Al-Fath („Pergalė“) yra 48-oji Korano sura, turinti 29 eilutes. Tai Medinos laikotarpio tekstas, apreikštas po vadinamosios Hudaybijos sutarties, kurią pranašas Mahometas pasirašė su Mekos pagonimis 628 m. Ši sutartis, nors kai kuriems musulmonams iš pradžių atrodė nenaudinga, tapo svarbiu žingsniu į priekį – ji atnešė santykinę taiką, sudarė sąlygas islamui plisti, o galiausiai lėmė ir Mekos užkariavimą be didelių aukų.
Sura prasideda džiaugsmingu pareiškimu: „Iš tiesų Mes tau suteikėme aiškią pergalę“. Čia kalbama ne tik apie karinę ar politinę pergalę, bet ir apie dvasinį laimėjimą – Dievo atleidimą, bendruomenės sustiprinimą, tikėjimo išgryninimą. Mahometui užtikrinama, kad jo misija yra tiesoje, o tikintieji, išlaikę ištikimybę, sulauks atpildo.
Toliau sura pabrėžia, kad tikrieji tikintieji yra tie, kurie pasiryžę laikytis ištikimybės priesaikos, net jei laukia sunkumai. Hudaybijos sutarties metu pranašą lydėję musulmonai davė jam ištikimybės priesaiką (bay‘at ar-Ridwān) – ši scena vadinama viena iš ryškiausių islamo istorijoje, nes parodė bendruomenės vienybę ir pasitikėjimą Dievo valia.
Sura taip pat mini, kad Dievas siuntė ramybę į tikinčiųjų širdis, kad jie sustiprėtų. Pažadėtas būsimas atlygis – gausios grobio gėrybės, išplėsta žemė ir pergalių serija. Tačiau pabrėžiama, jog tai nėra tik materialus laimėjimas: Dievas atveria duris tikėjimo pergalei, parodo savo malonę ir išryškina skirtumą tarp tikinčiųjų bei veidmainių.
Svarbi Al-Fath dalis yra ir pranašo Mahometo asmens įtvirtinimas. Jis vadinamas Dievo pasiuntiniu, o jo sekėjai apibūdinami kaip griežti netikintiesiems, bet švelnūs vieni kitiems. Pabaigoje pateikiamas galingas įvaizdis: jų ženklas – ant veidų matomas nusižeminimo pėdsakas, o jų misija prilyginama sėklai, kuri auga, stiprėja ir subrandina vaisius. Tai simbolizuoja islamo bendruomenės kelią – nuo mažos grupės iki tvirtos, visą pasaulį paliečiančios jėgos.
Al-Fath yra ypatinga sura, nes ji įkūnija viltį ir padrąsinimą. Ji primena, kad kartais tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo pralaimėjimas ar kompromisas, iš tiesų yra Dievo pergalės pradžia. Ji naudojama kaip įkvėpimas tikintiesiems, kad kantrybė, vienybė ir ištikimybė pranašui atneša ne tik žemišką sėkmę, bet ir amžinąją Dievo malonę.
Al-Fath – „Pergalė“ (29 eilutės)
1 eilutė
إِنَّا فَتَحْنَا لَكَ فَتْحًا مُّبِينًا
„Mes suteikėme tau aiškią pergalę.“
2 eilutė
لِّيَغْفِرَ لَكَ اللَّهُ مَا تَقَدَّمَ مِن ذَنبِكَ وَمَا تَأَخَّرَ وَيُتِمَّ نِعْمَتَهُ عَلَيْكَ وَيَهْدِيَكَ صِرَاطًا مُّسْتَقِيمًا
„Kad Dievas atleistų tau tavo ankstesnes ir būsimas klaidas, užbaigtų savo malonę tau ir vestų tave tiesiu keliu.“
3 eilutė
وَيَنصُرَكَ اللَّهُ نَصْرًا عَزِيزًا
„Ir Dievas suteiktų tau galingą pergalę.“
4 eilutė
هُوَ الَّذِي أَنزَلَ السَّكِينَةَ فِي قُلُوبِ الْمُؤْمِنِينَ لِيَزْدَادُوا إِيمَانًا مَّعَ إِيمَانِهِمْ ۗ وَلِلَّهِ جُنُودُ السَّمَاوَاتِ وَالْأَرْضِ ۚ وَكَانَ اللَّهُ عَلِيمًا حَكِيمًا
„Jis yra tas, kuris įliejo ramybę į tikinčiųjų širdis, kad jie sustiprintų savo tikėjimą. Dievui priklauso dangaus ir žemės kariuomenės, ir Dievas yra viską žinantis, išmintingas.“
5 eilutė
لِّيُدْخِلَ الْمُؤْمِنِينَ وَالْمُؤْمِنَاتِ جَنَّاتٍ تَجْرِي مِن تَحْتِهَا الْأَنْهَارُ خَالِدِينَ فِيهَا وَيُكَفِّرَ عَنْهُمْ سَيِّئَاتِهِمْ ۚ وَكَانَ ذَٰلِكَ عِندَ اللَّهِ فَوْزًا عَظِيمًا
„Kad įvestų tikinčiuosius vyrus ir moteris į sodus, pro kuriuos teka upės, kur jie gyvens amžinai, ir atleistų jiems jų nuodėmes. Tai yra didžioji pergalė pas Dievą.“
6 eilutė
وَيُعَذِّبَ الْمُنَافِقِينَ وَالْمُنَافِقَاتِ وَالْمُشْرِكِينَ وَالْمُشْرِكَاتِ الظَّانِّينَ بِاللَّهِ ظَنَّ السَّوْءِ ۚ عَلَيْهِمْ دَائِرَةُ السَّوْءِ ۖ وَغَضِبَ اللَّهُ عَلَيْهِمْ وَلَعَنَهُمْ وَأَعَدَّ لَهُمْ جَهَنَّمَ ۖ وَسَاءَتْ مَصِيرًا
„Kad nubaustų veidmainius vyrus ir moteris, pagonis vyrus ir moteris, kurie apie Dievą galvoja blogai. Jiems teks blogio dalis: Dievas ant jų supyko, prakeikė juos ir paruošė jiems pragarą – kokia bloga pabaiga!“
7 eilutė
وَلِلَّهِ جُنُودُ السَّمَاوَاتِ وَالْأَرْضِ ۚ وَكَانَ اللَّهُ عَزِيزًا حَكِيمًا
„Dievui priklauso dangaus ir žemės kariuomenės, ir Dievas yra galingas, išmintingas.“
8 eilutė
إِنَّا أَرْسَلْنَاكَ شَاهِدًا وَمُبَشِّرًا وَنَذِيرًا
„Iš tiesų Mes pasiuntėme tave kaip liudytoją, geros žinios nešėją ir perspėtoją.“
9 eilutė
لِّتُؤْمِنُوا بِاللَّهِ وَرَسُولِهِ وَتُعَزِّرُوهُ وَتُوَقِّرُوهُ وَتُسَبِّحُوهُ بُكْرَةً وَأَصِيلًا
„Kad tikėtumėte Dievu ir Jo Pasiuntiniu, gerbtumėte jį, šlovintumėte Dievą ryte ir vakare.“
10 eilutė
إِنَّ الَّذِينَ يُبَايِعُونَكَ إِنَّمَا يُبَايِعُونَ اللَّهَ ۚ يَدُ اللَّهِ فَوْقَ أَيْدِيهِمْ ۚ فَمَن نَّكَثَ فَإِنَّمَا يَنكُثُ عَلَىٰ نَفْسِهِ ۖ وَمَنْ أَوْفَىٰ بِمَا عَاهَدَ عَلَيْهُ اللَّهَ فَسَيُؤْتِيهِ أَجْرًا عَظِيمًا
„Tie, kurie tau davė priesaiką, davė ją Dievui. Dievo ranka yra virš jų rankų. Kas sulaužo priesaiką, sulaužo ją prieš save, o kas ištikimai laikosi sutarties su Dievu, tam Jis duos didį atlygį.“
11 eilutė
سَيَقُولُ لَكَ الْمُخَلَّفُونَ مِنَ الْأَعْرَابِ شَغَلَتْنَا أَمْوَالُنَا وَأَهْلُونَا فَاسْتَغْفِرْ لَنَا ۚ يَقُولُونَ بِأَلْسِنَتِهِم مَّا لَيْسَ فِي قُلُوبِهِمْ ۚ قُلْ فَمَن يَمْلِكُ لَكُم مِّنَ اللَّهِ شَيْئًا إِنْ أَرَادَ بِكُمْ ضَرًّا أَوْ أَرَادَ بِكُمْ نَفْعًا ۚ بَلْ كَانَ اللَّهُ بِمَا تَعْمَلُونَ خَبِيرًا
„Likę beduinai sakys tau: Mūsų turtai ir šeimos mus sulaikė, tad prašyk atleidimo mums. Jie sako savo liežuviais tai, kas nėra jų širdyse. Sakyk: Kas jums galėtų ką nors padaryti prieš Dievą, jei Jis nori jums žalos ar naudos? Iš tiesų Dievas žino, ką jūs darote.“
12 eilutė
بَلْ ظَنَنتُمْ أَن لَّن يَنقَلِبَ الرَّسُولُ وَالْمُؤْمِنُونَ إِلَىٰ أَهْلِيهِمْ أَبَدًا وَزُيِّنَ ذَٰلِكَ فِي قُلُوبِكُمْ وَظَنَنتُمْ ظَنَّ السَّوْءِ وَكُنتُمْ قَوْمًا بُورًا
„Jūs manėte, kad Pasiuntinys ir tikintieji niekada nebegrįš pas savo šeimas, ir tai jums buvo pagražinta jūsų širdyse. Jūs manėte blogai apie Dievą ir buvote pražūties tauta.“
13 eilutė
وَمَن لَّمْ يُؤْمِن بِاللَّهِ وَرَسُولِهِ فَإِنَّا أَعْتَدْنَا لِلْكَافِرِينَ سَعِيرًا
„Kas netiki Dievu ir Jo Pasiuntiniu – iš tiesų Mes paruošėme netikintiesiems liepsną.“
14 eilutė
وَلِلَّهِ مُلْكُ السَّمَاوَاتِ وَالْأَرْضِ ۚ يَغْفِرُ لِمَن يَشَاءُ وَيُعَذِّبُ مَن يَشَاءُ ۚ وَكَانَ اللَّهُ غَفُورًا رَّحِيمًا
„Dievui priklauso dangų ir žemės valdžia. Jis atleidžia, kam nori, ir baudžia, ką nori. Dievas yra Atlaidusis, Gailestingasis.“
15 eilutė
سَيَقُولُ الْمُخَلَّفُونَ إِذَا انطَلَقْتُمْ إِلَىٰ مَغَانِمَ لِتَأْخُذُوهَا ذَرُونَا نَتَّبِعْكُمْ ۖ يُرِيدُونَ أَن يُبَدِّلُوا كَلَامَ اللَّهِ ۚ قُل لَّن تَتَّبِعُونَا كَذَٰلِكُمْ قَالَ اللَّهُ مِن قَبْلُ ۖ فَسَيَقُولُونَ بَلْ تَحْسُدُونَنَا ۚ بَلْ كَانُوا لَا يَفْقَهُونَ إِلَّا قَلِيلًا
„Likę sakys, kai jūs eisite pasiimti karo grobio: Leiskite mums jus lydėti. Jie nori pakeisti Dievo žodį. Sakyk: Jūs mūsų nelydėsite – taip Dievas pasakė jau anksčiau. Tada jie sakys: Ne, jūs mums pavydite. Bet jie supranta tik mažai.“
16 eilutė
قُل لِّلْمُخَلَّفِينَ مِنَ الْأَعْرَابِ سَتُدْعَوْنَ إِلَىٰ قَوْمٍ أُو۟لِي بَأْسٍ شَدِيدٍ تُقَاتِلُونَهُمْ أَوْ يُسْلِمُونَ ۖ فَإِن تُطِيعُوا يُؤْتِكُمُ اللَّهُ أَجْرًا حَسَنًا ۖ وَإِن تَتَوَلَّوْا كَمَا تَوَلَّيْتُم مِّن قَبْلُ يُعَذِّبْكُمْ عَذَابًا أَلِيمًا
„Sakyk beduinams: Jūs dar būsite pakviesti prieš tautą su didžiule jėga – jūs kovosite su jais arba jie priims islamą. Jei paklusite, Dievas duos jums gerą atlygį, bet jei nusigręšite, kaip nusigręžėte anksčiau, Jis nubaus jus skaudžia bausme.“
17 eilutė
لَّيْسَ عَلَى الْأَعْمَىٰ حَرَجٌ وَلَا عَلَى الْأَعْرَجِ حَرَجٌ وَلَا عَلَى الْمَرِيضِ حَرَجٌ ۗ وَمَن يُطِعِ اللَّهَ وَرَسُولَهُ يُدْخِلْهُ جَنَّاتٍ تَجْرِي مِن تَحْتِهَا الْأَنْهَارُ ۖ وَمَن يَتَوَلَّ يُعَذِّبْهُ عَذَابًا أَلِيمًا
„Aklajam nėra nuodėmės, luošajam nėra nuodėmės, ligoniui nėra nuodėmės. Kas paklūsta Dievui ir Jo Pasiuntiniui, tą Jis įves į sodus, pro kuriuos teka upės. Kas nusigręžia, tą Jis nubaus skaudžia bausme.“
18 eilutė
لَّقَدْ رَضِيَ اللَّهُ عَنِ الْمُؤْمِنِينَ إِذْ يُبَايِعُونَكَ تَحْتَ الشَّجَرَةِ فَعَلِمَ مَا فِي قُلُوبِهِمْ فَأَنزَلَ السَّكِينَةَ عَلَيْهِمْ وَأَثَابَهُمْ فَتْحًا قَرِيبًا
„Dievas yra patenkintas tikinčiaisiais, kai jie davė tau priesaiką po medžiu. Jis žinojo, kas yra jų širdyse, todėl įliejo į juos ramybę ir apdovanojo juos artima pergale.“
19 eilutė
وَمَغَانِمَ كَثِيرَةً يَأْخُذُونَهَا ۗ وَكَانَ اللَّهُ عَزِيزًا حَكِيمًا
„Ir daugybe karo grobio, kurį jie paims. Dievas yra galingas, išmintingas.“
20 eilutė
وَعَدَكُمُ اللَّهُ مَغَانِمَ كَثِيرَةً تَأْخُذُونَهَا فَعَجَّلَ لَكُمْ هَٰذِهِ وَكَفَّ أَيْدِيَ النَّاسِ عَنكُمْ وَلِتَكُونَ آيَةً لِّلْمُؤْمِنِينَ وَيَهْدِيَكُمْ صِرَاطًا مُّسْتَقِيمًا
„Dievas jums pažadėjo daug karo grobio, kurį jūs paimsite, ir paspartino jums šį, bei sulaikė žmonių rankas nuo jūsų – kad tai būtų ženklas tikintiesiems ir kad Jis vestų jus tiesiu keliu.“
21 eilutė
وَأُخْرَىٰ لَمْ تَقْدِرُوا عَلَيْهَا قَدْ أَحَاطَ اللَّهُ بِهَا ۚ وَكَانَ اللَّهُ عَلَىٰ كُلِّ شَيْءٍ قَدِيرًا
„Ir kitą (pergalę), kurios jūs dar negalėjote pasiekti, bet Dievas ją apėmė. Dievas yra galingas viskam.“
22 eilutė
وَلَوْ قَاتَلَكُمُ الَّذِينَ كَفَرُوا لَوَلَّوُا الْأَدْبَارَ ثُمَّ لَا يَجِدُونَ وَلِيًّا وَلَا نَصِيرًا
„Jei netikintieji būtų su jumis kovoję, jie būtų pasukę į bėgimą ir nerastų nei gynėjo, nei pagalbininko.“
23 eilutė
سُنَّةَ اللَّهِ الَّتِي قَدْ خَلَتْ مِن قَبْلُ ۖ وَلَن تَجِدَ لِسُنَّةِ اللَّهِ تَبْدِيلًا
„Tai yra Dievo įstatymas, kuris galiojo anksčiau, ir tu niekada nerasiesi Dievo įstatymui pakeitimo.“
24 eilutė
وَهُوَ الَّذِي كَفَّ أَيْدِيَهُمْ عَنكُمْ وَأَيْدِيَكُمْ عَنْهُم بِبَطْنِ مَكَّةَ مِن بَعْدِ أَنْ أَظْفَرَكُمْ عَلَيْهِمْ ۚ وَكَانَ اللَّهُ بِمَا تَعْمَلُونَ بَصِيرًا
„Jis yra tas, kuris sulaikė jų rankas nuo jūsų ir jūsų rankas nuo jų Mekos slėnyje, po to, kai Jis suteikė jums pergalę prieš juos. Dievas mato, ką jūs darote.“
25 eilutė
هُمُ الَّذِينَ كَفَرُوا وَصَدُّوكُمْ عَنِ الْمَسْجِدِ الْحَرَامِ وَالْهَدْيَ مَعْكُوفًا أَن يَبْلُغَ مَحِلَّهُ ۚ وَلَوْلَا رِجَالٌ مُّؤْمِنُونَ وَنِسَاءٌ مُّؤْمِنَاتٌ لَّمْ تَعْلَمُوهُمْ أَن تَطَئُوهُمْ فَتُصِيبَكُم مِّنْهُم مَّعَرَّةٌ بِغَيْرِ عِلْمٍ …
„Jie buvo tie, kurie netikėjo ir jus sulaikė nuo Šventosios Mečetės bei nuo aukų, kad jos pasiektų savo vietą. Jei nebūtų buvę tarp jų tikinčių vyrų ir moterų, kurių jūs nepažinojote, kad jūs jų nesužalotumėte ir nebūtumėte dėl to patyrę kaltės…“
(ši eilutė ilga, tęsiama apie Dievo išmintį sulaikyti kovą, kad nebūtų nuskriausti nekalti tikintieji).
26 eilutė
إِذْ جَعَلَ الَّذِينَ كَفَرُوا فِي قُلُوبِهِمُ الْحَمِيَّةَ … فَأَنزَلَ اللَّهُ سَكِينَتَهُ عَلَىٰ رَسُولِهِ وَعَلَى الْمُؤْمِنِينَ …
„Kai netikintieji į savo širdis įdėjo užsispyrimo ugnį, Dievas nuleido savo ramybę ant savo Pasiuntinio ir ant tikinčiųjų…“
27 eilutė
لَقَدْ صَدَقَ اللَّهُ رَسُولَهُ الرُّؤْيَا بِالْحَقِّ …
„Iš tiesų Dievas įvykdė savo Pasiuntiniui teisingą viziją: jūs tikrai įeisite į Šventąją Mečetę, jei Dievas panorės, saugiai, nusikirpę plaukus ir apsikirpę, nebijodami…“
28 eilutė
هُوَ الَّذِي أَرْسَلَ رَسُولَهُ بِالْهُدَىٰ وَدِينِ الْحَقِّ لِيُظْهِرَهُ عَلَى الدِّينِ كُلِّهِ ۚ وَكَفَىٰ بِاللَّهِ شَهِيدًا
„Jis yra tas, kuris pasiuntė savo Pasiuntinį su vedimu ir tiesos religija, kad padarytų ją viršesnę už visą religiją. Ir pakanka Dievo kaip liudytojo.“
29 eilutė
مُّحَمَّدٌ رَّسُولُ اللَّهِ ۚ وَالَّذِينَ مَعَهُ أَشِدَّاءُ عَلَى الْكُفَّارِ رُحَمَاءُ بَيْنَهُمْ …
„Muhammedas yra Dievo pasiuntinys. Tie, kurie su juo, yra griežti netikintiesiems, bet gailestingi tarp savęs. Tu matai juos klūpančius, atliekant nusilenkimus, siekiančius Dievo malonės ir Jo pasitenkinimo… Dievas pažadėjo jiems atleidimą ir didį atlygį.“