Tai pažintinis skyrius apie Islamo religiją, jos kilmę, pagrindinius ramsčius ir papročius.
At-Talaq yra šešiasdešimt penktoji Korano sura, turinti dvylika eilučių. Jos pavadinimas reiškia „Skyrybos“. Tai viena iš medinietiškų surų, kurioje aptariamos šeimos, santuokos ir moralinės atsakomybės temos. Ji buvo apreikšta tuo laikotarpiu, kai musulmonų bendruomenė jau turėjo savąją teisinę ir socialinę struktūrą, todėl sura reglamentuoja skyrybų procesą, išlaikymo, laukimo ir pagarbos principus tarp vyro ir moters. … [Skaityti toliau…]
Sūra Ghafir, dar vadinama Al-Mu’min – „Tikintysis“, yra keturiasdešimtas Korano skyrius, sudarytas iš 85 eilučių (ajatų). Tai mekiečių laikotarpio sūra, sukurta tuo metu, kai pranašas Mahometas dar skelbė islamą Mekos mieste, prieš hijrą – persikėlimą į Mediną. Šis laikotarpis pasižymėjo dvasine ir politine įtampa, kai pirmieji musulmonai buvo persekiojami, o pats pranašas susidūrė su dideliu … [Skaityti toliau…]
Sura Qaf yra 50-oji sura Korane ir priklauso Mekos laikotarpio surai – tai reiškia, kad ji buvo atskleista tuo metu, kai islamas buvo pradinėje vystymosi fazėje Mekos mieste. Pavadinimas „Qaf“ kilęs iš arabų raidės ق, kuri yra šios suros pradžioje ir tradiciškai laikoma mistiniu simboliu. Turinys ir temos: Qaf pabrėžia Dievo visagalybę ir artumą žmogui, … [Skaityti toliau…]
Sannatullah (arab. سُنَّةُ الله, pažodžiui „Dievo nustatyta tvarka“, „Dievo veikimo būdas“) islamo teologijoje nusako pastovią Visatos sandarą, kurią Dievas įtvirtino kūrinijoje. Tai nėra teisės normų rinkinys ar moralinis kodeksas įprasta prasme. Čia kalbama apie ontologinį pagrindą – apie tai, kaip iš esmės veikia pasaulis, istorija, gamta ir žmogaus gyvenimo dėsniai. Ši sąvoka Korane pasirodo ne … [Skaityti toliau…]
Said Ibn Al-Musajab pranešė, kad jo tėvas pasakė: Kai Abu Talib buvo prie mirties slenksčio, Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) atėjo pas jį ir rado su juo Abu Džahl ir Abdullah Ibn Abi Umajah Ibn Al-Mughyrah. Jis tarė: „O dėde, sakyk: La ilaha illallah (nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą), tai žodžai, su … [Skaityti toliau…]
Artimųjų Rytų religinis bei etninis peizažas primena sudėtingą, šimtmečius austą kilimą, kuriame kiekviena gija turi unikalią spalvą, kilmę ir prasmę. Nors iš pirmo žvilgsnio išorės stebėtojui šis regionas gali pasirodyti vienalytis, gilesnė analizė atskleidžia neįtikėtiną dvasinį daugiabalsiškumą. Sunitai, šiitai, alavitai bei kurdai formuoja šio regiono stuburą, tačiau jų tarpusavio santykiai, istorinės interpretacijos ir kasdienė praktika … [Skaityti toliau…]
Mahometo dvasinė kelionė, žinoma kaip Isra ir Mi’raj (Miraj), yra vienas reikšmingiausių islamo tradicijos įvykių, aprašytas Korane ir hadisuose. Tai dviejų dalių kelionė, kurią pranašas Mahometas atliko maždaug 621 m., laikoma dvasine ir fizine patirtimi, sustiprinusia jo pranašišką misiją. Isra reiškia naktinę kelionę iš Mekos į Jeruzalę, o Mi’raj – pakilimą į dangų, kur Mahometas … [Skaityti toliau…]
Al-Balad yra devyniasdešimt penktoji Korano sura, turinti 20 eilučių. Pavadinimas lietuviškai reiškia „Miestas“, ir dauguma aiškintojų sutaria, kad čia turimas omenyje Mekos miestas – pranašo Muhammado gimtinė ir švenčiausia islamo vieta. Sura priklauso Mekos laikotarpiui, todėl jos tonas yra griežtas, moralinis ir skirtas žmogaus sąžinei pažadinti. Sura prasideda priesaika miestu, kuriame pranašas gyvena, taip pabrėžiant … [Skaityti toliau…]
Sūra „Al-Humaza“ yra šimto ketvirtoji Korano dalis, priklausanti mekinio laikotarpio apreiškimams. Pats pavadinimas reiškia „Šmeižėjas“ arba „Tas, kuris niekina kitus“. Ji labai trumpa – sudaryta iš devynių ajatų, bet joje glūdi stipri moralinė ir religinė žinia. Kaip ir daugelis mekinio periodo surų, ji kreipiasi į žmones glausta, bet griežta kalba, skirta pabudinti jų sąžinę ir … [Skaityti toliau…]
Al-Masad yra 111-oji Korano sura. Ji priklauso mekiečių apreiškimams ir susideda iš penkių trumpų ajatų. Pavadinimas „al-masad“ pažodžiui reiškia „susuktą virvę iš pluošto“ ar „palmių skaidulų virvę“. Sura dar vadinama „Abu Lahab“ dėl pagrindinio veikėjo – pranašo Mahometo dėdės, kuris aršiai priešinosi islamui. Istorinis kontekstas aiškus: Abu Lahab (tikrasis vardas ʿAbd al-ʿUzzā ibn ʿAbd al-Muṭṭalib) … [Skaityti toliau…]
Islame pomirtinis gyvenimas yra vienas iš pagrindinių tikėjimo straipsnių. Tikėti ne tik Dievu, Jo pranašais ir knygomis, bet ir paskutine diena – eschatologija – yra būtina kiekvienam musulmonui. Korane ne kartą pabrėžiama, kad šis pasaulis yra laikinas, o tikrasis gyvenimas prasidės po mirties. Viena dažniausiai kartojamų netikinčiųjų abejonių buvo prisikėlimo klausimas. Korane sakoma: „Yra tik … [Skaityti toliau…]
Ar-Rahmān (liet. „Gailestingasis“) – tai penkiasdešimt penktoji Korano sūra, viena poetiškiausių ir labiausiai simbolinių visame Apreiškime. Ji sudaryta iš 78 eilučių (ajātų) ir laikoma Medinos laikotarpio tekstu, nors kai kurie islamo aiškintojai mini, kad ji galėjo būti apreikšta ir Mekos pabaigoje. Ši sūra išsiskiria ypatingu ritmu ir refrenu, kuris pasikartoja 31 kartą:„Tad kuriuos iš savo … [Skaityti toliau…]