Dvarininkas Orvydas (Orvydavičius) 1533 m. pastatė Šilalėje bažnyčią ir ją išlaikė. Įkurta parapija. Šilalės klebonas Jonas Tartila vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo propaguoti reformacines evangelikų liuteronų idėjas, todėl 1536 m. turėjo pasitraukti į Mažąją Lietuvą. Šilalės bažnyčia XVI a. pabaigoje priklausė protestantams. XVII a. pradžioje grąžinta katalikams. Pranas Pilsudskis 1769 m. pastatė naują mūrinę bažnyčią. 1792 … [Skaityti toliau…]
Iki 1669 m. Feliksas Pacas Rimšėje pastatė koplyčią. 1747 m. pastatyta bažnyčia. Nuo 1749 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Senosios bažnyčios vietoje 1803 m. pastatyta nauja medinė. 1862–1863 m. veikė parapinė mokykla. 1896 m. leista pristatyti zakristiją ir priebažnytį su medinėmis kolonomis. 1925 m. įkurta parapija. Lenkijos okupacijos metais Rimšėje veikė „Ryto" draugijos, Šv. Kazimiero … [Skaityti toliau…]
1597 m. minima Radviliškio katalikų bažnyčia ir parapinė mokykla. 1619 m. įsteigta parapija. Ji miestelyje gavo sklypą mokyklai ir klebonijai statyti, prieglaudai kurti. Kunigas K. Ausėnas su parapijiečiais 1769 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Ją 1789 m. konsekravo pavyskupis Adomas Koscia. 1868 m. bažnyčia sudegė. Klebono Juozapo Bortkevičiaus rūpesčiu 1870 m. atstatyta. Ji buvo kryžminio … [Skaityti toliau…]
Kampiškiuose (buvęs kaimas Nemuno kairiajame krante) ir Šlienavos kaimo kapinėse XVIII a. ir XIX a. antrojoje pusėje stovėjo koplyčios. Nuo 1895 m. Šlienavos koplyčia neminima. Kampiškių koplyčia 1909 m. tapo parapine bažnyčia. Ja rūpinosi kunigas Juozapas Bridžius, Aukštosios Panemunės vikaras. Bažnyčia iš užlieto Kampiškių kaimo į Šlienavą perkelta 1959 m., prieš užtvenkiant Kauno marias.
Seniausia Lietuvos bažnyčia, minima 1320 ir 1387 m. Ji buvo mūrinė. XVI a. sumūryti stulpai ir skliautai vietoj medinių lubų. Bažnyčia įgavo vėlyvosios gotikos bruožų. Po 1749 m. gaisro pastatyti vėlyvojo baroko altoriai, vargonų choras, permūryti, gal ir padidinti, langai. Manoma, kad tuomet pastatytas ir bokštas. Po 1812 m. karo bažnyčia suremontuota, prie bokšto pastatyta … [Skaityti toliau…]
Gelsodės kaimo valstiečiai 1911 m. kapinėms dovanojo žemės, o Beibelio užuežio gyventojas P. Paulauskas – sklypą bažnyčiai. 1912 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Ji buvo Luokės parapijos filija.
Žarėnuose bažnyčia greičiausiai statyta XVI a., kadangi Tarkvinijaus Pekulo vizitacijoje 1579 m. rašoma, kad Žarėnų bažnyčią aptarnavo Varnių klebonas M. Goslickis, ji buvo Varnių filija, pamokslai sakomi kas antrą sekmadienį. Ji XVI a. pabaigoje buvo apleista, neturėjo kunigo. 1626 m. įkurta parapija, jai skirta 30 valakų žemės, valdovas Zigmantas Vaza paskyrė bažnyčiai 30 valakų beneficiją. … [Skaityti toliau…]
Spirakių dvaro savininkas Antanas Liutikas 1790 m. pastatė koplyčią. Kitas savininkas Antanas Rimkevičius 1840 m. pastatė dabartinę akmenų mūro bažnyčią. Ją 1860 m. konsekravo vyskupas Motiejus Valančius. 1880 m. pastatyta nauja klebonija. 1926 m. bažnyčia gavo 8 ha žemės. Kunigo Petro Ulecko rūpesčiu 1936 m. išdažytas bažnyčios vidus.
Kiaukliuose XVI a. antrojoje pusėje buvo palivarkas, kuris priklausė Vilniaus vyskupo Šešuolių dvarui 1758 m. vyskupas Mykolas Jonas Zenkovičius naujai pastatytos Kiauklių bažnyčios altarijai dovanojo Vazgūnų kaimą su palivarku. 1817 m. senoji bažnyčia buvo perstatyta. 1858 m. jai pakeisti sienojai. 1831 m. Kiauklių bažnyčia tapo filija. 1869 m. iškėlus iš Kiauklių kunigą, valdžia neleido skirti … [Skaityti toliau…]
Alksnėnai 1673 m. paskirti Virbalio dominikonų vienuolynui. 1867 m. pastatyta medinė koplyčia. Ji minima ir 1784 m. Koplyčioje 1906 m. buvo ketveri atlaidai per metus. 1918 m. pradėta statyti klebonija. 1921 m. įkurta parapija. Jai iš Alksnėnų dvaro duota 9 ha žemės. Klebonas G. Citavičius su parapijiečiais koplyčią padidino; ji tapo bažnyčia. 1925 m. įsteigta … [Skaityti toliau…]