Šiame skyriuje rasite informaciją apie Lietuvos ir pasaulio bažnyčias, jų istoriją bei dvasinę reikšmę.
1727 m. Vilniaus kapitulos kanauninkas Kristupas Belozaras ir Bernatonių seniūnas Kristupas Domaskis su žmona Konstancija įkurdino pijorų vienuolius, dovanojo jiems Pauslavo dvarą su 6 kaimais ir įpareigojo įsteigti ir išlaikyti gimnaziją. 1727–1728 m. pastatyta medinė bažnyčia, vienuolynas ir mokykla. 1741 m. pijorai dar gavo Daumėnų dvarą su 6 kaimais; 1743 m. skirta daugiau žemių. 1790 … [Skaityti toliau…]
Alksnėnai 1673 m. paskirti Virbalio dominikonų vienuolynui. 1867 m. pastatyta medinė koplyčia. Ji minima ir 1784 m. Koplyčioje 1906 m. buvo ketveri atlaidai per metus. 1918 m. pradėta statyti klebonija. 1921 m. įkurta parapija. Jai iš Alksnėnų dvaro duota 9 ha žemės. Klebonas G. Citavičius su parapijiečiais koplyčią padidino; ji tapo bažnyčia. 1925 m. įsteigta … [Skaityti toliau…]
Miroslavo parapija įkurta 1719 m. Jai skirti 8 kaimai. Metrikų knygos rašytos nuo 1746 m. Antanas ir Teresė Važinskai 1763 m. pastatė naują medinę bažnyčią, įkūrė marijonų vienuolyną. Vienuoliai įsteigė mokyklą. Į bažnyčią 1835 m. trenkė žaibas, ji sudegė. Pastatyta laikina, 1847 m. – nauja mūrinė bažnyčia (valdžia skyrė 75 000 rb pašalpą) ir vienuolyno … [Skaityti toliau…]
Pirmoji Daugailių bažnyčia pastatyta iki 1685 m. (nuo tada pradėtos rašyti metrikų knygos). 1744 m. bažnyčia buvo Dusetų filija (pastatyta piliakalnyje). Ją aptarnavo vienuolis pranciškonas. Bažnyčia 1766 m. atstatyta. Į bažnyčią trenkė žaibas, ji sudegė. 1852 m. pastatyta nauja. Dusetų klebono Antano Rumševičiaus rūpesčiu 1883 m. bažnyčia perstatyta ir padidinta (miško medžiagos paaukojo Adomas Kviklys). … [Skaityti toliau…]
Budriai 1634–1842 m. priklausė Kartenos klebonui. Jis išlaikė kunigą. 1763 m. pastatyta koplyčia. 1903 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1926 m. įkurta parapija. 1934–1939 m. klebonavo grįžęs iš Rusijos K. Andriekus.
Plokščių savininkas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas 1670 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai sudegus naują bažnyčią 1784 m. pastatė Benediktas Karpis. Šiai supuvus kunigo Tomo Jankausko rūpesčiu, padedant grafui Benediktui Tiškevičiui ir parapijiečiams 1868 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1883 m. ją konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. 1907 m. įsikūręs „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas J. Markelis) 1909 m. … [Skaityti toliau…]
1459 m. Pašvitinyje pastatyta pirmoji bažnyčia. 1609 m. pradėta statyti nauja. Pašvitinys 1621–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupijai. Vietoj medinės 1825 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, bet dėl blogų pamatų netrukus perskilo. Ji buvo nugriauta ir 1852 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Ją 1857 m. konsekravo vyskupas Motiejus Valančius. Parapijai 1841 m. priklausė 6 valakai žemės. Prie bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Kazitiškio dvaro savininkai Belikavičiai 1745 m. pastatė medinę bažnyčią ir pakvietė vienuolius unitus. Vienuolynas ir bažnyčia 1834 m. uždaryti, įrengta stačiatikių cerkvė. Vyskupas Motiejus Valančius paragino Salako kleboną pastatyti Kazitiškyje koplyčią. Ji pastatyta 1860–1862 m., 1864 m. Rusijos valdžios uždaryta. Į Kazitiškį 1905 m. paskirtas kunigas Jonas Rimkūnas iš senosios bažnyčios pastatė kleboniją. Viename jos … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia stovi Vilniuje, Užupyje. Pamaldos laikomos baltarusių kalba ir lenkų kalba.
Požėrės dvaro sodyba (išbrauktas, informacijos nėra) dvarininkas P. Zaleskis 1771 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Laukuvos parapijos filija. Apie 1800 m. į ją iš griūvančios Ivoniškio (Gudelių) dvaro koplytėlės perkelta Kristaus Atsimainymo statula. Tikintieji manė ją esant stebuklingą. 1868 m. bažnyčia remontuota, pristatyta zakristija. 1905–1906 m. bažnyčia gerokai pertvarkyta: pailgintas priekis, pristatytas bokštas.
Pajieslio Švč. Mergelės Marijos, Liūdinčiųjų Guodėjos, bažnyčia stovi Pajieslio kaime, 8 km į pietvakarius nuo Krakių, Jieslos (Šušvės kairiojo intako) dešiniajame krante. Liaudies architektūros formų.
Alionių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia stovi Alionių gyvenvietėje, 10 km į rytus nuo Širvintų, 4,5 km į pietus nuo Šešuolėlių. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.