Sura Al-Jathiya („Nusilenkianti“, arba „Suklupusi ant kelių“) yra keturiasdešimt penkta pagal eilės numerį Korane, sudaryta iš 37 eilučių. Ji priklauso Mekos apreiškimams, todėl jos tonas labiau teologinis ir pamokantis, orientuotas į tikėjimo pagrindus, įrodymus apie Dievo vienybę bei Prisikėlimo dieną. Pavadinimas „Al-Jathiya“ kilo iš 28 eilutės, kur minima, kad Prisikėlimo dieną kiekviena tauta klūpės ant kelių laukdama savo nuosprendžio.
Sura pradedama paslaptingomis raidėmis Ḥā Mīm, kurios dažnai įžengia į Korano skyrius ir neturi vieno aiškaus paaiškinimo. Jų tikslas, pasak daugumos aiškintojų, yra priminti, kad Koranas yra sudarytas iš tų pačių raidžių, kuriomis kalba žmonės, tačiau jo turinys yra dieviškas ir nepakartojamas.
Toliau skaitytojas kviečiamas apmąstyti gamtos ženklus – dangų, žemę, gyvūnus, metų laikų kaitą, vėjus ir lietų. Visa tai pristatoma kaip aiškūs liudijimai Dievo buvimo ir išminties. Šis argumentas, būdingas daugeliui Mekos laikotarpio surų, skirtas parodyti, kad žmogus neturi teisės ignoruoti Kūrėjo, nes visi reiškiniai rodo į Jo ranką.
Suroje akcentuojama, kad Tora (Tauratas) ir kiti ankstesni apreiškimai buvo duoti kaip vadovas tautoms, bet galutinė žinia užbaigiama Koranu. Tai reiškia tęstinumą tarp pranašų, bet kartu pabrėžia, kad galutinis autoritetas yra Mahometo atnešta knyga. Ypatingas vaidmuo skiriamas tikėjimui Prisikėlimo diena, nes tuo metu žmogus išvys savo darbus ir bus teisiamas pagal tai, ką darė gyvenime.
Vienas iš centrinių motyvų – atsakomybė už nuodėmes. Žmonės, kurie vadovaujasi tik savo geismais, ignoruoja Dievo ženklus ir nepripažįsta pomirtinio atsiskaitymo, prilyginami tiems, kuriems uždengta širdis. Toks žmogus gyvena tarsi aklas, nors jam nuolat primenama apie Tiesą. Tuo tarpu tikintieji, kurie klausosi apreiškimo, bus apdovanoti amžinu džiaugsmu.
Religinės sąsajos Al-Jathiya glaudžiai siejasi su bendru islamo mokymu apie monoteizmą (tawhid) ir atsiskaitymą pomirtiniame gyvenime. Pavadinimas „Nusilenkianti“ turi simbolinę reikšmę – jis vaizduoja žmoniją Prisikėlimo dieną, kai visos tautos klūpės prieš Aukščiausiąjį teisėją. Tai pabrėžia, kad jokie autoritetai ar įtakos žemėje nebepadės – tik darbai ir tikėjimas lems galutinį verdiktą.
Sura savo apimtimi vidutinė – 37 eilutės, tad ji nėra nei labai trumpa, nei ilga. Ji dažnai skaitoma islamo liturgijoje kaip priminimas apie atsakomybę prieš Dievą, ypač pamoksluose ar pamaldose, kuriose kalbama apie pomirtinį teismą ir žmogaus moralinę laikyseną.
Al-Jathiya svarba slypi tame, kad ji sujungia du esminius islamo ramsčius – tikėjimą Dievo vienybe ir tikėjimą Paskutiniąja diena. Jos žinia aktuali ne tik VII amžiaus Mekos gyventojams, bet ir šiuolaikiniam žmogui: ji ragina neapsiriboti trumpalaikiais geismais, o gyventi su sąmoningu atsakomybės jausmu.
Al-Jathiya
1. Ḥa-Mīm.
[Tai vieni iš stebuklingųjų Korano raidžių, kurių prasmę žino tik vienas Allahas.]
2. Šios Knygos (Korano) apreiškimas yra iš Allaho, Visagalingojo, Išmintingojo.
3. Iš tikrųjų danguje ir žemėje yra ženklų tiems, kurie tiki.
4. Ir jūsų kūrime, ir gyvose būtybėse, kurias Jis paskleidė po žemę, yra ženklų žmonėms, kurie turi tvirtą tikėjimą.
5. Ir nakties bei dienos kaitoje, ir pragyvenime (lietyje), kurį Allahas leidžia iš dangaus, atgaivindamas juo mirusią žemę, ir vėjų judėjime (kartais atnešančių džiugią žinią apie lietų, kartais nešančių bausmę) yra ženklų žmonėms, kurie supranta.
6. Tokios yra Allaho eilutės (ženklai, įrodymai, apreiškimai), kurias Mes tau (Muhammadui) skaitome su tiesa. Tad kokiu žodžiu jie tikės po Allaho ir Jo eilutėmis?
7. Vargas kiekvienam nuodėmingam melagiui,
8. kuris girdi skaitomas Allaho eilutes, bet elgiasi išdidžiai, tarsi jų negirdėtų. Jam skelbk skausmingą bausmę!
9. Kai jis sužino ką nors iš Mūsų eilučių, jis paverčia jas pajuoka. Tokiems skirta žeminanti bausmė.
10. Jų laukia pragaras. Jų užgyventi darbai jiems nieko nepadės, taip pat nepadės ir tie, kuriuos jie, vietoj Allaho, laikė globėjais. Jiems skirta didžiulė kančia.
11. Šis Koranas – vadovas. O tiems, kurie netiki savo Viešpaties eilutėmis, yra skausminga Rijz bausmė (ypatingai sunki kančia).
12. Allahas – Tas, kuris pajungė jums jūrą, kad laivai plauktų Jo įsakymu, kad jūs siektumėte Jo malonės ir būtumėte dėkingi.
13. Ir Jis pajungė jums visa, kas yra danguje ir kas yra žemėje – visa tai iš Jo malonės ir gerumo. Iš tiesų, čia yra ženklų žmonėms, kurie mąsto giliai.
14. Pasakyk (o Muhammedai) tikintiesiems, kad jie atleistų tiems, kurie jų skriaudžia ir nesitiki Allaho dienų (Jo atlygio ir bausmės), kad Allahas atlygintų žmonėms pagal jų darbus.
15. Kas daro gera – tas daro gera sau, o kas daro bloga – tas daro tai prieš save. O paskui jūs visi būsite sugrąžinti pas savo Viešpatį.
16. Mes davėme Izraelio vaikams Raštą, jo supratimą ir įstatymus, pranašystę, aprūpinome juos gerais dalykais ir iškėlėme juos virš visų žmonių (jų laikotarpiu).
17. Ir suteikėme jiems aiškių ženklų (Taurat – Torą). Jie nesusipyko, kol jiems neatėjo žinojimas, bet tuomet pradėjo pavydėti vieni kitiems. Iš tiesų, tavo Viešpats teisia juos Prisikėlimo dieną dėl to, dėl ko jie ginčijosi.
18. Paskui Mes pastatėme tave (Muhammedai) ant aiškaus kelio pagal Mūsų įsakymą, kaip buvome įsakę ir ankstesniems pasiuntiniams. Tad sek šiuo keliu ir nesek tų, kurie nežino, geiduliais.
19. Jie tau niekuo nepadės prieš Allahą. Iš tiesų, neteisieji yra vieni kitiems sąjungininkai, bet Allahas yra globėjas tiems, kurie bijo Jo (Muttaqun).
20. Šis Koranas yra aiškus regėjimas ir įrodymas žmonėms, vadovas ir gailestingumas tiems, kurie tikrai tiki.
21. Argi manosi tie, kurie daro bloga, kad Mes juos padarysime lygiais su tais, kurie tiki ir daro gerus darbus – tiek šiame gyvenime, tiek po mirties? Koks blogas jų sprendimas!
22. Allahas sukūrė dangų ir žemę su tiesa, kad kiekvienam būtų atlyginta pagal jo darbus, ir jiems nebus padaryta neteisybės.
23. Ar matei tą, kuris savo geismus padarė savo dievu, o Allahas, žinodamas jį tokį, paliko jį paklydimui, užantspaudavo jo klausą ir širdį, uždėjo dangą ant jo akių? Kas jį gali nukreipti po Allaho? Argi neatsiminsite?
24. Jie sako: „Nėra nieko kito, tik mūsų pasaulio gyvenimas. Mirštame ir gyvename, ir mus sunaikina tik laikas.“ Bet jie neturi jokio žinojimo, tik spėlioja.
25. Kai jiems skaitomos Mūsų aiškios eilutės, jų argumentas niekas kitas, tik tai: „Atgaivink mūsų tėvus, jei esi teisingas!“
26. Sakyk: „Allahas jus gyvina, paskui Jis jus mirdo, paskui Jis jus surinks Prisikėlimo dieną, dėl kurios nėra abejonės.“ Bet dauguma žmonių nežino.
27. Allahui priklauso dangų ir žemės karalystė. Kai ateis Valanda, tą dieną melą sekę pralaimės.
28. Tu matysi kiekvieną tautą parpuolusią ant kelių, kiekviena tauta bus pašaukta prie savo knygos. „Šiandien jūs būsite atlyginti už tai, ką darėte.“
29. „Šis Mūsų įrašas liudija apie jus teisingai. Mes tikrai rašėme, ką jūs darėte.“
30. O tie, kurie tikėjo ir darė gerus darbus, jų Viešpats įves juos į Savo gailestingumą. Tai akivaizdi sėkmė.
31. O tiems, kurie netikėjo, bus sakoma: „Argi nebuvo jums skaitomos Mūsų eilutės? Bet jūs buvote išdidūs ir buvote nusidėjėlių tauta.“
32. Ir kai buvo sakoma: „Tikrai Allaho pažadas yra tiesa, ir nėra abejonės dėl Valandos“, jūs sakėte: „Mes nežinome, kas tai yra Valanda; manome, kad tai tik spėjimas, bet neturime įsitikinimo.“
33. Ir jiems atsiskleis jų pačių padarytos blogybės, ir juos apsups tai, iš ko jie šaipėsi.
34. Bus sakoma: „Šiandien Mes jus pamiršime, kaip jūs pamiršote šios dienos susitikimą. Jūsų buveinė – Ugnis, ir jums nebus pagalbos.“
35. „Tai todėl, kad jūs juokėtės iš Allaho eilučių ir jus apgavo pasaulio gyvenimas.“ Šiandien jie nebus išvesti iš Ugnies ir jiems nebus leista atgailauti.
36. Tad visos šlovės ir padėkos Allahui, Viešpačiui dangaus, Viešpačiui žemės, Viešpačiui visų pasaulių.
37. Jam vienam priklauso didybė danguje ir žemėje, ir Jis yra Visagalis, Išmintingasis.