Šiame skyriuje rasite informaciją apie Lietuvos ir pasaulio bažnyčias, jų istoriją bei dvasinę reikšmę.
Pajieslio Švč. Mergelės Marijos, Liūdinčiųjų Guodėjos, bažnyčia stovi Pajieslio kaime, 8 km į pietvakarius nuo Krakių, Jieslos (Šušvės kairiojo intako) dešiniajame krante. Liaudies architektūros formų.
Vilniaus vaivada Kazimieras Sapiega 1697 m. jėzuitams dovanojo Šnipiškes. Jose Mykolas Kazimieras Radvila ir Mykolas Košicas 1702 m. pradėjo statyti bažnyčią. Statybai vadovavo meistrai jėzuitai Hiacintas Ptakas ir Jurgis Šikas. 1709 m. sumūrytos sienos ir vieno bokšto 2 tarpsniai. 1752 m. pagal architektų J. Dyderšteino ir J. Nezemkausko projektą pastatyti bokšto trečias ir ketvirtas tarpsniai. … [Skaityti toliau…]
1989 m. lapkričio 15 d. įkurta parapija, gruodžio mėn. bendrabutyje įrengta koplyčia. 1992 m. ji perkelta į savivaldybės patalpas. 1998 m. pastatyta mūrinė Visagino Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčia.
Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1430 m. Kernavės dvaro valdytoja Ona Kareivaitė-Mačkuvienė 1496 m. ją apdovanojo ir įsteigė altariją. 1508 m. bažnyčiai dar skyrė turtų. Per reformaciją netoli bažnyčios buvo pastatyta arijonų sektos koplyčia. Kurį laiką arijonai buvo užėmę ir bažnyčios beneficiją. 1522 m. bažnyčia atstatyta. 1655 m. ji sudegė, pastatyta laikina. Po 1674 m. buvo … [Skaityti toliau…]
Užpalių bažnyčiai 1522 m. paskirta dešimtinė iš dvaro. Ldk Steponas Batoras 1584 m. įsakė Užpalių savininkui laikyti kunigą ir nuo kiekvieno valako jam kasmet mokėti po grašį. Vėliau bažnyčiai dovanotas Germaniškio palivarkas. 1651 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1653 m. pašventinta. Apie 1750 m. klebonas Petras Stasevičius pasenusią bažnyčią nugriovė ir jos vietoje pastatė naują medinę … [Skaityti toliau…]
Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčia stovi Žemaičių Naumiesčio gyvenvietėje, prie Šilutės – Šilalės kelio. Bažnyčia buvo pastatyta 1842 m. miestelio centre. 1848 m. buvo atgabentas varpas. Bažnyčioje vyksta evangelikų liuteronų pamaldos. 1910–1914 m. joje kunigavo evangelikų liuteronų kunigas Fridrikas Megnius, kuris Žemaičių Naumiestyje lietuvių kalba leido laikraštį „Svečias“.
Kunigas Jonas Reitelaitis (1884–1966), (istorikas, kraštotyrininkas) 1926 m. Krikštonyse pastatė laikiną medinę bažnyčią, 1927 m. – prieglaudą. Pats suprojektavo ir su parapijiečiais pradėjo statyti mūrinę bažnyčią. 1932 m. uždengtas stogas, 1934 m. rugsėjo 30 d. bažnyčia konsekruota. 1935 m. iš lauko nutinkuota.
Lančiūnavos dvaro dvarininkas Zigmantas Kognovickis vietoj senosios medinės bažnyčios 1863 m. pradėjo statyti mūrinę. Išmūrijus iki langų darbai dėl prasidėjusio sukilimo nutrūko. 1874 m. leista statyti mūrinę laidojimo koplyčią. Ji pastatyta 1880 m. Kauno gubernatorius neapsižiūrėjęs leido iš senosios bažnyčios perkelti liturginius reikmenis ir laikyti pamaldas. Netrukus leidimas atšauktas, bet gyventojai ir toliau meldėsi. 1885 … [Skaityti toliau…]
Apie 1757 m. Karolis Ciolkovičius Smilgių bajorkaimyje pastatė koplyčią. Šiai suirus, 1862 m. nupirkta nenauja Pabiržės kapų kopyčia ir, pakeitus supuvusius sienojus, pastatyta Smilgiuose. Įrengti 3 altoriai, tačiau pamaldos joje būdavo tik retkarčiais. 1915 m. liepos mėn. Smilgiuose apsigyveno kunigas Florijonas Juknevičius. Jis čia laikė pamaldas, pastatė prieglaudą, svirnelį. 1919 m. iškeltas. Žmonės prašė įsteigti … [Skaityti toliau…]
Stirniuose jau 1726 m. buvo dvi koplyčios: viena jėzuitų Šv. Jono, kurią Molėtų klebonas aplankydavo dukart per metus: per šv. Kazimierą ir per šv. Baltramiejų apaštalą. Matyt, panaikinus jėzuitų ordiną joje pamaldų nelaikydavo 1795 m. Kita Stirnių koplyčia priklausė Žarnovskiams. Ją Molėtų klebonas aplankydavo per šv. Mariją Magdalietę ir šv. Kotryną. Stirnių jėzuitai veikė plačioje … [Skaityti toliau…]
Kriaunų koplyčia minima 1669 m. Nuo 1671 m. rašomos metrikų knygos. Kunigo Kazimiero Samulevičiaus rūpesčiu 1684–1688 m. pastatyta medinė bažnyčia. Jai 1684–1687 m. dovanotas Retovčiznos palivarkas, Baršėnų kaimas. Klebonas valdė 20 valakų žemės. 1694 m. bažnyčia konsekruota Švč. Mergėlės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo titulu. 1768 m. įsteigtos Dievo Apvaizdos brolija, 1772 m. – Šv. Rožančiaus brolija. … [Skaityti toliau…]
Mosėdis 1421–1842 m. buvo Žemaičių vyskupų valda. Mosėdžio bažnyčia minima 1544 m. 1629 m. įsteigta, 1804 m. atkurta parapinė mokykla. 1773–1783 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Jai 1811 m. pristatytas medinis, 1844 m. – mūriniai bokštai. 1845 m. kapinėse sumūryta koplyčia. 1895–1897 m. Mosėdyje kunigavo Juozas Tumas-Vaižgantas. 1910–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. … [Skaityti toliau…]