Kas yra kas?

Kasdienėje kalboje žodis „bausmė“ dažnai siejamas su baime, kerštu ar atpildu už padarytą pažeidimą. Tačiau teologinėje perspektyvoje, ypač katalikų doktrinoje, bausmė turi visai kitokią prasmę. Tai nėra Dievo rūstybės proveržis, o veikiau natūrali nuodėmės pasekmė, kuri išlieka net ir tada, kai Dievas savo gailestingumu žmogui jau yra atleidęs. Suvokti bausmę teologiškai reiškia suprasti skirtumą tarp … [Skaityti toliau…]

Kaltė – tai vidinis žmogaus suvokimas, kad jis padarė ką nors blogo ar neteisingo – tiek Dievo, tiek kito žmogaus, tiek savo paties atžvilgiu. Krikščioniškoje teologijoje kaltė laikoma nuodėmės pasekme, kuri atskiria žmogų nuo Dievo malonės. Ji gali būti tiek objektyvi (kai pažeidžiamas Dievo įstatymas), tiek subjektyvi (kai žmogus pats jaučia, kad pasielgė blogai). Kaip … [Skaityti toliau…]

Apaštališkasis palaiminimas (lot. Benedictio Apostolica) – tai ypatingas popiežiaus suteikiamas palaiminimas, kuris reiškia Dievo malonės ir dvasinės paramos prašymą žmogui arba žmonių grupei. Šį palaiminimą gali suteikti tik pats popiežius arba jo įgaliotas asmuo (pvz., vyskupas). Apaštališkasis palaiminimas nėra tik paprasta malda ar sveikinimo forma. Tikima, kad jis turi galią atleisti laikinas bausmes už nuodėmes … [Skaityti toliau…]

Prekyba indulgencijomis buvo vienas prieštaringiausių Katalikų Bažnyčios istorijos epizodų, atskleidžiantis, kaip religiniai įsitikinimai buvo susipynę su finansiniais ir politiniais interesais. Ši praktika, ypač paplitusi XV–XVI a., tapo ne tik moralinio piktnaudžiavimo simboliu, bet ir vienu pagrindinių katalikų Reformacijos, pradėtos Martyno Liuterio, katalizatorių. Nors indulgencijos oficialiai buvo pristatomos kaip dvasinė priemonė, padedanti tikintiesiems sumažinti bausmes už … [Skaityti toliau…]

Laisvųjų Mūrininkų (angl. Freemasons, pranc. Francs-maçons, vok. Freimaurer) brolija – tai seniausia ir turbūt labiausiai mitais apipinta pasaulietinė organizacija, kurios šaknys siekia Viduramžių statybininkų cechus. Tačiau šiandieninis jos pavidalas iškilo XVIII amžiaus pradžioje, kai atsirado pirmosios „ložės“ – slapti susibūrimai, jungiantys įvairių profesijų vyrus, išpažįstančius humanistinius idealus ir siekiančius saviugdos, brolybės ir filantropijos. Pats žodis … [Skaityti toliau…]

Žalgirio mūšis, žinomas kaip Battle of Grunwald anglų kalboje, Bitwa pod Grunwaldem lenkų kalboje ir Žalgirio mūšis lietuvių kalboje, įvyko 1410 m. liepos 15 d. netoli Grunvaldo ir Tanenbergo kaimų, dabartinėje Lenkijoje. Ši kova, viena didžiausių viduramžių Europos mūšių, tapo lemiama Lenkijos ir Lietuvos sąjungos, vadovaujamos karaliaus Jogailos ir didžiojo kunigaikščio Vytauto, pergale prieš Kryžiuočių … [Skaityti toliau…]

Žodis ligūras yra kilęs iš lotyniško Ligur, kuris žymi Ligūrijos – istorinio regiono šiaurės vakarų Italijoje – gyventoją. Lotyniškai šis vardas rašomas Ligur, daugiskaita Ligures. Regiono pavadinimas – Liguria. Senovėje Ligūrijos gyventojai buvo žinomi kaip atskira tauta, kurią minėjo jau romėnų istorikai, pavyzdžiui, Livijus ir Plinijus Vyresnysis. Ligūrai gyveno Viduržemio jūros šiaurės vakarinėje pakrantėje, dabartinės … [Skaityti toliau…]

Nunciatūra – tai Šventojo Sosto (Vatikano) diplomatinė atstovybė tam tikroje šalyje. Tai tarsi Vatikano „ambasada“, kurios vadovas – apaštalinis nuncijus – yra ne tik popiežiaus diplomatinis atstovas valstybei, bet dažnai ir ryšių palaikytojas su vietiniais vyskupais. Nunciatūra jungia žemiškąją politiką su dvasine misija: jos tikslas – ne tik palaikyti santykius su valstybėmis, bet ir rūpintis … [Skaityti toliau…]

Nigromantija (lot. nigromantia) – tai viduramžiškas terminas, kilęs iš klaidingo graikiško žodžio nekromantija („pranašystė per mirusiuosius“). Viduramžiais jis susipynė su lotynišku niger („juodas“), todėl įgavo reikšmę „juodoji magija“ ir buvo vartojamas apibūdinti pavojingą, „velnišką“ burtų meną. Nigromantija atsirado kaip lotyniškas terminas viduramžių Europoje. Iš pradžių tai buvo tik klaidinga graikiško žodžio necromantia transkripcija, reiškianti „mirusiųjų … [Skaityti toliau…]

Mažoji Biblija, arba Izaijo knyga, yra viena iš svarbiausių Senojo Testamento dalių, dažnai vadinama „penktąja evangelija“ dėl savo gilių mesianistinių pranašysčių ir teologinės reikšmės. Ši knyga, priskiriama pranašui Izaijui, gyvenusiam apie VIII a. pr. Kr. Judėjoje, yra ne tik religinis, bet ir literatūrinis šedevras, kurio poetinė kalba, vizijos ir mokymai daro įtaką judaizmo, krikščionybės ir … [Skaityti toliau…]

Dimisorinis laiškas (lot. litterae dimissoriae, lietuviškai kartais vadinamas „išleidžiamuoju laišku“, „leidimo laišku“ arba „pereinamuoju laišku“) – tai oficialus katalikų Bažnyčios dokumentas, kurį vyskupas arba vienuolyno vyresnysis išduoda asmeniui (dažniausiai dvasininkui), kai jis pageidauja priimti šventimus ar atlikti kunigišką tarnystę kitoje vyskupijoje ar diecezijoje. Dimisorinis laiškas yra savotiškas „bažnytinis pasas“ – jį turintis kandidatas liudija, kad … [Skaityti toliau…]

Akedija – tarsi sunkus rūkas, apgaubiantis sielą, kai malda tampa tuščia, tikėjimas blėsta, o dvasiniai tikslai atrodo nepasiekiami. Terminas, dažnai siejamas su senovės vienuolių patirtimi, apibūdina ne tik apatiją, bet ir gilų dvasinį tingumą, abejingumą geriems darbams ir neviltį. Graikiškas žodis acedia, kuris lietuviškai verčiamas kaip akedija, kilęs iš a- („be“) ir kēdos ( „rūpestis“, … [Skaityti toliau…]