Tai pažintinis skyrius apie Islamo religiją, jos kilmę, pagrindinius ramsčius ir papročius.
Al-Bayyina yra 98-oji Korano sura, palyginti nedidelė, turinti 8 eilutes, tačiau itin svarbi dėl savo aiškaus ir glausto turinio. Pats pavadinimas „Al-Bayyina“ reiškia „Aiškus įrodymas“ arba „Nepaneigiama žinia“. Šis pavadinimas kyla iš pirmųjų eilučių, kuriose kalbama apie tai, kad tiek tie, kurie turėjo ankstesnius Raštus (žydai ir krikščionys), tiek pagonys nebūtų pasitraukę nuo savo tikėjimo … [Skaityti toliau…]
Al-Muddathir yra 74-oji Korano sura. Ji priklauso mekiečių apreiškimams ir susideda iš 56 ajatų. Pavadinimas reiškia „Apsigaubęs“ arba „Apsiklojęs apsiaustu“, ir paimtas iš pirmosios eilutės, kur pranašas Mahometas kreipiamas kaip „tas, kuris yra apsigaubęs“. Šis pavadinimas susijęs su istoriniu įvykiu, kai pranašas, pirmąkart gavęs apreiškimą Hiros oloje, labai išsigando ir grįžo namo, apsigaubė drabužiu, o … [Skaityti toliau…]
Arabijos pusiasalyje prieš atsirandant islamui, vadinamajame Jahiliyya laikotarpyje, moterų gyvenimas buvo pilnas sunkumų ir ribojimų. Tai buvo metas, kai gentys valdė viską, o moterys dažniausiai neturėjo balso sprendimuose. Jos buvo laikomos antrarūšėmis dėl kelių priežasčių, susijusių su visuomenės struktūra, ekonomika ir papročiais. Pavyzdžiui, daugelyje genčių moterys negalėjo paveldėti turto, o jų likimas priklausė nuo vyrų … [Skaityti toliau…]
„Asbāb al-Nuzūl“ (arab. أسباب النزول – „Apreiškimo priežastys“) yra islamo hermeneutikos – Korano aiškinimo – žanras ir vienas svarbiausių klasikinių koraninės egzegezės (tafsiro) šaltinių. Tai ne vienas konkretus kūrinys, o bendras pavadinimas visai literatūrinei tradicijai, kurios tikslas – paaiškinti, kokios aplinkybės, įvykiai ar klausimai paskatino tam tikras Korano eilutes būti apreikštas pranašui Muhammadu. Pats terminas … [Skaityti toliau…]
Hunaino diena – tai vienas svarbiausių įvykių ankstyvojo islamo istorijoje, įvykęs 630 m. po Pranašo Muhammado (taikos jam) pergalingo sugrįžimo į Meką. Šis mūšis minimas tiek istoriniuose šaltiniuose, tiek Korane – būtent 9-osios suros At-Tawba 25–26 eilutėse. Tai diena, kai musulmonų bendruomenė išgyveno tiek dvasinį sukrėtimą, tiek atgimimą: iš pradžių patyrė sumaištį ir beveik pralaimėjo, … [Skaityti toliau…]
Korano 34-oji sūra vadinama „Saba“ (arab. Sabaʾ), o jos pavadinimas kilęs iš senosios Saba karalystės, minimos tekste. Ši sūra sudaryta iš 54 eilučių ir priklauso prie mekietiškų sūrų, t. y. apreikšta pranašui Muhammedui dar Mekos laikotarpiu, kai islamo bendruomenė buvo jauna ir susidūrė su stipriu pasipriešinimu. Pavadinimas „Saba“ nurodo į karalystę, kuri, būdama turtinga ir … [Skaityti toliau…]
„ʿAbasa“ (arab. عَبَسَ, liet. „Jis suraukė antakius“) – aštuoniasdešimtas Korano skyrius (sūra), sudarytas iš 42 eil. Ankstyvosios Mekos apreiškimų laikotarpiui priskiriamas tekstas pasakoja epizodą, kai Pranašas Muhammadas, kalbėdamasis su įtakingais giminaičiais, trumpam nusisuko nuo aklojo elgetos ʿAbd Allaho ibn Umm Maktūmo, trokštančio išgirsti Dievo žinią. Dievas tuoj pat subara Pranašą: „Jis suraukė antakius ir nusigręžė, … [Skaityti toliau…]
Al-Burūdž yra 85-oji Korano sura, turinti 22 eilutes. Jos pavadinimas reiškia „Žvaigždynai“ ir kilo iš pirmosios eilutės, kur minima priesaika dangumi, pilnu bokštų ar žvaigždynų. Tai viena iš Mekos surų, apreikšta ankstyvuoju islamo laikotarpiu, todėl jos tonas kupinas įspėjimų, paguodos ir kosminių vaizdinių, skirtų sustiprinti tikinčiųjų ištvermę persekiojimų metu. Sura prasideda Dievo priesaikomis dangumi su … [Skaityti toliau…]
Sūra Al-Infitar yra 82-oji Korano dalis, priklausanti Mekos laikotarpiui. Joje yra 19 ajatų, kurie priskiriami prie trumpesnių, bet itin gilią prasmę turinčių tekstų. Pavadinimas „Al-Infitar“ reiškia „suskilimas“ arba „dangus prasiskleis“, ir tai aiškiai nurodo į apokaliptinę viziją, kurioje kalbama apie Paskutinės dienos įvykius. Ši sūra yra glaudžiai susijusi su kitomis panašaus pobūdžio sūromis, pavyzdžiui, Al-Takwir … [Skaityti toliau…]
Al-Mujādila yra 58-oji Korano sura, priklausanti mediniečių apreiškimams, sudaryta iš 22 ajatų. Pavadinimas reiškia „Ginčijusi moteris“ arba „Moteris, kuri skundėsi“. Jis paimtas iš pirmosios eilutės, kur minima moteris, atėjusi pas pranašą Mahometą pasiguosti dėl vyro elgesio. Ši sura yra viena iš tų, kuriose labai ryškiai atsispindi socialiniai ir teisiniai klausimai, aptarti ankstyvojoje musulmonų bendruomenėje Medinoje. … [Skaityti toliau…]
Koranas vaizduoja rojų, vadinamą Jannah, kaip amžinos palaimos vietą, skirtą teisiesiems, kurie tiki Alachu, atlieka gerus darbus ir paklūsta Jo įsakymams. Jannah aprašomas kaip sodai su upėmis, vaisiais, pavėsiu ir džiaugsmais, kurie viršija žmogišką vaizduotę. Pagrindinės suros, kalbančios apie rojų, yra Al-Baqara (2), Al-Imran (3), An-Nisa (4), Al-Waqi’ah (56), Ar-Rahman (55), Al-Insan (76) ir Al-Ghashiyah … [Skaityti toliau…]
Al-Wahidi (†1076 m.) traktatas „Asbāb al-Nuzūl“ – vienas svarbiausių ir seniausių islamo egzegetinės literatūros (tafsiro) kūrinių, skirtas paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis buvo apreikštos atskiros Korano eilutės. Šis veikalas laikomas pirmuoju sistemingu bandymu surinkti ir užfiksuoti visas žinomas apreiškimo priežastis, perduotas iš pranašo Muhammado laikų ir ankstyvųjų musulmonų bendruomenės. Jo autorius, Abū al-Hasan ʿAlī ibn Ahmad al-Wāhidī … [Skaityti toliau…]