Manoma, kad koplyčia Salose jau buvo iki 1775 m. 1781 m. vienas grafų Morikonių pastatė bažnyčią (ar koplyčią). 1792 m. pradėtos rašyti gimimo metrikų knygos. 1859 m. bažnyčia buvo medinė, sena, dengta šiaudais, turėjo du altorius. Šventorius aptvertas statinių tvora (pamatai mūriniai). 1867 m. pristatytos dvi zakristijos, suremontuoti vargonai, pakabinti varpai. Pagal architekto Georgo Vernerio … [Skaityti toliau…]
Dauglaukio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia stovi Dauglaukyje.
Kolainių Švč. Mergelės Marijos, Karmelio kalno karalienės bažnyčia stovi Kolainiuose, antroji Užvenčio bažnyčia. Konsekruota 1997 m. spalio 12 d.
Teklės Vyšniaveckienės lėšomis 1742–1743 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ją 1743 m. konsekravo Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius. Parapija atiduota Naumiesčio karmelitams. Jie čia įkūrė savo skyrių. Karmelitai pagal inžinieriaus architekto Juozapo Vališausko projektą 1792–1796 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią ir varpinę. Lėšas skyrė Jurbarko seniūnas Ignas Potockis. 1800 m. bažnyčią konsekravo Vygrių vyskupas Mykolas Pranciškus Karpavičius. … [Skaityti toliau…]
1526 m. Joniškyje Vilniaus vyskupo Jono rūpesčiu pastatyta bažnyčia, įkurta parapija. Pirmasis klebonas buvo Morkus Lančkis. 1626 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Parapijai priklausė Gurkos palivarkas, Gulbinų, Kužių, Mykolaičiūnų, Nociūnų, Raudoniškių kaimai. Iš bažnyčios 1679 m. buvo likę tik griuvėsiai, ją reikėjo restauruoti. Inžinierius Ustinas Golinevičius 1888 m. parengė mūrinės bažnyčios perstatymo projektą. Leidimo statyti … [Skaityti toliau…]
Telšių parapija įkurta 1536 m. Manoma, kad tada buvo pastatyta bažnyčia. Jai 1547 m. dovanotos 6 šeimynos ir 3 smuklės, 1612 m. – Eigirdžių kaimas. 1612 m. įsteigta parapinė mokykla. Bažnyčia 1700 m. atstatyta, 1788 m. perstatyta. Parapinės bažnyčios fundacinės pajamos 1803 m. paskirtos Varnių kunigų seminarijai. 1815 m. bažnyčia buvo begriūvanti ir dėl to … [Skaityti toliau…]
Kauno gubernatorius 1909 m. leido Mikoliškiuose statyti koplyčią. Ji generolo Liucijaus Bronišo rūpesčiu pastatyta 1911 m., buvo Gargždų parapijos filija. 1926 m. įkurta parapija, koplyčia tapo bažnyčia.
Velykių dvaro savininkas Vincentas Juozapavičius 1838–1839 m. kapinėse, ant savo tėvo kapo, pastatė mūrinę koplyčią. Nuo 1846 m. Velykiuose buvo nuolatinis kunigas. 1849 m. remontuotas koplyčios vidus. 1859 m. Juozapas Juozapavičius pastatė kleboniją, paskyrė dešimtinę žemės. 1869 m. pastatyta nauja klebonija. Valdžia 1902 m. leido padidinti bažnyčią. 1909–1910 m. kunigų Petro Lebiodos ir Prano Tiškevičiaus … [Skaityti toliau…]
Pirmąją medinę bažnyčią 1672 m. pastatė dvarininkas Mlečka. Bažnyčia 1715 m. perstatyta nuo pamatų. Iš pradžių buvo Vandžiogalos filija. 1744 m. įsteigta parapija. 1777 m. ir vėliau veikė parapinė mokykla. Ji 1782 m. turėjo atskirą pastatą. Pamokslai 1782 m. buvo sakomi lenkiškai ir lietuviškai. Bažnyčios metrikų knygos 1767–1819 m. rašytos lotyniškai, 1819–1848 m. – lenkiškai, … [Skaityti toliau…]
Manoma, kad Dauguose bažnyčią pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas (iki 1430 m.). Jai skirta dešimtinė iš Daugų, Alytaus ir Perlojos dvarų. Manoma, kad bažnyčia buvo miestelio šiaurės rytų pakraštyje. 1503 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras patvirtino Vytauto raštus ir papildė turtą. Karalienė Bona 1555 m. rėmė prieglaudos ir prie jos Šv. Petro bažnyčios statybą. Manoma, … [Skaityti toliau…]