Šiame skyriuje rasite informaciją apie Lietuvos ir pasaulio bažnyčias, jų istoriją bei dvasinę reikšmę.
Prie Vadžgirio dvaro 1676 m. pastatyta koplyčia. Juozapas Vaitkevičius 1790 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Viduklės parapijos filija. XIX a. pirmojoje pusėje veikė parapinė mokykla. Kunigas Jurgis Beniusevičius 1850 m. bažnyčią padidino. 1903–1905 m. bažnyčia gerokai remontuota, įsigyti varpai. 1905 m. įsteigta parapija. Klebono Juozapo Dargužo rūpesčiu 1907 m. inžinierius Vaclovas Michnevičius suprojektavo mūrinę … [Skaityti toliau…]
1387 m. pastatyta viena pirmųjų Lietuvoje bažnyčia, įsteigta parapija. Bažnyčiai turtų paskyrė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Privilegijai dingus, ji patvirtinta 1525 m. Nemenčinės bažnyčia XVI a. viduryje buvo gana turtinga. Jai priklausiusioje žemėje buvo 81 valstiečių sodyba. Maskvos kariuomenė bažnyčią 1655 m. sunaikino, iki 1680 m. atstatyta. Per Šiaurės karą (iki 1706 m.) bažnyčia sudeginta. … [Skaityti toliau…]
Pirmąją Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčią 1590 m. fundavo kunigaikštis Kristupas Radvila Perkūnas. 1789 m. bažnyčia sudegė. Dabartinė neoromaninio stiliaus raudonų plytų bažnyčia pastatyta 1887–1890 m. Bažnyčioje išliko jos statytojo kunigo senjoro Martyno Kumsto, mirusio 1895 m., memorialinė lenta.
Manoma, kad pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1425 m. Kazimieras Jogailaitis 1492 m. jai skyrė 2 kapas grašių, 1503 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras iš Punios, Simno ir kitų dvarų skyrė dešimtinę. Manoma, kad tada buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia, nes jos akte pažymėta, kad pirmosios bažnyčios nėra. 1513 m. įkurta parapinė mokykla (veikė su pertraukomis). … [Skaityti toliau…]
Kalvelių Dievo Gailestingumo bažnyčia stovi Kalveliuose. Pamaldos laikomos lenkų ir lietuvių (sekmadieniais) kalbomis.
Ukmergėje pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1387 m. (viena pirmųjų Lietuvoje). Klebonui išlaikyti Jogaila skyrė 3 valakus žemės. Apie 1560 m. pastatyta nauja parapijos bažnyčia. Maskvos kariuomenė 1655 m. bažnyčią sudegino. Ji iki 1674 m. atstatyta. Vėlesnė, statyta 1764 m., 1786 m. sudegė. Netrukus pastatyta laikina. Ukmergėje 1761–1773 m. veikė jėzuitų misija. Klebono Motiejaus Šneideravičiaus rūpesčiu … [Skaityti toliau…]
Varsėdžiai 1421–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupo Kaltinėnų dvarui. Apie 1570 m. Varsėdžiuose įsteigta Kaltinėnų altarija. 1720 m. pastatyta bažnyčia, 1817 m. atnaujinta, buvo Kaltinėnų parapijos filija. Kurį laiką nuolatinio kunigo neturėjo. Vyskupas Mečislovas Paliulionis paskyrė pirmą nuolatinį filialistą kunigą Povilą Žabą (palaidotas šventoriuje, žmonės jį laikė šventuoju ir meldėsi prie jo kapo). Kauno gubernatorius 1908 … [Skaityti toliau…]
Kunigo J. Kurčevskio teigimu, bažnyčia Alovėje jau buvo 1697 m., tačiau XVIII a. vizitacijų aktuose neminima. 1797 m. Alovėje buvo statoma koplyčia. 1802 m. dvarininko Jokūbo Kęstučio Gedimino lėšomis pastatyta medinė bažnyčia. 1818 m. vėtra nuplėšė bažnyčios stogą. 1866 m. klebonas Juozas Svetlavičius bažnyčią remontavo, įdėjo naujus langus. Tikintieji prašė caro valdžios leisti pasistatyti mūrinę. … [Skaityti toliau…]
Į Plikių apylinkes dirbti atvykdavo nemažai katalikų. Klaipėdos dekanas išrūpino valstybės pašalpą ir 1932 m. pastatė bažnyčią.
Viešvilėje nuo XVIII a. vidurio veikė privati katalikų bažnyčia. 1863 m. privačiame name įrengta visuomeninė katalikų bažnyčia. 1992 m. buvo statoma nauja bažnyčia.
Pivašiūnų žemes dvarininkas Jonas Klockis 1639 m. padovanojo Senųjų Trakų benediktinų abatijai. Vienuoliai 1648 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji stovėjo dabartinės koplyčios vietoje. Bažnyčia kelis kartus degė. 1799 m. inventoriuje nurodyta sena, paramstyta bažnyčia. Joje buvo Dievo Motinos paveikslas ir 5 altoriai. 1825 m. bažnyčia sudegė. Tais pačiais metais Trakų dominikono Celestino Sarakos rūpesčiu ant … [Skaityti toliau…]
Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta 1515 m. Karolis ir Marija Rastauskai 1647 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Jai 1645 m. dovanojo savo palivarką. Bažnyčią 1680 m. konsekravo pavyskupis Mikalojus Slupskis. Ji buvo Biržų parapijos filija, turėjo 5 altorius. Apie 1726–1729 m. Pabiržė tapo savarankiška parapija. 1737 m. bažnyčia buvo apleista, be grindų, bokštų, stogas begriūvantis. 1755 … [Skaityti toliau…]