Šiame skyriuje rasite informaciją apie Lietuvos ir pasaulio bažnyčias, jų istoriją bei dvasinę reikšmę.
Pirmoji bažnyčia pastatyta 1389 m. Ji iki 1433 m. perstatyta. Iki 1440 m. pastatyta kita bažnyčia. Kol 1522 m. prie kelio Vilnius-Rūdininkai pastatyta nauja, parapinė bažnyčia buvo senoji. 1524 m. minima parapinė mokykla; parapija paskirta Trakų prepozitui, kuris įpareigotas Eišiškėse išlaikyti 2 lietuviškai mokančius vikarus. Rusijos kariuomenė 1655 m. nusiaubė Eišiškes. Matyt tada sudegė abi … [Skaityti toliau…]
Veiveriuose iki 1782 m. pastatyta koplyčia. Jos vietoje Aukštosios Fredos dvaro savininkas Juozas Godlevskis 1818 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Zapyškio parapijos filija, aptarnavo. Zapyškio vikarai. 1818 m. minima parapinė mokykla. 1846 m. įkurta parapija. J. Godlevskis 1853 m. pastatė dabartinę bažnyčią. Ją 1887 m. konsekravo Seinų pavyskupis Juozapas Olekas. 1907 m. įsikūrė „Žiburio“ … [Skaityti toliau…]
Iš Subačiaus miestelio parapijos kunigo Pr. Kazlausko palikimo bažnyčios statybai vyskupas paskyrė 10 000 litų. Nupirktas 2,5 ha žemės sklypas. 1940 m. pradžioje būsimos bažnyčios rektoriumi paskirtas kunigas Povilas Mikalajūnas (1943 m. palaidotas šventoriuje). Pastatyta medinė bažnyčia 1940 m. spalio 6 d. pašventinta. 1941 m. sausio 9 d. įsteigta parapija. Prie jos iš Subačiaus miestelio … [Skaityti toliau…]
Apie 1765 m. Kuruose pastatyta koplyčia. Ji 1803 m. atnaujinta. Priklausė Radviliškio parapijai. Kuruose gyveno kunigas. Radviliškio klebono iniciatyva 1857 m. pastatyta dabartinė koplyčia. Po Antrojo pasaulinio karo vadinama bažnyčia.
Pociūnėlių bajorkaimyje iki 1782 m. pastatyta koplyčia. Bajorai jai dovanojo žemės (dokumentai 1799 m. patvirtinti). Koplyčia 1782 m, tapo Baisogalos parapijos filija (nuo tų metų pradėtos rašyti ir metrikų knygos). 1792 m. įsteigta altarija. Bažnyčia 1805 m. perstatyta ir padidinta. Tauginaičių-Antanavos dvaro savininkas jai dovanojo 6 margus žemės. Vyskupas Motiejus Valančius 1856 m. bažnyčiai paskelbė … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika, dažnai vadinama tiesiog Vilniaus katedra, yra ne tik Lietuvos katalikų dvasinis centras, bet ir vienas svarbiausių šalies istorijos, kultūros ir architektūros paminklų. Stovėdama Vilniaus senamiestyje, pilių teritorijoje, ji yra Vilniaus arkivyskupijos ir dekanato širdis. Katedroje įrengta įspūdinga Šv. Kazimiero koplyčia, o šalia stūkso 57 metrų aukščio … [Skaityti toliau…]
Pirmoji Šv. Onos bažnyčia minima 1390 m. Ji stovėjo Gedimino (Pilies) kalno šiaurinėje pašlaitėje ir priklausė pranciškonams. Bažnyčia XIX a. (Zygmunt Vogel (1764-1826)). Žygimanto Augusto nurodymu ji 1551 m. nugriauta, toje vietoje pastatyta Šv. Onos ir Barboros vienanavė bažnyčia. Manoma, kad jos architektas Džiovanis Činis. Bažnyčia buvo renesansinė. Po Žygimanto Augusto mirties neužbaigta, 1655 m. … [Skaityti toliau…]
Rokantiškėse (manoma, kad Vilnios kairiajame krante, prie pilies) iki 1542 m. pastatyta bažnyčia. 1588 m. jai paskirti 9 kaimai. 1621 m. bažnyčios valdos paimtos, liturginiai reikmenys perduoti Vilniaus Antakalnio bažnyčiai. 1903 m. į Naujosios Vilnios psichoneurologinės ligoninės koplyčią paskirtas kunigas. Į čia vykstančias pamaldas galėjo ateiti apylinkių gyventojai. Vilniaus generalgubernatorius 1906 m. leido statyti bažnyčią … [Skaityti toliau…]
Gotikinė Vyžuonų šv. Jurgio bažnyčia, funduota 1406 metais Vilniaus kašteliono Kristino Astiko, buvo išmūryta XV a. pirmoje pusėje pagal tuo metu LDK paplitusį kvadratinio plano trinavės halės su penkiasiene apside modelį. Vyžuonų bažnyčiai 1522 m. dovanoti keli žemės sklypai. Katalikų bažnyčia minima 1553 m., tačiau jau nuo 7-ojo XVI-o amžiaus dešimtmečio visi Vyžuonų savininkai buvo … [Skaityti toliau…]
Pirmąją medinę bažnyčią apie 1500 m. pastatė Linkuvos dvaro savininkė Kotryna Mykolienė. Į Linkuvą paskirtą kunigą išlaikė dvarininkė, 1503 m. užrašiusi bažnyčiai žemės su 13 žmonių ir Karkliškių dvarą. Linkuva tapo parapija; paskirtas klebonas. Dvarininkei mirus, Linkuva atiteko Belozarams. Jie perėję į reformaciją nusavino katalikų bažnyčios turtą, o 1593 m. ir pačią bažnyčią, kurią atidavė … [Skaityti toliau…]
Bažnyčia pastatyta 1841–1844 m. pagal 1840 m. architekto Karolio Gregotovičiaus projektą. Jos fundatorius generolas Vincas Žilinskas, statytojas jo brolis Domininkas (gyveno Nedingės dvare). Bažnyčia konsekruota 1849 m., buvo Merkinės filija. 1862 m. įsteigta parapija. 1907 m. pastatyta prieglauda. Fundatoriai buvo lenkai, pamaldos laikytos lenkų kalba. Iki 1894 m. kas antrą sekmadienį per pamaldas buvo giedama … [Skaityti toliau…]
Troškūnų dvaro savininkas Vladislovas Sakalauskas 1696 m. atsikvietė bernardinus, pastatė vienaaukštį mūrinį vienuolyną, 1698 m. – medinę bažnyčią. Iš pradžių vienuolynui dovanojo 2 valakus žemės ir pinigų iš Raguvos dvaro ir Troškūnų dvaro. Vėliau skirta 30 valakų Surviliškio žemės be valstiečių. 1743 m. bažnyčia sudegė. 1747 m. atstatyta, 1770 m. vėl sudegė. Vienuolyno gvardijono kunigo … [Skaityti toliau…]