Tai pažintinis skyrius apie Islamo religiją, jos kilmę, pagrindinius ramsčius ir papročius.
At-Tin yra devyniasdešimt penktoji Korano sura, turinti aštuonias trumpas, bet giliai simboliškas eilutes. Jos pavadinimas reiškia „Figas“ arba „Figmedis“ – žodis, kuris arabų kalboje (at-tīn) apibūdina vaisių, laikomą vienu iš gamtos stebuklų. Ši sura priskiriama mekiečių laikotarpiui, kai pranašas Muhammadas dar skelbė tikėjimą Mekoje, todėl jos tonas poetiškas, glaustas ir meditatyvus. Nors ji labai trumpa, … [Skaityti toliau…]
„Ihya Ulum ad-Din“ (arab. إحياء علوم الدين), lietuviškai vadinama „Religijos mokslų atgaivinimas“, yra vienas iškiliausių islamo pasaulio dvasinių ir filosofinių veikalų, parašytas garsaus teologo, filosofo ir sufijaus Abu Hamido al-Ghazalio (1058–1111). Šis kūrinys laikomas islamiškosios minties šedevru, kuris sujungė teologiją, etiką, mistiką ir praktinę religiją į vientisą dvasinį kelią. Al-Ghazalis gyveno Persijoje, tuo metu priklausiusioje … [Skaityti toliau…]
Sad (arba Sād, arab. ص) – 38-oji Korano sura, priklauso Mekos laikotarpiui, turi 88 ajatus. Pavadinimas – tik viena paslaptinga raidė „ṣād“ pačioje pradžioje, kaip ir keliose kitose suruose (pvz., Alif-Lam-Mim). Korane tokių „atskirų raidžių“ yra 14 surų pradžioje, ir iki šiol niekas tiksliai nežino, ką jos reiškia – gal Dievo iššūkis arabams sukurti panašų … [Skaityti toliau…]
Alachas savo valią kaip ir ką daryti išreiškia savo apreiškimuose, kuriuos perduoda Pranašas. Visi pranašai vykdė savo pareigą kaip ir Muhamedas. Jis paliko Alacho žodžius – Koraną ir savo mokymus, kuriuos užrašė jo pasekėjai – Hadisus. Koranas ir hadisaiyra pagrindiniai islamo šaltiniai. Angelai. Dar vienas Alacho kūrinys, išsisklaidę po visatą ir atliekantys jo pavedimus – … [Skaityti toliau…]
Al-Fadžr yra 89-oji Korano sura, turinti 30 eilučių. Pats pavadinimas reiškia „Aušra“ – pirmas dienos švytėjimas, kuris Korane dažnai suvokiamas kaip naujos pradžios, prisikėlimo ir Dievo teisingumo simbolis. Tai Mekos sura, apreikšta ankstyvuoju islamo laikotarpiu, kai pranašo Mahometo bendruomenė dar buvo silpna, tačiau gavo stiprius įspėjimus apie ankstesnių tautų pražūtį ir padrąsinimus likti ištikimiems. Sura … [Skaityti toliau…]
Sūra Al-Insan yra 76-oji Korano dalis, turinti 31 ajatą. Ji priklauso Medinos laikotarpiui ir kartais vadinama dar vienu vardu – „Ad-Dahr“, kuris reiškia „Laikas“ arba „Amžius“. Pavadinimas „Al-Insan“ verčiamas kaip „Žmogus“ ir jau pačiu pirmu žodžiu kreipiasi į žmonijos esmę, prigimtį ir likimą. Tai viena iš sūrų, kuri labai aiškiai parodo žmogaus vietą visatoje, jo … [Skaityti toliau…]
Al-Mulk yra 67-oji Korano sura, viena iš mekiečių apreiškimų, turinti 30 ajatų. Pavadinimas „Al-Mulk“ reiškia „Karalystė“ arba „Valdžia“. Ji dar vadinama „Tabārak alladhī“ pagal pirmuosius žodžius („Palaimintas Tas, kurio rankose yra karalystė“). Sura laikoma ypatinga, nes joje glaustai apibūdinama Dievo valdžia visatai, Jo kūrinijos tvarka ir žmogaus atsakomybė prieš Viešpatį. Tradicijoje ši sura priskiriama ankstyvajam … [Skaityti toliau…]
Al-Wāqi‘a yra 56-oji Korano sura, turinti 96 ajatų. Jos pavadinimas reiškia „Įvykis“, „Didysis įvykis“ arba „Kas neišvengiamai įvyks“. Šis pavadinimas nurodo Teismo dieną – didįjį įvykį, kuris sugriaus žemės tvarką ir padalys žmones į skirtingas grupes pagal jų darbus. Sura priklauso mekiečių laikotarpiui ir pasižymi galingu ritmu bei poetišku vaizdingumu. Joje kalbama apie paskutinį teismą, … [Skaityti toliau…]
Ash-Shams (arab. الشمس – „Saulė“) yra 91-oji Korano sūra, priskiriama ankstyvajam Mekos laikotarpiui. Ji sudaryta iš 15 eilučių ir laikoma viena iš poetiškiausių viso Korano dalių – ritminga, simboliška, pilna kontrastų tarp šviesos ir tamsos, dorybės ir nuodėmės, pakilimo ir žlugimo. Pats pavadinimas „Ash-Shams“ reiškia „Saulę“, ir jau pirmosios eilutės pradedamos iškilminga priesaika įvairiais kūrinijos … [Skaityti toliau…]
At-Tur yra penkiasdešimt antra Korano sura, priklausanti mekiečių laikotarpiui. Jos pavadinimas reiškia „Kalnas“, ir manoma, kad tai nuoroda į Sinajaus kalną, ant kurio Dievas kalbėjosi su Moze. Sura prasideda galingu priesaikų ciklu, kur Dievas prisiekia kalnu, pergamentiniu raštu, atviru dangumi ir jūra – šie įvaizdžiai kuria didingą, beveik kosminę atmosferą. Jie kviečia žmogų pakelti žvilgsnį … [Skaityti toliau…]
„Kitāb al-Kāfī“ (arabiškai: كتاب الكافي – „Pakankamoji knyga“) – tai didžiausias ir svarbiausias šiitų islamo hadisų rinkinys, sudarytas apie X amžiaus pradžią mokslininko ir teologo Abū Jaʿfar Muhammad ibn Yaʿqūb al-Kulaynī al-Rāzī (apie 864–941 m.). Šis veikalas laikomas kertiniu šiitų tradicijos šaltiniu, nes jame surinktos tiek teologinės, tiek teisinės, tiek moralinės tradicijos, siejamos su pranašu … [Skaityti toliau…]
Sahih Sittah (Šeši teisingi hadisų rinkiniai) – tai šeši hadisų rinkiniai, kuriuos sunitai laiko patikimiausiais po Korano. Žodis „sahih“ reiškia „teisingas, autentiškas“, o „sittah“ – „šeši“. Šie rinkiniai surinkti III amžiuje po hidžros (IX–X a. pagal krikščioniškąjį kalendorių), kai musulmonai suprato, kad pranašo Muhammado žodžiai ir veiksmai nyks iš atminties, jei jų neužrašys ir nepatikrins … [Skaityti toliau…]