Tai pažintinis skyrius apie Islamo religiją, jos kilmę, pagrindinius ramsčius ir papročius.
„Kitāb al-Kāfī“ (arabiškai: كتاب الكافي – „Pakankamoji knyga“) – tai didžiausias ir svarbiausias šiitų islamo hadisų rinkinys, sudarytas apie X amžiaus pradžią mokslininko ir teologo Abū Jaʿfar Muhammad ibn Yaʿqūb al-Kulaynī al-Rāzī (apie 864–941 m.). Šis veikalas laikomas kertiniu šiitų tradicijos šaltiniu, nes jame surinktos tiek teologinės, tiek teisinės, tiek moralinės tradicijos, siejamos su pranašu … [Skaityti toliau…]
Sahih Sittah (Šeši teisingi hadisų rinkiniai) – tai šeši hadisų rinkiniai, kuriuos sunitai laiko patikimiausiais po Korano. Žodis „sahih“ reiškia „teisingas, autentiškas“, o „sittah“ – „šeši“. Šie rinkiniai surinkti III amžiuje po hidžros (IX–X a. pagal krikščioniškąjį kalendorių), kai musulmonai suprato, kad pranašo Muhammado žodžiai ir veiksmai nyks iš atminties, jei jų neužrašys ir nepatikrins … [Skaityti toliau…]
Kharidžitai atsiskyrę nuo Ali dėl teismo, tai padarė ne vien dėl politinių priežasčių. Dėl iš esmės politinės Islamo prigimties politika jame visada buvo persipynusi su religija. Kharidžitus religijotyrininkai vertina kaip puritoniškus ir demokratiškus. Jie tikėjo, kad Dievas reikštis per visos tikinčiųjų bendruomenės sprendimus. Todėl išrinktasis Kalifas, tokie kaip Ali, turėtų elgtis griežtai su tais, kurie, … [Skaityti toliau…]
Al-‘Adiyat yra šimtoji Korano sura, viena iš trumpųjų, turinti vos vienuolika eilučių. Ji priskiriama prie mekitų surų, tai reiškia, kad pranašui Muchamedui ji buvo apreikšta dar Mekoje, prieš bendruomenės hijrą į Mediną. Šios suros pavadinimas verčiamas kaip „Lekiančios žirgais“ arba „Skubantieji“, ir pavadinimas kilo iš pirmosios eilutės, kurioje prisiekiama kovon lekiančiais arkliais. Korano tradicijoje trumpesnės … [Skaityti toliau…]
Al-Falaq yra 113-oji Korano sura, labai trumpa – turinti vos 5 eilutes, tačiau jos reikšmė musulmonų dvasinėje praktikoje yra milžiniška. Pavadinimas „Aušros Prieblanda“ arba „Išskleidžiantis Aušrą“ kyla iš pirmosios eilutės, kurioje žmogus kreipiasi į Dievą kaip į Viešpatį, kuris praskleidžia tamsą ir atneša šviesą. Tai Mekos laikotarpio sura, apreikšta ankstyvaisiais metais, ir ji priklauso vadinamosioms … [Skaityti toliau…]
Al-Inshiqāq – tai 84-oji Korano sura, pavadinimu „Dangaus įtrūkimas“. Ji priskiriama mekitų laikotarpiui, kai dauguma apreiškimų buvo sutelkti į paskutinio teismo, pomirtinio atsiskaitymo ir žmogaus atsakomybės temą. Sura sudaryta iš 25 eilučių ir yra viena iš trumpesnių, bet turinio gilumu prilygsta daug ilgesniems tekstams. Pavadinimas „Inshiqāq“ reiškia „įtrūkimą“, „suskilimą“ – tai metafora, perteikianti kosminį sukrėtimą … [Skaityti toliau…]
Al-Munāfiqūn yra 63-ioji Korano sura, priklausanti mediniečių apreiškimams. Ji turi 11 ajatų. Pavadinimas reiškia „Veidmainiai“ ir paimtas iš pirmosios eilutės, kur kalbama apie tuos, kurie savo lūpomis liudija tikėjimą, bet jų širdyse slypi netikėjimas. Sura yra viena aiškiausių vietų Korane, kurioje tiesiogiai apibūdinami veidmainiai – žmonės, apsimetantys tikinčiaisiais, bet iš tiesų priešiški islamui. Ji atskleidžia, … [Skaityti toliau…]
An-Naba’ yra 78-oji Korano sura, turinti 40 ajatų. Pavadinimas reiškia „Didžioji žinia“ arba „Didysis pranešimas“, ir yra paimtas iš pirmosios eilutės – ‘Amma yatasa’alūn ‘ani n-naba’il-‘azīm – „Apie ką jie klausinėja? Apie didžiąją žinią.“ Ši sura priklauso mekiečių apreiškimams ir yra viena iš pirmųjų, kuriose Koranas skelbia stiprų įspėjimą apie Prisikėlimo dieną ir pomirtinį teismą. … [Skaityti toliau…]
Ash-Sharh (arab. الشرح – „Atsivėrimas“ arba „Palengvinimas“) yra 94-oji Korano sūra, priskiriama ankstyvajam Mekos laikotarpiui. Ji labai trumpa – tik aštuonios eilutės, tačiau laikoma viena iš labiausiai paguodžiančių ir viltingų Korano dalių. Jos pagrindinė tema – dvasinis palengvėjimas po išbandymo ir Dievo suteikiama ramybė tiems, kurie išlaiko tikėjimą. Sūra pradedama žodžiais, kuriais Dievas kreipiasi į … [Skaityti toliau…]
Az-Zalzala – tai 99-oji Korano sura, pavadinimu reiškianti „Žemės drebėjimas“. Ji priklauso mekiečių laikotarpiui, nors kai kurie komentatoriai mano, kad ji buvo apreikšta Medinoje. Sura labai trumpa – vos aštuonios eilutės, tačiau jos turinys itin stiprus ir paveikus. Tai viena iš tų surų, kuriose aprašoma Paskutinio teismo diena, kai visa kūrinija reaguos į Dievo valią. … [Skaityti toliau…]
Sūra Luqman yra 31-asis Korano skyrius, priklausantis šventajam islamo tekstui, kuris pagal musulmonų tikėjimą yra Dievo žodis, apreikštas pranašui Muhammadu. Sūra pavadinta išmintingu žmogumi Luqmanu, kuris laikomas Dievo malone apdovanotu patarėju. Musulmonų tradicijoje jis minimas kaip teisingas, išmintingas ir moralinis žmogus, dažnai prilyginamas pranašams dėl savo patarimų gilumo, nors pats pranašu nelaikomas. Ši sūra tradiciškai … [Skaityti toliau…]
Muridžitai – tai grupė, kurią galima lyginti su ankstesne. Muridžitai buvo vadinami „atidėliotojais”, nes jie manę, kad sprendimas turi būti atidėtas iki paskutiniojo teismo, t.y., kad Alachas turi nuspręsti kas yra geras Musulmonas. Šis mokymas gerai pritiko susijungimui su Umajadais ir laisvesnės gyvensenos priėmimui. Kharidžitai teigė, kad rimtos nuodėmės žmogų atskiria nuo išganymo. (tai maždaug … [Skaityti toliau…]