Skaityti toliau…]
Arkivyskupas – tai aukšto rango katalikų dvasininkas, vadovaujantis arkivyskupijai. Tai ne tik garbingas titulas, bet ir reikšmingos atsakomybės ženklas. Arkivyskupo pareigos apima ne tik religinius klausimus, bet ir visuomeninius ryšius, kartais net politinius sprendimus. Lietuvoje arkivyskupų pareigas dabar eina Vilniuje ir Kaune. Žodis arkivyskupas kilęs iš graikų kalbos „archi“ (pirmasis, vyriausiasis) ir „episkopos“ (prižiūrėtojas). Tad … [Skaityti toliau…]
Vienos mūšis, žinomas kaip Battle of Vienna anglų kalboje ir Bitwa pod Wiedniem lenkų kalboje, įvyko 1683 m. rugsėjo 12 d. netoli Vienos, Habsburgų valdomos Šventosios Romos imperijos sostinės (dabartinė Austrija). Ši kova tapo lemiamu momentu, kai Lenkijos-Lietuvos Abiejų Tautų Respublikos ir Habsburgų vadovaujama krikščionių koalicija, vadovaujama karaliaus Jono III Sobieskio, triuškinamai nugalėjo Osmanų imperiją, … [Skaityti toliau…]
Graikiškas žodis Christotokos reiškia „Kristaus Motina“. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti teologiškai priimtina – juk Mergelė Marija pagimdė Kristų. Tačiau ankstyvojoje Bažnyčioje šis titulas tapo aštraus ir esminio ginčo objektu, atskleidusiu gilesnius nesutarimus dėl pačios Kristaus tapatybės. Nestorijus, Konstantinopolio patriarchas, teigė, kad Jėzuje Kristuje yra dvi atskiros prigimtys – dieviškoji ir žmogiškoji – ir … [Skaityti toliau…]
Efeso Susirinkimas buvo sušauktas imperatoriaus Teodosijaus II iniciatyva, reaguojant į teologinį konfliktą tarp dviejų įtakingų Bažnyčios vadovų: Konstantinopolio patriarcho Nestorijaus ir Aleksandrijos patriarcho Kirilo. Pagrindinis ginčas kilo dėl Nestorijaus mokymo, vadinamo nestorianizmu. Nestorijus teigė, kad Jėzuje Kristuje yra dvi atskiros prigimtys – dieviškoji ir žmogiškoji – ir jos egzistuoja kaip atskiri asmenys, kurie tik „susijungę“. … [Skaityti toliau…]