Tai pažintinis skyrius apie Islamo religiją, jos kilmę, pagrindinius ramsčius ir papročius.
„ʿAbasa“ (arab. عَبَسَ, liet. „Jis suraukė antakius“) – aštuoniasdešimtas Korano skyrius (sūra), sudarytas iš 42 eil. Ankstyvosios Mekos apreiškimų laikotarpiui priskiriamas tekstas pasakoja epizodą, kai Pranašas Muhammadas, kalbėdamasis su įtakingais giminaičiais, trumpam nusisuko nuo aklojo elgetos ʿAbd Allaho ibn Umm Maktūmo, trokštančio išgirsti Dievo žinią. Dievas tuoj pat subara Pranašą: „Jis suraukė antakius ir nusigręžė, … [Skaityti toliau…]
Al-Burūdž yra 85-oji Korano sura, turinti 22 eilutes. Jos pavadinimas reiškia „Žvaigždynai“ ir kilo iš pirmosios eilutės, kur minima priesaika dangumi, pilnu bokštų ar žvaigždynų. Tai viena iš Mekos surų, apreikšta ankstyvuoju islamo laikotarpiu, todėl jos tonas kupinas įspėjimų, paguodos ir kosminių vaizdinių, skirtų sustiprinti tikinčiųjų ištvermę persekiojimų metu. Sura prasideda Dievo priesaikomis dangumi su … [Skaityti toliau…]
Sūra Al-Infitar yra 82-oji Korano dalis, priklausanti Mekos laikotarpiui. Joje yra 19 ajatų, kurie priskiriami prie trumpesnių, bet itin gilią prasmę turinčių tekstų. Pavadinimas „Al-Infitar“ reiškia „suskilimas“ arba „dangus prasiskleis“, ir tai aiškiai nurodo į apokaliptinę viziją, kurioje kalbama apie Paskutinės dienos įvykius. Ši sūra yra glaudžiai susijusi su kitomis panašaus pobūdžio sūromis, pavyzdžiui, Al-Takwir … [Skaityti toliau…]
Al-Mujādila yra 58-oji Korano sura, priklausanti mediniečių apreiškimams, sudaryta iš 22 ajatų. Pavadinimas reiškia „Ginčijusi moteris“ arba „Moteris, kuri skundėsi“. Jis paimtas iš pirmosios eilutės, kur minima moteris, atėjusi pas pranašą Mahometą pasiguosti dėl vyro elgesio. Ši sura yra viena iš tų, kuriose labai ryškiai atsispindi socialiniai ir teisiniai klausimai, aptarti ankstyvojoje musulmonų bendruomenėje Medinoje. … [Skaityti toliau…]
Koranas vaizduoja rojų, vadinamą Jannah, kaip amžinos palaimos vietą, skirtą teisiesiems, kurie tiki Alachu, atlieka gerus darbus ir paklūsta Jo įsakymams. Jannah aprašomas kaip sodai su upėmis, vaisiais, pavėsiu ir džiaugsmais, kurie viršija žmogišką vaizduotę. Pagrindinės suros, kalbančios apie rojų, yra Al-Baqara (2), Al-Imran (3), An-Nisa (4), Al-Waqi’ah (56), Ar-Rahman (55), Al-Insan (76) ir Al-Ghashiyah … [Skaityti toliau…]
Al-Wahidi (†1076 m.) traktatas „Asbāb al-Nuzūl“ – vienas svarbiausių ir seniausių islamo egzegetinės literatūros (tafsiro) kūrinių, skirtas paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis buvo apreikštos atskiros Korano eilutės. Šis veikalas laikomas pirmuoju sistemingu bandymu surinkti ir užfiksuoti visas žinomas apreiškimo priežastis, perduotas iš pranašo Muhammado laikų ir ankstyvųjų musulmonų bendruomenės. Jo autorius, Abū al-Hasan ʿAlī ibn Ahmad al-Wāhidī … [Skaityti toliau…]
At-Tin yra devyniasdešimt penktoji Korano sura, turinti aštuonias trumpas, bet giliai simboliškas eilutes. Jos pavadinimas reiškia „Figas“ arba „Figmedis“ – žodis, kuris arabų kalboje (at-tīn) apibūdina vaisių, laikomą vienu iš gamtos stebuklų. Ši sura priskiriama mekiečių laikotarpiui, kai pranašas Muhammadas dar skelbė tikėjimą Mekoje, todėl jos tonas poetiškas, glaustas ir meditatyvus. Nors ji labai trumpa, … [Skaityti toliau…]
„Ihya Ulum ad-Din“ (arab. إحياء علوم الدين), lietuviškai vadinama „Religijos mokslų atgaivinimas“, yra vienas iškiliausių islamo pasaulio dvasinių ir filosofinių veikalų, parašytas garsaus teologo, filosofo ir sufijaus Abu Hamido al-Ghazalio (1058–1111). Šis kūrinys laikomas islamiškosios minties šedevru, kuris sujungė teologiją, etiką, mistiką ir praktinę religiją į vientisą dvasinį kelią. Al-Ghazalis gyveno Persijoje, tuo metu priklausiusioje … [Skaityti toliau…]
Sad (arba Sād, arab. ص) – 38-oji Korano sura, priklauso Mekos laikotarpiui, turi 88 ajatus. Pavadinimas – tik viena paslaptinga raidė „ṣād“ pačioje pradžioje, kaip ir keliose kitose suruose (pvz., Alif-Lam-Mim). Korane tokių „atskirų raidžių“ yra 14 surų pradžioje, ir iki šiol niekas tiksliai nežino, ką jos reiškia – gal Dievo iššūkis arabams sukurti panašų … [Skaityti toliau…]
Al-Fātiḥa yra pati pirmoji Korano sura, turinti 7 eilučių. Jos pavadinimas reiškia „Atvėrimas“ arba „Pradžia“, nes ji atveria Koraną ir yra pagrindinė viso islamo tikėjimo malda. Tai yra Mekos laikotarpio sura, tačiau jos universalumas yra toks platus, kad ji užima ypatingą vietą musulmonų gyvenime – tiek kasdienėje maldoje, tiek dvasinėje praktikoje. Al-Fātiḥa laikoma Korano santrauka. … [Skaityti toliau…]
Al-Baqara yra ilgiausia Korano sura, turinti 286 eilutes, ir ji užima ypatingą vietą tiek islamo istorijoje, tiek dvasiniame musulmonų gyvenime. Pavadinimas „Karvė“ kilo iš epizodo, kuriame pasakojama apie izraelitus ir Dievo įsakymą paaukoti karvę, nors pati sura aprėpia kur kas platesnį turinį. Ji buvo apreikšta Medinoje, jau po pranašo Mahometo persikėlimo iš Mekos, todėl atspindi … [Skaityti toliau…]
Sūra „Āl ʿImrān“ yra trečioji Korano dalis, priklausanti mediniam laikotarpiui, kai musulmonų bendruomenė jau buvo įsitvirtinusi Medinoje ir susidūrė su naujais iššūkiais – karo grėsme, diskusijomis su žydais ir krikščionimis bei bendruomenės vidaus stiprinimu. Pavadinimas „Āl ʿImrān“ reiškia „Imrano šeima“ ir siejasi su biblinių veikėjų istorija: Marijos (Jėzaus motinos), jos tėvo Imrano, taip pat kitų … [Skaityti toliau…]