Kriaunų Dievo Apvaizdos bažnyčia

Kriaunų koplyčia minima 1669 m. Nuo 1671 m. rašomos metrikų knygos. Kunigo Kazimiero Samulevičiaus rūpesčiu 1684–1688 m. pastatyta medinė bažnyčia. Jai 1684–1687 m. dovanotas Retovčiznos palivarkas, Baršėnų kaimas. Klebonas valdė 20 valakų žemės. 1694 m. bažnyčia konsekruota Švč. Mergėlės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo titulu. 1768 m. įsteigtos Dievo Apvaizdos brolija, 1772 m. – Šv. Rožančiaus brolija. … [Skaityti toliau…]

Mosėdžio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Mosėdis 1421–1842 m. buvo Žemaičių vyskupų valda. Mosėdžio bažnyčia minima 1544 m. 1629 m. įsteigta, 1804 m. atkurta parapinė mokykla. 1773–1783 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Jai 1811 m. pristatytas medinis, 1844 m. – mūriniai bokštai. 1845 m. kapinėse sumūryta koplyčia. 1895–1897 m. Mosėdyje kunigavo Juozas Tumas-Vaižgantas. 1910–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. … [Skaityti toliau…]

Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčia

Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčia stovi Žemaičių Naumiesčio gyvenvietėje, prie Šilutės – Šilalės kelio. Bažnyčia buvo pastatyta 1842 m. miestelio centre. 1848 m. buvo atgabentas varpas. Bažnyčioje vyksta evangelikų liuteronų pamaldos. 1910–1914 m. joje kunigavo evangelikų liuteronų kunigas Fridrikas Megnius, kuris Žemaičių Naumiestyje lietuvių kalba leido laikraštį „Svečias“.

Krikštonių Kristaus Karaliaus bažnyčia

Kunigas Jonas Reitelaitis (1884–1966), (istorikas, kraštotyrininkas) 1926 m. Krikštonyse pastatė laikiną medinę bažnyčią, 1927 m. – prieglaudą. Pats suprojektavo ir su parapijiečiais pradėjo statyti mūrinę bažnyčią. 1932 m. uždengtas stogas, 1934 m. rugsėjo 30 d. bažnyčia konsekruota. 1935 m. iš lauko nutinkuota.

Lančiūnavos Šv. Kazimiero bažnyčia

Lančiūnavos dvaro dvarininkas Zigmantas Kognovickis vietoj senosios medinės bažnyčios 1863 m. pradėjo statyti mūrinę. Išmūrijus iki langų darbai dėl prasidėjusio sukilimo nutrūko. 1874 m. leista statyti mūrinę laidojimo koplyčią. Ji pastatyta 1880 m. Kauno gubernatorius neapsižiūrėjęs leido iš senosios bažnyčios perkelti liturginius reikmenis ir laikyti pamaldas. Netrukus leidimas atšauktas, bet gyventojai ir toliau meldėsi. 1885 … [Skaityti toliau…]

Smilgių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Apie 1757 m. Karolis Ciolkovičius Smilgių bajorkaimyje pastatė koplyčią. Šiai suirus, 1862 m. nupirkta nenauja Pabiržės kapų kopyčia ir, pakeitus supuvusius sienojus, pastatyta Smilgiuose. Įrengti 3 altoriai, tačiau pamaldos joje būdavo tik retkarčiais. 1915 m. liepos mėn. Smilgiuose apsigyveno kunigas Florijonas Juknevičius. Jis čia laikė pamaldas, pastatė prieglaudą, svirnelį. 1919 m. iškeltas. Žmonės prašė įsteigti … [Skaityti toliau…]

Stirnių Šv. Jono Krikštytojo Nukankinimo bažnyčia

Stirniuose jau 1726 m. buvo dvi koplyčios: viena jėzuitų Šv. Jono, kurią Molėtų klebonas aplankydavo dukart per metus: per šv. Kazimierą ir per šv. Baltramiejų apaštalą. Matyt, panaikinus jėzuitų ordiną joje pamaldų nelaikydavo 1795 m. Kita Stirnių koplyčia priklausė Žarnovskiams. Ją Molėtų klebonas aplankydavo per šv. Mariją Magdalietę ir šv. Kotryną. Stirnių jėzuitai veikė plačioje … [Skaityti toliau…]

Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Bažnyčia pastatyta 1753 m. Kalviuose 1773 m. gyveno kunigas dominikonas, vėliau dvasininkai atvažiuodavo iš Jiezno. 1792 m. bažnyčia sudegė. Tomo Vavžeckio ir jo žmonos Juzefos rūpesčiu 1800–1806 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Po 1870 m. gaisro atstatyta, įrengti 3 altoriai. Kunigas Feliksas Žukas pamokslus sakė lietuviškai, tačiau jam mirus, 1890–1896 m. bažnyčioje lietuviškų pamaldų nebuvo. … [Skaityti toliau…]

Kauno Dievo kūno bažnyčia

1631 m. karališkasis sekretorius Dominykas Norkevičius į Kauną pasikvietė dominikonų ordiną, kuriems užrašė savo namus Didžiojoje (dab. Vilniaus) gatvėje. 1641 m. dominikonai formaliai įsikūrė Kaune. Bažnyčios ir vienuolyno ansamblis pradėtas statyti apie 1678 m., tada dar miesto pakraštyje, erdviame 5,5 ha sklype. Statyba truko keliolika metų. 1682 m. uždengtas čerpių stogas. 1682–1690 m. vyko užbaigimo … [Skaityti toliau…]

Ūdrijos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

Punios seniūnui Aleksandrui Korvinui Gosievskiui 1623 m. leista statyti bažnyčią. Jai skirti 8 valakai žemės. 1674 m. minima neseniai pastatyta bažnyčia. Metrikų knygos rašytos nuo 1699 m. (1719–1728 m. įrašų nėra, manoma, kad dėl maro epidemijos). Apie 1744 m. pastatyta nauja medinė. Neprižiūrima, apgriuvusi bažnyčia 1837 m. uždaryta, vėliau ir nugriauta. Pramezio dvaro savininkas Protas … [Skaityti toliau…]