Tai pažintinis skyrius apie Islamo religiją, jos kilmę, pagrindinius ramsčius ir papročius.
Islamo religijoje Dievo samprata išsiskiria ypatingu aiškumu ir vieningumu. Pagrindinė Dievo savybė islame – jo absoliuti unikalumas ir neprilygstamumas. Žodis „Allahas“ arabų kalboje reiškia „Dievas“ ir yra naudojamas tiek musulmonų, tiek arabų krikščionių Dievo apibūdinimui. Tačiau Allahas, islamo supratimu, yra ypatingas dėl savo vienovės ir nepriklausomybės. Dievas neturi nei giminės, nei daugiskaitos – jis yra … [Skaityti toliau…]
Islamo tradicijoje Dievas, vadinamas Alachu (Allah), turi daug vardų, atskleidžiančių Jo savybes, galią ir begalinį tobulumą. Alachas arabų kalboje reiškia vienintelį Dievą, tą patį, kuris garbinamas ir judaizme bei krikščionybėje, nors islamas Jį supranta savaip, pagal savo Apreiškimą. Šie Alacho vardai žinomi kaip Asma’ul Husna – 99 gražiausi vardai. Jie kyla iš Korano ir hadiso … [Skaityti toliau…]
Islamo tradicijoje sakoma, kad Alachas turi 99 gražiausius vardus – Asma’ul Husna. Jie minimi Korane ir hadisuose kaip būdas pažinti Dievą Jo įvairiomis savybėmis: Gailestingasis, Karalius, Šventasis, Visagalis. Kiekvienas vardas atskleidžia dalelę Alacho begalinės esmės. Tačiau hadisuose užsimenama ir apie šimtąjį vardą, kurio žmonėms neatskleidė nei Pranašas Muhammadas, nei Koranas. Viename hadise pranašas Muhammadas sakė: … [Skaityti toliau…]
Lietuvių kalboje pranašo vardas turi kelias vartosenos formas, kurios susiklostė skirtingu istoriniu laikotarpiu. Mahometas – seniausias ir tradiciškai vartojamas variantas, atėjęs į lietuvių kalbą per lenkų (Mahomet) ir prancūzų (Mahomet) kalbas. Jis paprastai sutinkamas senuosiuose vertimuose, religiniuose veikaluose ir istoriniuose tekstuose. Muhamedas – šiuolaikinis, artimesnis arabiškam tarimui variantas (Muḥammad), vartojamas akademiniuose, religiniuose ir lingvistiniuose kontekstuose. … [Skaityti toliau…]
Sīra (arabų kalba السيرة النبوية – Sīrat an-Nabawiyya, „Pranašo kelias“ arba „Pranašo biografija“) – tai klasikinis žanras islamo literatūroje, skirtas pranašo Muhamedo gyvenimui, žodžiams, darbams ir charakteriui. Tai ne viena knyga, o visas žanras – nuo trumpų užrašymų iki didžiulių tomų, parašytų per kelis šimtmečius po Muhamedo mirties (632 m.). Svarbiausi ir įtakingiausi kūriniai: Sīra … [Skaityti toliau…]
Tik Alachas gali pasakyti apie žmonijos sukūrimo tikslą ir tai jis daro per išrinktus žmones, vadinamus pranašais ir šaukliais(skelbėjais). Islamas pripažįsta daugelį Biblijos pranašų tame tarpe Nojų, Abraomą, Mozę, Jėzų ir daug kitų. Paskutinis Alacho pranašas buvo Muhamedas Ibn Abd-Alach Ibn Abd-al Muttalib. Gyvenęs prieš keturiolika šimtmečių. Alachas jam vadovavo, davė savo žodžių ir darbų … [Skaityti toliau…]
Knyga: Šventojo Korano studijos ir islamo pagrindai Knygoje nagrinėjami tokie svarbūs islamo principai kaip hadžas – kelionė į šventas vietas, pasninkas ir pamaldos, kurie yra neatsiejami nuo musulmonų religijos praktikos. Knygoje taip pat pristatomas Šventojo Korano vertimo iššūkis, nurodant, kad tikslus vertimas nėra lengvas uždavinys dėl teksto sudėtingumo ir paslėptų prasmių. Islamo raštų vertimo svarba … [Skaityti toliau…]
Koranas (arab. al‑Qur’ān, „skaitymas“, „recitavimas“) yra šventasis islamo tekstas, kurį musulmonai laiko tiesioginiu Dievo – Allāh – žodžiu, apreikštu pranašui Muhammadui (arab. Muḥammad, „Dievo pasiuntinys“). Tai ne tik religijos pagrindas, bet ir visos islamo civilizacijos šerdis – tekstas, formuojantis tikėjimą (īmān), teisę (šarīʿa), moralę (aḫlāq), kultūrą ir kasdienį gyvenimą. Parašytas klasikinės arabų kalbos ritmu (al‑ʿarabiyya … [Skaityti toliau…]
Koranas (arabiškai al-Qurʾān, reiškia „skaitymas“ arba „deklamavimas“) yra šventoji islamo knyga, laikoma tiesioginiu Dievo (Allaho) žodžiu, apreikštu pranašui Muchamedui per angelą Gabrielį (Džibrilą) VII a. Mekoje ir Medinoje. Koranas yra pagrindinis islamo tikėjimo šaltinis, kuriame pateikiami dvasiniai, moraliniai, teisiniai ir socialiniai nurodymai musulmonams. Jis parašytas arabiškai, o jo tekstas laikomas nepakeičiamu ir šventu, todėl vertimai … [Skaityti toliau…]
Hadisai (arab. ḥadīth, pažodžiui „pasakojimas“ arba „pranešimas“) yra islamo šventųjų tekstų rinkiniai, kuriuose užrašyti Pranašo Mahometo (570–632 m.) žodžiai, veiksmai, tylus pritarimas (taqrīr) ir asmeninės savybės. Kartu su Koranu, kuris laikomas tiesioginiu Dievo (Alacho) žodžiu, hadisai sudaro pagrindą islamo teologijai, jurisprudencijai (fiqh), etikai ir kasdieniam gyvenimui. Hadisai yra Sunna – Pranašo gyvenimo ir praktikos – … [Skaityti toliau…]
„Kutub al‑Sittah“ (arab. ستة الكتب, liet. „Šešios knygos“) — tai tradiciškai sutarkuotas šešių autoritetingiausių sunitų haditų rinkinių rinkinys, kuris ilgą laiką sudarė pagrindinį šaltinių pagrindą sunnitų teologijai, teisės mokslo (fiqh) ir pranašo Muhammado gyvenimo bei veiklos aiškinimui. Šie darbai (visi susiformavo IX a. – III–IV a. h.) nėra vienas bendras autorių parengtas tomas, o šeši … [Skaityti toliau…]
Sahih al-Bukhari – vienas svarbiausių ir autoritetingiausių islamo pasaulio religinių kūrinių, laikomas antru po Korano pagal reikšmę. Tai didžiulis hadithų – pranašo Mahometo žodžių, veiksmų ir sprendimų – rinkinys, kurį VIII–IX amžiuje sudarė žymus mokslininkas Muhammad ibn Isma‘il al-Bukhari (810–870 m.). Pats pavadinimas arabų kalba صحيح البخاري (Ṣaḥīḥ al-Bukhārī) reiškia „Autentiškas (teisingas, patikimas) al-Buchariečio rinkinys“. … [Skaityti toliau…]