Kas yra kas?

Žodis „hegemonija“ kilęs iš senovės graikų kalbos. Jo šaknis – žodis hēgemonía (ἡγεμονία), kuris reiškia „vadovavimas“, „lyderystė“ arba „valdžia“. Šis terminas sudarytas iš žodžio hēgemṓn (ἡγεμών) – „vadas“, „lyderis“, ir priesagos, nurodančios būseną ar procesą. Hēgemṓn savo ruožtu siejamas su veiksmažodžiu hēgéomai (ἡγέομαι) – „vadovauti“, „vesti“. Iš graikų kalbos žodis pateko į lotynų kalbą (hegemonia), … [Skaityti toliau…]

Popiežius Leonas XIII, valdęs nuo 1878 iki 1903 metų, pelnė išskirtinį vardą – „Rožinio popiežius“. Šį titulą jis užsitarnavo ne atsitiktinai, o dėl savo nuoseklios, atkaklios ir dvasiniu požiūriu gilios meilės Švč. Mergelės Marijos Rožinio maldai. Per savo pontifikatą jis paskelbė net vienuolika enciklikų apie Rožinį, kas iki šiol yra unikalus atvejis visoje Bažnyčios istorijoje. … [Skaityti toliau…]

Masonija, arba laisvoji mūrininkija (lot. franc-maçonnerie, angl. freemasonry), yra tarptautinis, istoriškai slaptas judėjimas, kuris formavosi kaip brolijos tinklas su savita simbolika, ritualais ir filosofija. Ji dažnai apibūdinama kaip etinių principų, brolybės ir saviugdos siekiančių vyrų bendruomenė, tačiau per šimtmečius masonai buvo siejami tiek su švietimu, tiek su politinėmis permainomis, tiek su samokslais, o kartais – … [Skaityti toliau…]

Laterano susitarimai (it. Patti Lateranensi) – tai trys 1929 metų sutartys tarp Šventojo Sosto ir Italijos karalystės, kurios galutinai užbaigė ilgus dešimtmečius trukusį konfliktą tarp popiežių ir Italijos valstybės. Šiais susitarimais buvo įtvirtinta Vatikano miesto valstybės nepriklausomybė, o popiežius Pijus XI išėjo iš vadinamosios „Vatikano kalinio“ būsenos. „Laterano“ – nurodo Laterano rūmus (Palazzo del Laterano) … [Skaityti toliau…]

Terminas „Vatikano kalinys“ (it. prigioniero del Vaticano) istorijoje turi labai konkrečią reikšmę – taip buvo vadinamas popiežius Pijus IX (ir jo įpėdiniai), kai 1870 metais neteko pasaulietinės valdžios ir užsidarė Vatikane, protestuodamas prieš Italijos karalystės įvykdytą Popiežiaus valstybės okupaciją. Iki XIX a. pabaigos popiežiai turėjo ne tik dvasinę valdžią, bet ir pasaulietinę – jie valdė … [Skaityti toliau…]

Kasdienėje kalboje žodis „bausmė“ dažnai siejamas su baime, kerštu ar atpildu už padarytą pažeidimą. Tačiau teologinėje perspektyvoje, ypač katalikų doktrinoje, bausmė turi visai kitokią prasmę. Tai nėra Dievo rūstybės proveržis, o veikiau natūrali nuodėmės pasekmė, kuri išlieka net ir tada, kai Dievas savo gailestingumu žmogui jau yra atleidęs. Suvokti bausmę teologiškai reiškia suprasti skirtumą tarp … [Skaityti toliau…]

Kaltė – tai vidinis žmogaus suvokimas, kad jis padarė ką nors blogo ar neteisingo – tiek Dievo, tiek kito žmogaus, tiek savo paties atžvilgiu. Krikščioniškoje teologijoje kaltė laikoma nuodėmės pasekme, kuri atskiria žmogų nuo Dievo malonės. Ji gali būti tiek objektyvi (kai pažeidžiamas Dievo įstatymas), tiek subjektyvi (kai žmogus pats jaučia, kad pasielgė blogai). Kaip … [Skaityti toliau…]

Apaštališkasis palaiminimas (lot. Benedictio Apostolica) – tai ypatingas popiežiaus suteikiamas palaiminimas, kuris reiškia Dievo malonės ir dvasinės paramos prašymą žmogui arba žmonių grupei. Šį palaiminimą gali suteikti tik pats popiežius arba jo įgaliotas asmuo (pvz., vyskupas). Apaštališkasis palaiminimas nėra tik paprasta malda ar sveikinimo forma. Tikima, kad jis turi galią atleisti laikinas bausmes už nuodėmes … [Skaityti toliau…]

Prekyba indulgencijomis buvo vienas prieštaringiausių Katalikų Bažnyčios istorijos epizodų, atskleidžiantis, kaip religiniai įsitikinimai buvo susipynę su finansiniais ir politiniais interesais. Ši praktika, ypač paplitusi XV–XVI a., tapo ne tik moralinio piktnaudžiavimo simboliu, bet ir vienu pagrindinių katalikų Reformacijos, pradėtos Martyno Liuterio, katalizatorių. Nors indulgencijos oficialiai buvo pristatomos kaip dvasinė priemonė, padedanti tikintiesiems sumažinti bausmes už … [Skaityti toliau…]

Laisvųjų Mūrininkų (angl. Freemasons, pranc. Francs-maçons, vok. Freimaurer) brolija – tai seniausia ir turbūt labiausiai mitais apipinta pasaulietinė organizacija, kurios šaknys siekia Viduramžių statybininkų cechus. Tačiau šiandieninis jos pavidalas iškilo XVIII amžiaus pradžioje, kai atsirado pirmosios „ložės“ – slapti susibūrimai, jungiantys įvairių profesijų vyrus, išpažįstančius humanistinius idealus ir siekiančius saviugdos, brolybės ir filantropijos. Pats žodis … [Skaityti toliau…]

Žalgirio mūšis, žinomas kaip Battle of Grunwald anglų kalboje, Bitwa pod Grunwaldem lenkų kalboje ir Žalgirio mūšis lietuvių kalboje, įvyko 1410 m. liepos 15 d. netoli Grunvaldo ir Tanenbergo kaimų, dabartinėje Lenkijoje. Ši kova, viena didžiausių viduramžių Europos mūšių, tapo lemiama Lenkijos ir Lietuvos sąjungos, vadovaujamos karaliaus Jogailos ir didžiojo kunigaikščio Vytauto, pergale prieš Kryžiuočių … [Skaityti toliau…]

Žodis ligūras yra kilęs iš lotyniško Ligur, kuris žymi Ligūrijos – istorinio regiono šiaurės vakarų Italijoje – gyventoją. Lotyniškai šis vardas rašomas Ligur, daugiskaita Ligures. Regiono pavadinimas – Liguria. Senovėje Ligūrijos gyventojai buvo žinomi kaip atskira tauta, kurią minėjo jau romėnų istorikai, pavyzdžiui, Livijus ir Plinijus Vyresnysis. Ligūrai gyveno Viduržemio jūros šiaurės vakarinėje pakrantėje, dabartinės … [Skaityti toliau…]