Kas yra kas?

Palaiminimai (Benedictiones) – tai trumpi maldos sakiniai, kuriais prašoma Dievo malonės, apsaugos ar dėkojama už Jo gerumą. Lotyniškai Benedictiones reiškia „palaiminimai“. Jie gali būti naudojami liturgijoje, kasdienėse maldose ar įvairiomis progomis. 1. Tradiciniai šventiko sakomi palaiminimai (Mišių pabaigoje ar kitu metu):„Tegul Viešpats jus laimina ir saugo.“„Tegul Viešpats apšviečia savo veidą ir būna jums maloningas.“(Skaičių knyga … [Skaityti toliau…]

Antifonaras – tai liturginė knyga, kurioje surašyti Bažnyčios valandų liturgijos (dienos maldų ciklo) giesmių ir antifonų tekstai bei melodijos. Antifonos – trumpi giedami sakiniai arba frazės, dažniausiai įžanginės arba atsakomosios eilutės prieš psalmes, kurios suteikia giesmei kontekstą ar nuotaiką. Antifonaras buvo būtinas chorui ar bendruomenei, kad visi maldos dalyviai galėtų vieningai giedoti pagal tą pačią … [Skaityti toliau…]

Oratorija – tai mažesnė, dažnai privati maldos vieta arba nedidelė koplyčia, skirta asmeninei ar bendruomeninei maldai, bet ne viešosioms Mišioms kaip parapinė bažnyčia. Plačiąja prasme oratorija taip pat reiškia muzikinį arba teatrinį kūrinį, vaizduojantį Biblijos ar šventųjų gyvenimo įvykius. Oratorijos įrengiamos vietose, kur reikalinga rami ir jauki maldos erdvė – pavyzdžiui, vienuolynuose, dvasininkų namuose, ligoninėse … [Skaityti toliau…]

Sakramentaras – tai liturginių maldų knyga, kurią naudodavo vyskupai ir kunigai aukodami Mišias. Jame surašytos pagrindinės Mišių maldos: įžangos maldos, atnašų palaiminimai, konsekracijos (perkeitimo) maldos, padėkos žodžiai ir maldos po Komunijos. Skirtingai nei vėlesni Mišiolai, sakramentaruose nebuvo visų Mišių tekstų, pavyzdžiui, skaitinių ar psalmių – jie buvo kituose leidiniuose (pvz., lekcionaruose). Sakramentaras reikalingas tam, kad … [Skaityti toliau…]

Vienuolių įžadai – skurdas, skaistumas ir klusnumas – yra esminė pašvęstojo gyvenimo dalis Katalikų Bažnyčioje. Šie įžadai, dar vadinami evangeliniais patarimais, atspindi vienuolio ar vienuolės įsipareigojimą gyventi pagal Jėzaus Kristaus mokymą, atsisakant pasaulietinių gėrybių ir visiškai atsiduodant Dievui. Vienuolių įžadai yra vieši, savanoriški ir iškilmingi pažadai, kuriuos pašvęstojo gyvenimo nariai duoda Dievui, įsipareigodami gyventi pagal … [Skaityti toliau…]

Žodis „genezė“ kilęs iš graikų kalbos γένεσις (génesis), reiškiančio „kilmė“, „atsiradimas“ arba „pradžia“. Jis į šiuolaikines kalbas pateko per lotynų genesis, o pirminis graikiškas terminas buvo sudarytas iš šaknies gen- („gimti“, „atsirasti“). Kasdienėje kalboje „genezė“ reiškia bet kokio reiškinio, daikto, idėjos ar įvykio kilmę ar atsiradimą. Tai gali būti taikoma tiek gamtos, tiek visuomenės, meno, … [Skaityti toliau…]

Penitenciarija – viena seniausių ir įdomiausių Katalikų Bažnyčios institucijų, kurios ištakos siekia viduramžius. Pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio poenitentia, reiškiančio „atgailą“ arba „atgailos atlikimą“. Tai buvo Bažnyčios skyrius, kuris nagrinėjo reikalus, susijusius su nuodėmių išrišimu, atlaidais ir įvairiomis dvasinėmis privilegijomis, ypač tokiais atvejais, kurie viršijo eilinių nuodėmklausių kompetenciją. Didžioji Apaštališkoji Penitenciarija (Sacra Paenitentiaria Apostolica) … [Skaityti toliau…]

Raganų medžioklė – vienas tamsiausių ir tragiškiausių Vakarų istorijos epizodų, per kurį tūkstančiai žmonių, daugiausia moterų, buvo kaltinami raganavimu, kankinami ir nužudyti. Šis fenomenas, klestėjęs Europoje ir kolonijinėje Amerikoje tarp XV ir XVIII a., atspindi religinį fanatizmą, socialines įtampas ir prietarus, kurie pavertė raganavimą visuotiniu pavojumi. Lotynų kalba šis reiškinys buvo vadinamas „persecutio maleficarum” (raganų … [Skaityti toliau…]

Kontrreformacija – tai Katalikų Bažnyčios atsakas į XVI a. pradžioje prasidėjusį Reformacijos judėjimą, kuris pradėjo sparčiai skaldyti Vakarų Europos krikščioniškąją vienybę. Bet tai nebuvo tik „gynyba“ – ji tapo tikru katalikybės atsinaujinimu, kuris palietė ne tik religiją, bet ir meną, švietimą bei politiką. Terminas Kontrreformacija (lot. contrareformatio) plačiau imtas vartoti XIX amžiuje. Tuo metu istorikai … [Skaityti toliau…]

Solicitacija (lot. sollicitatio, reiškianti „suviliojimas“ arba „provokacija“) Katalikų Bažnyčios kontekste yra sunkus moralinis ir kanoninis nusikaltimas, kai kunigas, pasinaudodamas sakramentinės išpažinties situacija, bando suvilioti ar išprovokuoti atgailautoją į amoralius ar nepadorius veiksmus. Šis nusikaltimas apima veiksmus, atliktus išpažinties metu, prieš ją, po jos arba net išpažinties pretekstu, taip pat pokalbius ar sąveikas, kurios yra netinkamos … [Skaityti toliau…]

Šventoji Oficija, oficialiai žinoma kaip Šventoji Romos ir Visuotinė Inkvizicija (lot. Suprema Sacra Congregatio Romanae et Universalis Inquisitionis), buvo Katalikų Bažnyčios institucija, įkurta XIII a. siekiant kovoti su erezijomis, apsaugoti tikėjimo grynumą ir užtikrinti Bažnyčios doktrinos laikymąsi. Vėliau, 1542 m., popiežius Paulius III reorganizavo ją į Šventąją Oficijos Kongregaciją, kuri tapo pagrindine institucija, atsakinga už … [Skaityti toliau…]

Alchemija – tai ankstyvosios gamtos filosofijos šaka, sujungusi chemijos, fizikos, astrologijos, metalurgijos, medicinos, misticizmo ir religijos elementus. Kilusi iš arabų žodžio al-kīmiyā (galimai reiškiančio „Egipto mokslą“), alchemija siekė trijų pagrindinių tikslų: paversti paprastus metalus (pvz., šviną) tauriaisiais (auksu ar sidabru), sukurti nemirtingumo eliksyrą ir pagaminti panacėją – vaistą nuo visų ligų. Alchemija susiformavo Aleksandrijoje (Egiptas) … [Skaityti toliau…]