Tai pažintinis skyrius apie Islamo religiją, jos kilmę, pagrindinius ramsčius ir papročius.
Al-Qaṣaṣ yra 28-oji Korano sura, turinti 88 ajatų. Pavadinimas reiškia „Pasakojimai“ arba „Istorijos“ ir kilęs iš 25-ajame ajate esančio žodžio qasasa („papasakojo“). Tai mekiečių laikotarpio sura (išskyrus keletą mediniečių ajatų), kurios centre – Mozės (arab. Mūsā) gyvenimo istorija, jo pašaukimas ir kova su faraonu. Sura prasideda mistiniais raidžių simboliais „Tā Sīn Mīm“ – vienais iš … [Skaityti toliau…]
An-Nasr – tai 110-oji Korano sura, turinti tik tris eilutes, bet savo turiniu laikoma viena svarbiausių, nes simboliškai žymi islamo misijos užbaigimą ir pranašo Mahometo žemiškojo gyvenimo pabaigos artėjimą. Pavadinimas An-Nasr reiškia „Pergalė“ arba „Dievo pagalba“. Kai kurie aiškintojai ją vadina „sura apie atsisveikinimą“ (Sūrat al-Wadā‘), nes ji buvo apreikšta paskutiniais pranašo gyvenimo metais, kai … [Skaityti toliau…]
At-Taghabun yra šešiasdešimt ketvirtoji Korano sura, turinti aštuoniolika eilučių. Jos pavadinimas arabų kalba reiškia „apsikeitimas nuostoliais“ arba „diena, kai paaiškės tikrieji pralaimėtojai“. Žodis kyla iš šaknies g-b-n, reiškiančios apgavystę, klaidą ar nuostolį. Ši sąvoka simbolizuoja Paskutinio teismo dieną, kai atsivers tikrasis žmonių dvasinis stovis – vieni supras, kad laimėjo amžinąjį atlygį, o kiti suvoks, jog … [Skaityti toliau…]
Nahj al-Balagha – tai ne knyga įprasta prasme, o iškalbos kelias, arabų kalbos viršūnė, surinkta iš imamo Alio ibn Abi Talibo žodžių. Mahometo pusbrolis ir žentas, ketvirtasis kalifas Ali buvo ne tik karys ir valdovas, bet ir minties milžinas: jo pamokslai, laiškai ir aforizmai skambėjo kaip Korano atgarsiai, tik su žmogaus širdies ritmu. Apie 970–1015 … [Skaityti toliau…]
Sūra Yā Sīn (arab. يس) – 36-oji Korano sūra, Mekos laikotarpio vidurys (apie 615–620 m.). Ji turi 83 ajatus ir yra viena dažniausiai skaitomų, atmintinai mokomų ir mirusiesiems dedikuojamų surų visame musulmonų pasaulyje. Pranašas Muchammedas sakė:„Kiekvienas dalykas turi širdį, o Korano širdis – Yā Sīn.“ Kodėl ji vadinama „Korano širdimi“? Trumpas turinys skyriais 1–12 ajatai … [Skaityti toliau…]
Žodis „fana“ (arab. فناء) kyla iš arabiško šakninio žodžio „f-n-y“, kuris siejamas su išnykimo, ištirpimo ar nykimo reikšmėmis. Šis terminas dažniausiai vartojamas islamo mistikoje, ypač sufizmo tradicijoje, kur jis įgavo gilią dvasinę prasmę. Etimologiškai žodis atspindi idėją apie kažko laikino sunaikinimą arba išnykimą, dažnai siejamą su ego ar savasties ištirpimu Dievo akivaizdoje. Sufizmo kontekste „fana“ … [Skaityti toliau…]
Al-Anbiyā’ yra dvidešimt pirmoji Korano sura, turinti 112 eilučių ir priskiriama Mekos laikotarpiui. Jos pavadinimas lietuviškai reiškia „Pranašai“, nes didelė dalis šio teksto skirta įvairių Dievo pasiuntinių istorijoms ir jų misijoms. Ši sura akcentuoja Dievo vienumą, primena apie Paskutinę dieną, o kartu pateikia daugelio pranašų pasakojimus – Adomo, Nojaus, Abraomo, Mozės, Dovydo, Saliamono, Jobo, Jono, … [Skaityti toliau…]
Al-Ḥaǧǧ yra 22-oji Korano sura, turinti 78 eilutes. Jos pavadinimas reiškia „Piligrimystė“ ir kilo iš kelių eilučių, kuriose kalbama apie hadžą – kelionę į Meką. Tai ypatinga sura, nes ji apima tiek Mekos, tiek Medinos laikotarpio apreiškimus, todėl jos turinys derina griežtą įspėjimą netikintiesiems ir išsamius nurodymus tikintiesiems. Sura prasideda įspūdingu pasaulio pabaigos ir Paskutinio … [Skaityti toliau…]
Al-Kawthar yra 108-oji Korano sura, sudaryta iš trijų ajatų ir laikoma glausčiausia visame Korane. Pavadinimas kyla iš arabiško žodžio „kawthar“, reiškiančio gausią gerovę, perteklių ar neišsenkančią malonę. Arabų kalbos šaknies K-TH-R reikšmė susijusi su gausumu, todėl įvairiuose vertimuose ši sura vadinama „Gausybė“, „Perteklius“ arba „Palaima“. Joje tėra vos dešimt žodžių, bet prasminė gelmė labai didelė. … [Skaityti toliau…]
Al-Qiyāma yra 75-oji Korano sura, turinti 40 ajatų. Pavadinimas reiškia „Prisikėlimas“ arba „Teismo diena“. Ji priklauso mekiečių apreiškimams ir yra vienas ryškiausių tekstų apie pomirtinį prisikėlimą bei galutinį atsiskaitymą. Sura prasideda priesaika: „Ne! Prisiekiau Prisikėlimo diena! Prisiekiau smerkiančia siela!“ Tai atskleidžia du esminius islamo mokymo pamatus – Teismo dienos neišvengiamumą ir sąžinės liudijimą, kuris kiekviename … [Skaityti toliau…]
An-Nāzi‘āt – 79-oji Korano sura, turinti 46 eilutes. Jos pavadinimas reiškia „Ištraukiantieji“ arba „Plėšiantieji sielas“ ir kilo iš pirmųjų eilutės žodžių, kuriuose minima paslaptinga būtybių grupė – angelai, atliekantys mirties ir prisikėlimo veiksmą. Ši sura priklauso ankstyvajam Mekos laikotarpiui, todėl jos tonas stipriai retorinis, kupinas klausimų, prieštarų ir dangiškos įtampos. Ji priklauso prie tų tekstų, … [Skaityti toliau…]
At-Tahrim yra šešiasdešimt šeštoji Korano sura, turinti dvylika eilučių. Jos pavadinimas arabų kalba reiškia „draudimas“ arba „uždraudimas“. Sura priskiriama medinietiškam laikotarpiui, kai islamo bendruomenė jau buvo susiformavusi ir sprendė ne tik socialinius, bet ir asmeninius klausimus. Ši sura išsiskiria tuo, kad kalba apie vieną iš pranašo Muhammado gyvenimo įvykių, kuris tapo pamoka visiems tikintiesiems apie … [Skaityti toliau…]