Tai pažintinis skyrius apie Islamo religiją, jos kilmę, pagrindinius ramsčius ir papročius.
Koranas, kaip pagrindinis islamo šaltinis, aptaria moteris įvairiuose kontekstuose – nuo kasdienio gyvenimo iki šeimos santykių, paveldėjimo ir baudžiamųjų nuostatų. Atskleistas VII amžiuje Arabijoje, kur moterys dažnai buvo laikomos antraeilėmis, Koranas įvedė taisykles, kurios kai kuriais atvejais pagerino jų padėtį, bet taip pat nustatė griežtas ribas. Moterys minimos daugiau nei 90 eilučių, daugiausia surose kaip … [Skaityti toliau…]
Ar-Rūm – trisdešimtoji Korano sūra, turinti 60 eilučių (ajāt). Pats pavadinimas arabiškai reiškia „Romėnai“, ir jis kilęs iš ankstyvųjų eilučių, kuriose minima Romos (Bizantijos) imperijos pergalė prieš persus po didelio pralaimėjimo. Tai viena iš mekietiškų sūrų, t. y. apreikšta Mekos laikotarpiu, kai islamo bendruomenė dar buvo silpna ir persekiojama. Sūros pradžioje kalbama apie istoriją: Romos … [Skaityti toliau…]
At-Tawba yra devintoji Korano sura, turinti 129 eilutes. Jos pavadinimas reiškia „Atgaila“. Tai viena iš vėlyvųjų medinietiškų surų, apreikšta po kovų laikotarpio, kai islamo bendruomenė buvo tapusi stipri politine ir dvasine jėga. Ji išsiskiria tuo, kad prasideda be tradicinės maldos formulės Bismillāh ar-Raḥmān ar-Raḥīm („Vardan Dievo, Gailestingojo, Gailestingo“). Klasikiniai aiškintojai sako, kad taip yra todėl, … [Skaityti toliau…]
Sunan Ibn Mājah – vienas iš šešių pagrindinių islamo hadisų rinkinių (Kutub as-Sittah), turintis didžiulę reikšmę tiek religinei, tiek kultūrinei islamo tradicijai. Šis veikalas, parašytas IX amžiuje, išliko kaip vienas svarbiausių šaltinių, perteikiančių pranašo Mahometo žodžius, darbus ir patarimus. – Arabų kalba: سنن ابن ماجه (Sunan Ibn Mājah)– Angliškai: “The Sunan of Ibn Majah”– Lietuviškai: … [Skaityti toliau…]
Pranašų pasakojimai, arabų kalboje žinomi kaip Qiṣaṣ al-Anbiyāʾ, sudaro ypatingą islamo rašytinės tradicijos dalį, kur susipina Korano eilutės su hadisų fragmentais ir senovinėmis legendomis iš Artimųjų Rytų. Šie tekstai, pradėti kurti dar ankstyvuoju islamo laikotarpiu, VII amžiuje, vaizduoja Adomo, Nojaus, Abraomo, Mozės, Jėzaus ir kitų pranašų gyvenimus, pabrėždami jų kovas su netikėjimu, stebuklus ir pamokas … [Skaityti toliau…]
Islamo tradicijoje mečetės yra ne tik maldos vietos, bet ir dvasiniai bei kultūriniai centrai, jungiantys musulmonus visame pasaulyje. Tarp jų išsiskiria Šventoji mečetė (Al-Masjid al-Haram) Mekos mieste, dažnai laikoma „artima“ mečete, ir Tolima mečetė (Al-Masjid al-Aqsa) Jeruzalėje, minimos Korane kaip Mahometo dvasinės kelionės (Isra ir Mi’raj) dalis. Šios šventovės, kartu su Pranašo mečete Medinoje, yra … [Skaityti toliau…]
Al-Bayyina yra 98-oji Korano sura, palyginti nedidelė, turinti 8 eilutes, tačiau itin svarbi dėl savo aiškaus ir glausto turinio. Pats pavadinimas „Al-Bayyina“ reiškia „Aiškus įrodymas“ arba „Nepaneigiama žinia“. Šis pavadinimas kyla iš pirmųjų eilučių, kuriose kalbama apie tai, kad tiek tie, kurie turėjo ankstesnius Raštus (žydai ir krikščionys), tiek pagonys nebūtų pasitraukę nuo savo tikėjimo … [Skaityti toliau…]
Al-Muddathir yra 74-oji Korano sura. Ji priklauso mekiečių apreiškimams ir susideda iš 56 ajatų. Pavadinimas reiškia „Apsigaubęs“ arba „Apsiklojęs apsiaustu“, ir paimtas iš pirmosios eilutės, kur pranašas Mahometas kreipiamas kaip „tas, kuris yra apsigaubęs“. Šis pavadinimas susijęs su istoriniu įvykiu, kai pranašas, pirmąkart gavęs apreiškimą Hiros oloje, labai išsigando ir grįžo namo, apsigaubė drabužiu, o … [Skaityti toliau…]
Arabijos pusiasalyje prieš atsirandant islamui, vadinamajame Jahiliyya laikotarpyje, moterų gyvenimas buvo pilnas sunkumų ir ribojimų. Tai buvo metas, kai gentys valdė viską, o moterys dažniausiai neturėjo balso sprendimuose. Jos buvo laikomos antrarūšėmis dėl kelių priežasčių, susijusių su visuomenės struktūra, ekonomika ir papročiais. Pavyzdžiui, daugelyje genčių moterys negalėjo paveldėti turto, o jų likimas priklausė nuo vyrų … [Skaityti toliau…]
„Asbāb al-Nuzūl“ (arab. أسباب النزول – „Apreiškimo priežastys“) yra islamo hermeneutikos – Korano aiškinimo – žanras ir vienas svarbiausių klasikinių koraninės egzegezės (tafsiro) šaltinių. Tai ne vienas konkretus kūrinys, o bendras pavadinimas visai literatūrinei tradicijai, kurios tikslas – paaiškinti, kokios aplinkybės, įvykiai ar klausimai paskatino tam tikras Korano eilutes būti apreikštas pranašui Muhammadu. Pats terminas … [Skaityti toliau…]
Hunaino diena – tai vienas svarbiausių įvykių ankstyvojo islamo istorijoje, įvykęs 630 m. po Pranašo Muhammado (taikos jam) pergalingo sugrįžimo į Meką. Šis mūšis minimas tiek istoriniuose šaltiniuose, tiek Korane – būtent 9-osios suros At-Tawba 25–26 eilutėse. Tai diena, kai musulmonų bendruomenė išgyveno tiek dvasinį sukrėtimą, tiek atgimimą: iš pradžių patyrė sumaištį ir beveik pralaimėjo, … [Skaityti toliau…]
Korano 34-oji sūra vadinama „Saba“ (arab. Sabaʾ), o jos pavadinimas kilęs iš senosios Saba karalystės, minimos tekste. Ši sūra sudaryta iš 54 eilučių ir priklauso prie mekietiškų sūrų, t. y. apreikšta pranašui Muhammedui dar Mekos laikotarpiu, kai islamo bendruomenė buvo jauna ir susidūrė su stipriu pasipriešinimu. Pavadinimas „Saba“ nurodo į karalystę, kuri, būdama turtinga ir … [Skaityti toliau…]